Atnaujintas 2007 lapkričio 14 d.
Nr.84
(1581)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Lietuvių konferencijos 90-metis

Kazimieras Dobkevičius

Vytauto Didžiojo karo muziejaus
mokslinė bendradarbė, istorikė
Audronė Veilentienė pasakoja
apie diplomatą Petrą Klimą

Kauno miesto muziejuje buvo paminėtos 1917 m. rugsėjo 18-22 dienomis Vilniuje įvykusios Lietuvių konferencijos 90-osios metinės ir prisimintas vienas aktyviausių jos organizatorių, Vasario 16-osios Akto signataras, istorikas, žurnalistas, talentingas diplomatas Petras Klimas (1891-1969).

Pranešimą apie 1917 metų Lietuvių konferenciją perskaitė jaunas istorikas Darius Juodis. Pasak prelegento, kaizerinės okupacinės valdžios leidimas sušaukti konferenciją, kurioje buvo aiškiai pasisakoma už Lietuvos valstybės atkūrimą ir išvengta konkrečių pažadų jungtis prie Vokietijos, rodė, kad lietuvių tautinis judėjimas įgijo svarų vaidmenį ir autoritetą. Konferencijos išrinkta Lietuvos Taryba 1918 m. vasario 16 dieną paskelbė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą. Tarp dvidešimties signatarų buvo ir Petro Klimo pavardė ir parašas.


Jų rūpestis – tautiškumo ir tautinių vertybių išsaugojimas

Lietuvos moterų lygai (LML) – 15 metų

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Prof. Ona Voverienė
Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotrauka

Vargu ar Lietuvoje surastume apsišvietusį žmogų, negirdėjusį habil. prof. socialinių m. dr. Voverienės vardo. Ji – dvidešimties knygų autorė, jos drąsius, pilietiškus straipsnius noriai spausdina „Lietuvos aidas“, „XXI amžius“, „Gimtinė“ ir kiti laikraščiai. Negali atsistebėti šios moters energija, įžvalgumu, gebėjimu greitai reaguoti į opias valstybės ir tautos gyvenimo aktualijas. Iš jos rašinių pulsuoja meile sušildytas rūpestis tautinių vertybių išsaugojimu ir puoselėjimu. Prof. O.Voverienė savo gyvenimo credo pasirinko poetės Janinos Degutytės eilėraščio žodžius: „Gyvenimo ir laisvės vertas tas, kuris kasdien už juos į mūšį eina“. Pasirinko kovos kelią už mus visus. Nedaugelis jos straipsnių skaitytojų žino, kad ji yra Europos Moters vardo nominantė, nuo 1994 metų pavasario – LML Tarybos pirmininkė.


Kaimui trūksta darbo rankų

Benjaminas ŽULYS

Lietuvos žemės ūkyje dirba apie 13 proc. mūsų šalies gyventojų, apie 90 proc. kaimo žmonių yra susiję su žemės ūkiu. Vis dėlto kaimas sensta, iš jo iškeliauja jaunimas. Pasilieka atkaklūs vyresnio amžiaus žmonės, nebijantys sunkesnių gyvenimo ir darbo sąlygų, kai kurių kultūrinio, medicininio aptarnavimo nepatogumų. Štai maždaug 60 proc. mūsų ūkininkų yra vyresni nei 55 metų, 14 proc. ūkininkų amžius – iki 40 metų. Ne paslaptis, kad vyresniesiems stinga vadybos, ekonomikos žinių, jiems sunkiau įveikiamos naujausios gamybos technologijos, sunkiau nei jaunesniems prisitaikyti prie besikeičiančių rinkos reikalavimų. Dirbančiųjų skaičius žemės ūkyje ir toliau mažėja. Tai būtų iš dalies suprantama ir priimtina, jei šioje srityje darbo rankas sparčiai keistų mechanizacija, kompiuterizacija, pažangiausios technologijos. Tačiau iš tikrųjų taip nėra, senųjų ūkininkų neskuba pakeisti jaunesni. Daug jaunų žmonių vyksta dirbti ir gyventi į didesnius miestus ar užsienį.


Žvilgsnis į Nijolės Gaškaitės knygą

Zigmas Tamakauskas

Spalio 29 dieną Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje mokyklų istorijos mokytojams ir bibliotekų vedėjoms buvo pristatyta Nijolės Gaškaitės knyga „Pasipriešinimo istorija 1944-1953 metai“. Tai jau antras, papildytas šios knygos leidimas, kurią išleido leidykla „Aidai“, parėmus Lietuvos partizanų globos fondui ir Laisvės kovos sąjūdžiui. Prasmingą įžanginį žodį parašė Kęstutis K. Girnius, nurodęs, kad „ši svarbi knyga pateikia apibendrintą, nuodugnia archyvų analize pagrįstą laisvės kovų vaizdą“.


Protėvių žemės šauksmas

Kazimieras Dobkevičius

Rašytoja Janina Semaškaitė (stovi)
su redaktoriumi Juliumi
Norkevičiumi bei knygos
heroje Domicėle Kaminskiene
džiaugiasi palankiu knygos įvertinimu

Žurnalistė, rašytoja Janina Semaškaitė gerai žino partizaninių kovų, tremties istoriją, ypač didelį pasisekimą turėjo J.Semaškaitės parašyta dokumentinė, istoriniais faktais paremta knyga „Priesaika“ apie legendinį Žemaičių legiono vadą Joną Semašką bei jo kovos bendražygius. Rašytoja parašė daug straipsnių apie rezistentus ir rezistenciją, nemažą jų pluoštą spausdinome „XXI amžiuje“. Naujoji knyga, išspausdinta tęstinio žurnalo „Laisvės kovų archyvas“ (beje, neseniai atgaivinto po beveik dviejų metų pertraukos) 38-ame numeryje, vadinasi „Protėvių žemės šauksmas“. Leidinį sudaro dvi dalys „Mūsų juodosios dienos“ ir „Dienos su šventais paveikslais“. Knygoje pasakojama apie Lietuvos laisvės kovotojų mažamečius vaikus, ištremtus į Sibiro tolius, net už Speigračio, apie tai, ką jiems teko išgyventi – šaltį, alkį, tremtį, gimtojo krašto ilgesį.


Istorijos mokytojo poezija

Bronius VERTELKA

Rašytoja Janina Semaškaitė (stovi)
su redaktoriumi Juliumi
Norkevičiumi bei knygos
heroje Domicėle Kaminskiene
džiaugiasi palankiu knygos įvertinimu

Antanas Vaičikonis ne tik dėsto istoriją Panevėžio Kazimiero Paltaroko vidurinėje mokykloje, bet ir rašo eiles. Miesto kraštotyros muziejaus filiale Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje lapkričio 7-ąją jis pristatė savo trečią poezijos knygą „Širdgėlos šermukšnis“, skirtą partizanų būrio vado Antano Vaičikonio–Šermukšnio atminimui.

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija