Atnaujintas 2007 spalio 19 d.
Nr.79
(1576)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Prisirpusios Putino uogos Lietuvoje

Petras KATINAS

Vienas garsus žurnalistas dar visai neseniai kalbėjo ir rašė, kad 70 proc. Lietuvos teisėjų (nežiūrint jų amžiaus) yra nepagydomai užkrėsti okupacinių laikų komunistinėmis bacilomis. Vadinasi, ne tik tie, kurie dirbo sovietinių laikų teisinėje sistemoje, bet ir jų jaunesnieji kolegos rengiami taip pat. Ir nebūtinai tose nelegaliai veikiančiose Rusijos aukštosiose mokyklose, bet ir namie. Kad sovietinės bacilos vis dar gajos Lietuvos teisėsaugoje, dar kartą akivaizdžiai pademonstravo Teisėjų taryba, vadovaujama pirmininkės Laimos Garnelienės, pasiuntusi Lietuvos teisėjų delegaciją į Baltarusijos teisėjų šventę, skirtą paminėti Baltarusijos ūkinio (?!) Aukščiausiojo teismo 85-osioms metinėms. Jau pats tokių metinių minėjimas yra visiškas absurdas! Tačiau jei Minsko „batka“ užsimanė paminėti kažkokio ūkinio teismo jubiliejų, tai galėjo pasirinkti 1922 metus – Sovietų Sąjungos įkūrimo datą. Pagaliau negi mūsų Temidės sargai, baigiantis mūsų atkurtosios Nepriklausomybės dvidešimtmečiui, vis dar mano, kad Sovietų Sąjungoje po 1917 metų bolševikų perversmo buvo kokia nors teisė, išskyrus „geležinio“ Felikso čekistinę? Ta vadinamoji ūkinė teisė reiškė vieną: visus „buržuazinius elementus“ ištremti į Sibirą arba, dar geriau, pastatyti prie sienos, o likusius žmones paversti vergais suvarant į kolchozus. Pagaliau išmarinti milijonus badu – kaip Ukrainoje. Nesinori tikėti, kad Lietuvos teisėjų elitas su L.Garneliene priešakyje, kurią maloningai į šias pareigas palaimino pats Prezidentas, nežino, kokia teisė viešpatauja Baltarusijoje ar Rusijoje dabar. Apie kokią tenykščių teismų ar prokuratūrų nepriklausomybę galima kalbėti, jeigu absoliučiai viskas kontroliuojama iš Kremliaus, o Minske – iš tėtušio A.Lukašenkos rezidencijos. Jau vien tai, kad Baltarusijos Aukščiausiojo ūkinio teismo jubiliejuje dalyvaus „teisinių“ valstybių – Kubos, Kinijos, Vietnamo, naujuoju Leninu pasiskelbusio Venesuelos prezidento Ugo Čaveso delegacijos – labai daug ką pasako. O gal L.Garnelienės teisėjai nusprendė pasimokyti iš minėtų valstybių kolegų, kaip be jokių ceremonijų įkišti už grotų valdančiajai partijai neparankius žmones, pavyzdžiui, savanorį kūrėją, Vyčio kryžiaus ordino kavalierių (arba su Baltarusijos kolegų pagalba susidoroti kaip su V.Pociūnu). Juk Baltarusijos teisėjai patirties patupdyti į kalėjimus politinius A.Lukašenkos režimo oponentus turi į valias. Dėl draugės L.Garnelienės vadovaujamos Teisėjų tarybos kelionės į Minską palaiminimo, kuriam, beje, aistringai pritarė Aukščiausiojo ir Apeliacinio teismų teisėjai, netgi Užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorė Violeta Gaižauskaitė išstenėjo, esą teisėjų savivaldos organas „paskubėjo pritarti kelionei“. Užsienio reikalų ministras P.Vaitiekūnas kol kas dar neįvertino šio teisėjų akibrokšto. Ir kaip čia vertinsi? Pirmiausia juk reikia atsiklausti ministrą į tą kėdę prastūmusios draugės Kazimiros Prunskienės, o gal dar ir vis labiau įsismaginančio buvusio generalinio prokuroro ir Seimo pirmininko Artūro Paulausko. Irgi labai savas. Gal ir „darbietės“ Loretos Graužinienės ir jos vadovaujamos laikinosios Seimo komisijos, neva tyrusios prieš dešimtį metų nužudyto buvusio savanorio Juro Abromavičiaus bylą? Juk draugė Loreta ir tos komisijos narys, tapęs bene pagrindine A.Paulausko socialliberalų atrama, parlamentaras Vaclovas Karbauskis jau paskelbė prof. V.Landsbergį vos ne bin Ladenu, o visą Tėvynės sąjungą teroristine organizacija. Kaip ir Lietuvos patriotą generolą V.Pocių, kuris, pasirodo, esąs irgi teroristas, nes yra „konservatorių žmogus“. Baisesnio įvertinimo ir būti negali! Graužinienė su Karbauskiu, tyliai pritariant kitiems šios komisijos nariams, reikalauja nedelsiant atšaukti generolą iš pareigų NATO štabe. Juk toje vietoje privalo būti Maskvos (ar bent jau Kaliningrado) karo akademiją baigęs žmogus. Bent toks, kaip dabartinis Lietuvos ambasadorius prie NATO, komjaunimo veteranas Linas Linkevičius.

Nereikia kalbėti, kaip tai daro kai kurie socdemų mylėtojai, kad partijos lyderis ir premjeras lyg ir nepritaria tokioms L.Graužinienės komisijos išvadoms. Pritaria – ir dar kaip. Tiktai skirtingai nuo L.Graužinienės ir V.Karbauskio, yra labiau patyręs ir viską daro tylomis – taip, kaip išugdytas politinėse mokyklose. Vien tai, kad nei socdemai, nei „valstiečiai“, liberalcentristai, jau nekalbant apie paksininkus ir paulauskininkus, neparagino už jų kandidatus balsavusių Dzūkijos apygardos rinkėjų antrajame rinkimų rate balsuoti už Tėvynės sąjungos kandidatą teisininką Kęstutį Čilinską, pasako, kad visi tiesiog trokšta, jog į Seimą patektų Kėdainių oligarchas. Anas net neslepia, kad laimėjęs imtų vadovauti savo „partijai“ bei plačiai atvertų savo talpią piniginę. Galėjo V.Uspaskichas to ir nesakyti – juk ir iš Maskvos vadovavo. Tokia valdančiųjų partijų ir opoziciją vaidinančių paksininkų ir socialliberalų pozicija akivaizdžiausiai parodo, kad jiems V.Uspaskichas labai reikalingas. Tos nepriklausomas vaidinančios partijos į savo kompaniją priimtų ir patį velnią, jei šis kasdien dergtų ir šmeižtų patriotines jėgas. Tai bene vienintelis kriterijus. Juk faktiškai ir ta L.Graužinienės laikinoji koalicija, neva tyrusi J.Abromavičiaus žūtį, tam ir buvo sukurta, kad smogtų smūgį faktiškam ilgamečiam nepriklausomybės atkūrėjui prof. V.Landsbergiui. Ir smogė – profesoriaus gimtadienio išvakarėse. Ypač dideliam ne tik valdančiojo klano džiaugsmui. Neslepia pasitenkinimo vėl keliantis save į aukštybes buvęs Seimo pirmininkas socialliberalų vedlys Artūras Paulauskas. Matyt, patikėjęs sociologinių kontorų skelbiamu savo populiarumo augimu, partijos tarybos posėdyje A.Paulauskas pareiškė prieš būsimuosius Seimo rinkimus su niekuo nesijungsiąs. Juk dar visai neseniai blaškėsi su idėja burti galingą „centro“ koaliciją. Žinoma, „centrui“ turėjo vadovauti jis pats! Aišku, tokia idėja pasmerkta žlugti. Juk net įsivaizduoti sunku, kad, pavyzdžiui, „valstietė“ K.Prunskienė liktų „centro“ antrajame plane! Tačiau A.Paulausko planai siekia dar toliau – jis jau nedviprasmiškai užsiminė, kad rengiasi ne tik Seimo, bet ir Prezidento rinkimams ir tikisi juos užtikrintai laimėti, nes, pasak norinčio gyventi dar geriau, „trečias kartas nemeluoja“. Gal ir nemeluos. Juk ne be reikalo pasipylė liaupsės A.Paulauskui, kai pastarasis sugalvojo skelbti referendumą arba net Seime pakeisti konstituciją, jog Lietuvos pilietybė būtų suteikta visiems to pageidaujantiems. Nereikia net aiškinti, kam labiausiai būtų naudingas toks Pilietybės įstatymas.

Vienas Sąjūdžio laikų patriotinių renginių organizatorius, gabus inžinierius, matydamas, kas vyksta Lietuvoje, konstatavo, kad Tėvynėje jau visiškai prinoko raudonosios Putino uogos. Sunku jam prieštarauti regint tokį grėsmingą antivalstybinių jėgų puolimą. Nors ir labai liūdna, tenka pacituoti visada įžvalgų (užtat labai puolamą iš visų pusių) prof. Vytautą Landsbergį: sumaištį mums primeta ir didina koordinuotai. Koordinatoriai aiškūs – jie sėdi Maskvoje. Tų koordinatorių vietinės šešiukės viską daro, kad Lietuvoje būtų kuo didesnis „bordelis“. „O svarbiausia, broliai, kad visa tai – tik pradžia. Rinkimai kitąmet kad tik nebūtų pabaiga. Taip suplanuota, galit neabejoti. Liaudies seimas, ir Lietuva krito...“ – pažymi prof. V.Landsbergis. Tiesą sakant, ir dabartinis Seimas darosi vis labiau panašus į 1940-ųjų „liaudies seimą“. O kitą rudenį, be jokios abejonės, atsiras dar daugiau sniečkų, gedvilų, paleckių ir cvirkų. Į tai einama spartuoliškais tempais.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija