Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Memuarai
Nuomonės
Teatras

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Protėvių žemės šauksmas

Kazimieras Dobkevičius

Rašytoja Janina Semaškaitė (stovi) su redaktoriumi Juliumi Norkevičiumi bei knygos heroje Domicėle Kaminskiene džiaugiasi palankiu knygos įvertinimu

Partizano Felikso Juto-Liepos duktė Stefanija Jutaitė – Popienė dėkojo knygos autorei už jautriai aprašytus vaikystės išgyvenimus

Rašytoja Janina Semaškaitė neslėpė džiaugsmo gavusi dovanėlę ir gėlių puokštę

Žurnalistė, rašytoja Janina Semaškaitė gerai žino partizaninių kovų, tremties istoriją, ypač didelį pasisekimą turėjo J.Semaškaitės parašyta dokumentinė, istoriniais faktais paremta knyga „Priesaika“ apie legendinį Žemaičių legiono vadą Joną Semašką bei jo kovos bendražygius. Rašytoja parašė daug straipsnių apie rezistentus ir rezistenciją, nemažą jų pluoštą spausdinome „XXI amžiuje“. Naujoji knyga, išspausdinta tęstinio žurnalo „Laisvės kovų archyvas“ (beje, neseniai atgaivinto po beveik dviejų metų pertraukos) 38-ame numeryje, vadinasi „Protėvių žemės šauksmas“. Leidinį sudaro dvi dalys „Mūsų juodosios dienos“ ir „Dienos su šventais paveikslais“. Knygoje pasakojama apie Lietuvos laisvės kovotojų mažamečius vaikus, ištremtus į Sibiro tolius, net už Speigračio, apie tai, ką jiems teko išgyventi – šaltį, alkį, tremtį, gimtojo krašto ilgesį.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungoje Kaune įvyko šios knygos pristatymas. Renginyje dalyvavo Dievo Apvaizdos dėka likę gyvi knygos herojai, tuomet buvę mažamečiai vaikai, o dabar patys šeimų galvos, tėvai ir seneliai: Vytautas Putna, Genė Juknevičiūtė, Nijolė Dubinskaitė, Irena Dambravičiūtė, Zita Kvietinskaitė, Aldona Zabarauskaitė, Domicėlė Kaminskienė, Stefanija Popienė, Alvydas Semaška ir kiti bendro likimo broliai.

Pirmoji knygos dalis skirta Didžiosios Kovos partizanų apygardos „Plieno“ jungtinio partizanų štabo nario Felikso Juto-Liepos šeimai. Pagrindinė įvykių liudininkė ir išgyvenimų herojė – partizano duktė Stefanija Jutaitė-Popienė. Duktė Stefanija tik grįžusi iš tremties surado savo tėvelio žūties vietą ir kapą, tik 1989 metų rugsėjo 25 dieną tėvelio ir kovos draugų palaikai buvo perlaidoti Dukstynos kapinėse. Rašytoja įtaigiai, tikroviškai perteikė Jutų šeimos gyvenimo tragediją, mažosios Stefutės brendimą, nenumaldomą troškimą grįžti į Lietuvą.

Antroje knygos dalyje „Dienos su šventais paveikslais“ (beje, jau spausdintą „XXI amžiaus“ puslapiuose šių metų pradžioje) pasakojama apie Dzūkijos žemę – Daugų, Daškonių, Melnytėlės, Vieciūnų, Budos ir kitose vietovėse partizanų gretose kovojusius vyrus.

Partizanų vaikai, patekę į Sibiro tremtį, nepuolė į neviltį, nesižudė, nenuėjo nusikaltimų keliais, nesigriebė degtinės butelio, nepalūžo, nepardavė sąžinės, išmoko mylėti žmones. Vaikai labai troško mokytis, siekti žinių. Rašytoja kartu su Domicėle Kaminskiene aplankė partizaninės kovos vietas, bunkerius, susitiko su partizaninės kovos veteranais, ryšininkais. Šioje knygos dalyje pasakojama apie sovietų pakalikų stribų nusikaltimus, minimos jų pavardės ir įvardijami jų žiaurumai.

Knyga parašyta patraukliu, lengvu stiliumi, joje aprašyti tikri istoriniai faktai, kas patinka mūsų jaunajai kartai, kuri turi žinoti istorinę tiesą.

Autorei dėkojo redaktorius Julius Norkevičius, Stefanija Jutaitė-Popienė, Vytautas Putna, Domicėlė Kaminskienė, Alvydas Semaška. Ši knyga – kaip istorijos pamoka – ją turėtų įsigyti kiekviena mokykla.

Kaunas

Autoriaus nuotrauka

© 2007 „XXI amžius“