Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Laikas
Literatūra
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Tarpreliginio dialogo reikšmė taikai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikina Neapolio susitikimo dalyvius

Popiežius vertina Šv. Egidijaus bendruomenės iniciatyvas

Popiežiaus Benedikto XVI kalba pradedant Neapolio taikos susitikimą, kuriame dalyvavo daugelio krikščioniškų Bažnyčių vadovai bei žydų, musulmonų ir kitų tikybų religiniai lyderiai, dar labiau sustiprino šį visame pasaulyje išgarsėjusį Šv. Egidijaus bendruomenės tarpreliginio dialogo sąjūdį. Per pastaruosius dvidešimt metų minėta Romoje centrą turinti katalikiškojo jaunimo humanitarinė organizacija stengiasi palaikyti dar popiežiaus Jono Pauliaus II pradėtą tradiciją, kai jis 1986-aisiais į Šv. Pranciškaus miestą Asyžių buvo sukvietęs istorinei maldos už taiką dienai svarbiausių religijų dvasinius vadovus.

Daug vargo dėl Jono Užurkos

Gintaras VISOCKAS

LKKSS atstovas Zigfridas Jankauskas, kurį buvęs Afganistano karo dalyvis Jonas Užurka padavė į teismą dėl garbės ir orumo įžeidimo Autoriaus nuotrauka

Vakar Vilniaus miesto 3-osios apylinkės teisme nagrinėta visuomenės dėmesio verta byla. Ieškovas toje baudžiamojoje byloje – atsargos pulkininkas leitenantas Jonas Užurka (Visuomeninės krašto apsaugos sistemos kūrėjų asociacijos KASKA valdybos pirmininkas). Atsakovas – Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjunga (LKKSS). Kodėl įsiplieskė mirtina nesantaika tarp dviejų, regis, giminingų, daugiausiai į atsargą išėjusių karininkų bei kariuomenės populiarinimo reikalais besirūpinančių visuomeninių organizacijų?

Naujasis Vengrijos ambasadorius

Ona VOVERIENĖ

Vengrijos ambasadorius Peteris Noško- Horvatas įteikė skiriamuosius raštus Lietuvos prezidentui Valdui Adamkui Džojos BARYSAITĖS nuotrauka

Spalio 9 dieną Vengrijos ambasadorius Peteris Noško-Horvatas pakvietė Lietuvos žurnalistus į spaudos konferenciją. Prisimintas ankstesnis Vengrijos ambasadorius Lietuvoje Sandoras Juhašas ir jo gražus bendradarbiavimas su Lietuvos žmonėmis: turiningi kultūros renginiai, abiejų tautų – lietuvių ir vengrų nuoširdūs istorinių datų paminėjimai, artinę abi tautas, mokę suprasti, domėtis ir draugauti.

Konstitucijos deformacija

Petras KATINAS

Atkurtosios nepriklausomos Lietuvos Konstitucijai, priimtai visos tautos referendumu 1992 m. spalio 25 d., sukako 15 metų. Taigi, prieš penkiolika metų, išsilaisvinę po ilgų okupacijos dešimtmečių, Lietuvos piliečiai nusprendė, kad „lietuvių tauta, prieš daugelį amžių sukūrusi Lietuvos valstybę, jos pagrindus grindusi Lietuvos Statutais ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis, šimtmečiais atkakliai gynusi savo laisvę ir nepriklausomybę, išsaugojusi savo dvasią, gimtąją kalbą, raštą ir papročius, įkūnydama prigimtinę žmogaus ir Tautos teisę laisvai gyventi ir kurti savo tėvų ir protėvių žemėje – nepriklausomoje Lietuvos valstybėje, puoselėdama Lietuvos žemėje tautinę santarvę, siekdama atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, atgimusios Lietuvos piliečių valia priima ir skelbia šią Konstituciją“.

Šv. Kazimiero garbei

Benjaminas ŽULYS

Tautodailininkė Gertrūda Kliučinskienė šv. Kazimiero juosta apjuosia kun. Saulių Bytautą

Ateinančiais, 2008-aisiais, metais bus švenčiamas šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo, 550-ųjų gimimo metinių jubiliejus. Ta proga visoje Lietuvoje ir pasaulyje vyks nemažai iškilmių pažymėti šiai datai. Šventojo palaikai ilsisi Vilniaus Arkikatedros koplyčioje.

Šv. Kazimiero jubiliejiniai metai pradėti minėti Kaune Šv. Kazimiero ordino iniciatyva. Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis, kurias Švč. Trejybės bažnyčioje aukojo Aleksoto dekanas kan. Deimantas Brogys, kunigai Saulius Bytautas ir Rimantas Simanavičius. Pamoksle kun. S.Bytautas kalbėjo apie karališkosios šeimos nario Kazimiero kuklų ir dvasingą gyvenimą ir didžius dvasinius siekius. Taip pat priminta, kad 1948 m. arkivyskupo J.Skvirecko rūpesčiu popiežius Pijus XII šv. Kazimierą paskyrė lietuvių jaunimo ypatinguoju globėju, nes jis labai rūpinosi jaunais žmonėmis, skyrė jiems nemažai lėšų, kito dėmesio.

Tvirtėja draugystės tiltas tarp Vareno ir Veprių

Jolita ŽURAUSKIENĖ

VO „SOS Vepriuose“ delegacija suvažiavime, skirtame „Tėvynės dienai“ paminėti

Graži draugystė tarp Ukmergės rajono Veprių krašto ir Vokietijos Vareno miesto gyventojų tęsiasi jau septynerius metus. Neseniai pas bičiulius viešėjo visuomeninės organizacijos „SOS Vepriuose“ delegacija: direktorius Romas Petras Šaulys, vertėja Jadvyga Deinienė, Algima Uselienė, Laimutė Siauliūnienė, Ukmergės muzikos mokyklos akordeono skyriaus vyr. mokytojas Eugenijus Žurauskas. Kiekvieną rudenį BdV (išvytųjų iš savo gimtųjų vietų) organizacija rengia Tėvynės dieną. Šia proga vykstantys suvažiavimai suburia šimtus žmonių. Į iškilmingą ir vokiečiams brangų renginį VO „SOS Vepriuose“ gavo oficialų kvietimą, parengė muzikinę programą. Delegacija susitiko su Maltos ordino nariais, daug bendravo.

Mintys gūdžią Vėlinių naktį

Jonas KIRLYS

Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka

Jeigu Vėlinių naktį pakilęs praskristum virš kapinių, išvystum šviesų šviesulių žvakių žvakelių tyvuliuojančias jūras. Tai šeimos, artimieji, giminės pasirūpino, kad jų mirusieji būtų atminti, pagerbti.

Kokia graži tradicija per Vėlines lankyti mirusiųjų kapus, juos sutvarkyti, padėti gėlytę, uždegti žvakutę… Rodos, tą gūdžią naktį matai, kaip mirusiųjų vėlės plevena, kyla, byloja gyviesiems: „Broliai, sesės, prisiminkite, kad ir jūs rytoj būsite tokie, kokie mes esame šiandien…“

Ėję mokslus pas Poną Dievą

Algimantas Zolubas

Ipolitas Užkurnys

Neseniai paminėtos garsiausio XX amžiaus dievdirbio Liongino Šepkos šimtosios gimimo metinės. Jis palaidotas gimtojo Lebedžių kaimo (Rokiškio r.) kapinaitėse, ant jo kapo stovi kito garsaus tautodailininko, dvidešimt metų už L.Šepką jaunesnio medžio drožėjo Ipolito Užkurnio sukurtas paminklas. Lionginas Amžinybėn iškeliavo prieš 22 metus lapkričio mėnesį, Ipolitas – taip pat lapkritį, prieš trejus metus. Liongino šimtmetis paminėtas iškilmingais renginiais, Ipolito šimtmetis dar ateis. Abu buvo netolimi mano kaimynai, tik vienas Tėviškėje, kitas jau gyvenant Vilniuje. Sukakus Ipolito trečiosioms mirties metinėms, su skaitytoju dalinuosi žiupsneliu prisiminimų apie jį, nes teko artimiau bendrauti, susipažinti ne tik su jo kūriniais, bet ir su pačiu kūrėju, pelniusiu 1972 metais Kretingoje vykusioje respublikinėje medžio meistrų dienoje geriausio Lietuvos medžio drožėjo vardą.

Kas skels antausį?

Vytautas VISOCKAS

Apie Praną Žižmarą pirmą kartą šį tą sužinojau prasidėjus Atgimimui, kai suskatome ieškoti draustų knygų. Ieškoti ir leisti. Mat tada dirbau „Minties“ leidykloje. Dabar jau neprisimenu, kaip į mano rankas pateko stora, pageltusi B.Šėmio knyga „Vilniaus Golgota. Okupuotosios Lietuvos darbo ir kančių 1919-1928 metų dienoraštis“. Tai buvo Sąjungos Vilniui vaduoti leidinys, išleistas 1930 metais Kaune. Lietuvių darbų ir kančių kronika, surinkta iš to meto Vilniaus lietuvių laikraščių, papildyta Kauno spaudos faktais.

Pagerbtas Lietuvos kardiologijos kūrėjas

Elena Romana Cemnolonskienė

Rugsėjo mėnesį Kaunas gražiai pagerbė savo Garbės pilietį – pasaulyje žinomą kardiologą profesorių habil. dr. Juozą Blužą, prieš metus iškilmingai palydėtą į amžinybę. Aplinkybėms susiklosčius, visa savaitė buvo paskirta šio didžio žmogaus atminimui. Aukotos Šv. Mišios Paminklinėje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje, aplankytas kapas Petrašiūnų kapinėse, iškilmingai atidengta memorialinė lenta prie KMU Kardiologijos instituto pastato (Eivenių g. 17), pristatyta knyga „Profesoriaus Juozo Blužo fenomenas”, organizuotas koncertas.