|
Ekumenizmas ne pasirinkimas, bet šventa pareiga
Mindaugas BUIKA
Pripažintas Romos vyskupo primatas
Katalikų Bažnyčiai ekumenizmas nėra pasirinkimas, bet šventa pareiga. Tai mūsų Viešpaties duotas mandatas, šią nuostatą popiežius Benediktas XVI yra išsakęs savo pontifikato pradžioje ir priminęs daugelį kartų praktiniais veiksmais siekiant krikščionių vienybės. Jis tą patvirtino visus pasaulio kardinolus sušaukęs aptarti ekumeninių reikalų išvakarėse iškilmingos konsistorijos, surengtos rugsėjo 24 dieną, kurioje buvo inauguruoti 23 nauji Kardinolų kolegijos nariai. Pagal Vatikane paskelbtą komunikatą, Šventasis Tėvas pats pristatė susitikimo temą Ekumeninis dialogas maldos ir Viešpaties nurodymo: Ut unum sint (kad visi būtų viena) šviesoje.
Įvadinį pranešimą daręs Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas vokietis kardinolas Valteris Kasperis pateikė išsamią dabartinės ekumeninio dialogo ir santykių padėties analizę, susitelkdamas į tris pagrindines šio darbo sritis: Katalikų Bažnyčios santykiai su senosiomis Rytų (Stačiatikių) Bažnyčiomis; santykiai su bažnytinėmis bendruomenėmis, kurios susiformavo kaip XVI amžiaus reformacijos proceso rezultatas, ir santykiais su charizmatiniais bei sekmininkų sąjūdžiais, kurie susiformavo XX amžiuje. Be abejonės, dialogas su Rytų Bažnyčiomis, su kuriomis katalikus sieja ta pati ekleziologinė savivoka, sakramentai ir apaštalinė įpėdinystė, yra svariausias, todėl ir kardinolas V. Kasperis daugiausia kalbėjo apie jį. Tai ypač svarbu, kadangi stačiatikiai ir katalikai artėja prie bendro Popiežiaus primato pripažinimo.
Kaip tik toks pripažinimas faktiškai pasiektas Jungtinėje tarptautinėje katalikų ir stačiatikių Komisijoje, apie tai kalbama ir tos Komisijos priimtame dokumente Bažnytinė bendrystė, sinodalumas ir autoritetas. Su šiuo dokumentu Kardinolų susitikimo dalyvius supažindina vienas iš minėtos Komisijos pirmininkų kardinolas V. Kasperis. Jis pažymėjo, kad dialoge su stačiatikiais yra žengtas svarbus žingsnis, kadangi pirmą kartą Stačiatikių Bažnyčios pasakė taip nuostatai, kad Bažnyčia turi visuotinį lygmenį, kuriame galioja ne tik sinodalumas, bet ir autoritetas. O tai reiškia, kad yra primatas ir pagal senosios Bažnyčios kanoninę tradiciją (nuo apaštalo Petro laikų) pirmasis vyskupas yra Romos vyskupas. Dabar tuo neabejoja ir stačiatikiai.
Ravenoje jungtinės komisijos priimtame dokumente išvada dėl primato daroma genialiai paprastai: vietinė Bažnyčia turi savo primą vyskupą, grupė geografinio regiono vyskupų primu laiko metropolitą, pastarųjų bendruomenės yra susijungusios į patriarchatus. Priėmus Visuotinės Bažnyčios sampratą tarp patriarchų visuomet primu buvo laikomas apaštalo Petro įpėdinis Romos vyskupas. Šis lygių išsiskyrimas nesumenkina kiekvieno vyskupo sakramentinės lygybės arba kiekvienos vietinės Bažnyčios katalikiškumo, teigiama stačiatikių ir katalikų teologų bendrame dokumente. Kartu dokumente pažymima, jog Romos vyskupo primatinio vaidmens įgyvendinimas reikalauja atskiros analizės. Vatikano I ir II Susirinkimai nurodo į Romos vyskupo visuotinį primatą, tuo tarpu stačiatikiai teikia pirmenybę garbės primatui, kokį jų Bažnyčioje turi Konstantinopolio ekumeninis patriarchas.
Problemos santykiuose su protestantais
Kaip žinoma, Ravenos susitikime iš šešiolikos savarankiškų Stačiatikių Bažnyčių nedalyvavo tik Maskvos patriarchato atstovai, kurie netikėtai pasitraukė, sužinoję apie Estijos Stačiatikių Bažnyčios delegacijos dalyvavimą. Rusai nepripažįsta estų stačiatikių bažnytinio savarankiškumo, bet jį pripažįsta Konstantinopolis, kuris ir pakvietė juos atvykti į Ravenos istorinį susitikimą. Kardinolas V. Kasperis, pažymėjęs, jog minėti nesutarimai tarp Maskvos ir Konstantinopolio yra ne teologinis, bet greičiau politinis klausimas, taip pat pastebėjo, jog tai turi spręsti patys stačiatikiai kaip vidaus problemą. Nurodęs, kad Vatikanas neketina kištis į Maskvos ir Konstantinopolio vaidus, kardinolas apgailestavo dėl Rusijos Stačiatikių Bažnyčios, kaip svarbios partnerės, pasitraukimo.
Kalbėdamas apie ekumeninius santykius su Reformacijos bažnytinėmis bendruomenėmis kardinolas V. Kasperis informavo Kardinolų kolegijos narius, jog po neseniai pasiekto svarbaus laimėjimo išspręstų problemų su liuteronais dėl Nuteisinimo doktrinos tolimesnis ekumeninis dialogas susiduria su nevienodos ekleziologijos ir skirtingo požiūrio į bažnytines tarnystes kliūtimis. Be to, iškyla naujų sunkumų etikos srityje, ypač dėl žmogaus gyvybės, šeimos ir homoseksualumo. Pastaruosiuose dalykuose Katalikų Bažnyčios ir daugiau kaip 400 mln. narių turinčių naujųjų charizminių grupių bei sekmininkų požiūriai yra artimesni, tačiau iškyla kitų problemų dėl tų grupių ambicingumo ir agresyvaus prozelitizmo.
Vienos tų grupių yra atviros dialogui su Katalikų Bažnyčia, tačiau kitos nusiteikusios priešiškai katalikybės atžvilgiu ir aktyviai bei gana sėkmingai bando į savo pusę patraukti katalikus. Kardinolas patvirtino, jog sekmininkai populiariai ir radikaliai atsiliepia į šiandienos žmonių stiprų dvasinio atsinaujinimo troškimą. Todėl užuot kalbėjus apie sekmininkų (sektantų) daromą žalą, yra būtina paskata pastoraciniam sąžinės tikrinimui, savikritiškai klausiant savęs, kodėl tiek daug krikščionių palieka mūsų Bažnyčią ir nueina į sektas, bei imtis atsakomųjų evangelizacinių priemonių jų grąžinimui.
Socialinio mokymo ekumeninė vertė
Pagrindinis ekumenizmo ekspertas aiškino kardinolams, kad bet kokiame ekumeniniame veikime dialogas tampa prasmingu, jeigu grindžiamas tvirtu tikėjimu ir bendru tiesos ieškojimu. Mes neturime pažeisti kitų jautrumo ar juos diskredituoti, mes neturime rodyti pirštu į tai, kuo mūsų ekumeniniai partneriai nėra arba ko jie neturi, sakė kardinolas V. Kasperis. Geriau mes turime liudyti savojo tikėjimo turtingumą ir grožį teigiamu ir kitus tikėjimus priimamu būdu.
Kaip ir buvo iš anksto suplanuota, po kardinolo V. Kasperio pranešimo pasisakė keliolika kitų Kardinolų kolegijos narių. Kaip nurodo Vatikane paskelbtas komunikatas, Lietuvos ir Latvijos kardinolai Audrys Juozas Bačkis ir Janis Pujatas pabrėžė, kad bendra kova su sekuliarizmo atneštomis blogybėmis suteikia plačią erdvę katalikų ir stačiatikių bendradarbiavimui. Popiežiškosios teisinių tekstų interpretavimo tarybos pirmininkas emeritas kardinolas Chulianas Eransas sakė, kad Vyskupų Sinodas galėtų atlikti svarbesnį vaidmenį bendraujant su Stačiatikių Bažnyčiomis. Anglijos kardinolas Kormakas Merfis OKonoras pasiūlė surengti visų krikščioniškų konfesijų viršūnių susitikimą, kuriame dalyvautų tų bendruomenių dvasiniai vadovai.
Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas kardinolas Renatas Martinas, Neapolio (Italija) arkivyskupas kardinolas Kresčensijus Sepė ir Vašingtono arkivyskupas emeritas kardinolas Teodoras Makarikas pasisakė už ekumenizmo praktinių formų vystymą, ypač už platesnį ekumeninį bendradarbiavimą karitatyvinėje bei socialinėje veikoje. Plačiai svarstant Bažnyčios socialinės doktrinos taikymo galimybes įvairiose ekumeninio bendradarbiavimo sferose, prieita išvados, kad būtent per tokį praktinį socialinių, kultūrinių, netgi politinių klausimų sprendimą įmanomas įvairių krikščioniškų konfesijų suartėjimas dar prieš siekiamą teologinį proveržį. Kardinolas R. Martinas pabrėžė, kad Bažnyčios socialinės doktrinos principų iškėlimas gausių šiandienos humanitarinių problemų sprendimui skatina ekumeninę partnerystę ir krikščioniškų vertybių įgyvendinimą. Kiti susitikimo dalyviai pabrėžė įvairių krikščioniškų konfesijų bendradarbiavimo svarbą ginant šeimą visuomenėje ir teisinę tvarką, plačiau taikant dvasinio ekumenizmo priemones, taip pat stiprinant asmeninio pobūdžio ryšius tiek tarp religinių vadovų, tiek tarp tikinčiųjų ir jų organizacijų. Vėliau Los Andželo (JAV) kardinolas Rodžeris Mahonis sakė žurnalistams, kad asmeniniai santykiai turi tapti kiekvieno dialogo svarbia dalimi. Mes pasieksime krikščionių vienybę ne tiek per teologiją, kiek per mūsų asmeninius santykius su Jėzumi Kristumi ir vienų su kitais.
Pripažinta laiško Kinijos katalikams reikšmė
Vatikano komunikate taip pat nurodoma, jog Kardinolų Kolegijos nariai savo susitikime svarstė ir tarpreliginio dialogo klausimus, ypač santykius su judaizmu ir islamu. Buvo diskutuotas ir kaip padrąsinantis ženklas įvardytas 138 musulmonų laiškas popiežiui Benediktui XVI ir kitiems krikščionių vadovams bei neseniai vykęs Saudo Arabijos karaliaus vizitas Vatikane. Vėliau susitikimo dalyviai kalbėjo žiniasklaidai, jog kardinolai nepateikė Šventajam Tėvui specifinių rekomendacijų, kaip atsakyti musulmonų lyderiams į jų minėtą laišką, bet pabrėžė, jog ta iniciatyva yra naujas ir daug žadantis žingsnis atviresniam krikščionių ir musulmonų bendravimui, grindžiamam tikėjimu į vieną Dievą, į Dievo meilę žmonijai ir į pareigą mylėti vieniems kitus. (Jau po kardinolų susitikimo, lapkričio 29 dieną, buvo paskelbta popiežiaus Benedikto XVI padėka minėto laiško autoriams už jų geranorišką iniciatyvą.)
Kardinolų kolegijoje vyko debatai dėl nelengvų išbandymų tikėjimui sekuliarizuotame Vakarų pasaulyje. Visa tai rodo naujosios evangelizacijos svarbą, atsiliepiant į postmodernistinio žmogaus gilų ir nuolatinį laimės ir laisvės ilgesį, teigiama paskelbtame Vatikano komunikate. Buvo pripažintas ryškus misijinis protrūkis Lotynų Amerikoje, kur vyraujančiai Katalikų Bažnyčiai tenka susidurti su rimta sekmininkų grupių konkurencija. Kaip tik šie klausimai buvo svarstyti Aparesidos Dievo Motinos šventovėje Brazilijoje vykusioje Lotynų Amerikos vyskupų generalinėje konferencijoje, kurios darbą inauguravo pats popiežius Benediktas XVI.
Anot Vatikano komunikato, kardinolų susitikime buvo kalbėta apie padėtį vienuolijose, kuriose pastaruoju metu sumažėjo pašaukimų, ypač Vakaruose, tuo tarpu vienuolių tradicinis indėlis katalikiškojo švietimo ir auklėjimo sistemoje yra labai reikalingas. (Pastarajai temai yra skirtas neseniai Katalikiškojo švietimo kongregacijoje paskelbtas dokumentas.) Kardinolų Kolegijos nariai svarstė ir padėtį pasaulio katalikų kunigų seminarijose, kuriose vykdomas stiprus atnaujinimo darbas, atsiskleidus daugybei buvusių trūkumų.
Kardinolai savo pasisakymuose pripažino popiežiaus Benedikto XVI laiško Kinijos Katalikų Bažnyčiai istorinę reikšmę. Svarbu, kad šį laišką teigiamai sutiko tiek Kinijos oficialiosios (patriotinės), tiek ir pagrindinės Bažnyčios vyskupai ir tikintieji, o tai teikia nemažai vilčių jų trokštamam susitaikinimui. Pažymėtina, jog pagal paskutinius pranešimus, dabar beveik visi naujai konsekruojami Kinijos oficialiosios Bažnyčios vyskupai gauna privalomą išankstinį Vatikano sutikimą. Tačiau galima diskutuoti, ar tai nuoširdus Kinijos komunistinės vyriausybės priešiškos Vatikanui politikos pokytis, ar tai tik laikinas sušvelnėjimas prieš 2008 metų Pekino olimpiadą, kadangi tarptautiniuose religiniuose sluoksniuose sklinda reikalavimai boikotuoti olimpiadą dėl žmogaus teisių, įskaitant religijos laisvę, pažeidimų.
Pasitarimai Popiežiaus darbo metodas
Kardinolai išsamiai aptarė informaciją apie 2008 metų svarbiausius bažnytinius įvykius: Kvebeke (Kanada) birželio mėnesį vykstantį Tarptautinį eucharistinį kongresą, Šventajam Raštui skirtą Vyskupų Sinodo asamblėją, įvyksiančią spalio mėnesį, taip pat pasirengimus šv. Pauliui dedikuotiems metams. Komunikate atskirai paminėta, jog Kardinolų kolegijos nariai svarstė katalikiškos spaudos, ypač jos platinimo, padėtį, įskaitant Vatikano dienraštį LOsservatore Romano, kurio naują redaktorių neseniai paskyrė pats Popiežius. Neužmiršta ir Bažnyčios pareiga dalyvauti svarbiausiuose visuomeniniuose procesuose, ypač kovoje už taiką, branduolinį nusiginklavimą, prisidėti, kad pasaulyje sumažėtų bado ir skurdo.
Baigdamas Kardinolų kolegijos narių susitikimą, kuris šiame pontifikate buvo sukviestas jau antrą kartą, popiežius Benediktas XVI apibendrino svarstytas temas, padėkojo kardinolams už jų dalyvavimą bei pasisakymus ir pranešė apie savo naujosios enciklikos Spe Salvi publikavimą. (Enciklika buvo paskelbta lapkričio 30 dieną ir apie tai bus plačiau rašoma XXI amžiaus penktadienio numeryje.)
Pirmasis Šventojo Tėvo sušauktas Kardinolų Kolegijos pasitarimas įvyko 2006 metų birželį, naujų kardinolų skyrimo išvakarėse. Tada buvo aptarta Vatikano II Susirinkimo pradėta liturgijos reforma ir su ja nesutikusio ekskomunikuoto arkivyskupo Marselio Lefebvro iškelti klausimai. Kaip žinoma, po kiek laiko popiežius Benediktas XVI paskelbė apaštalinį dokumentą, kuriuo buvo leista be apribojimų celebruoti šv. Mišias pagal senąjį (lotyniškąjį) Romos Mišiolą.
Kaip sakė interviu Italijos katalikų laikraščiui Avvenire vienas artimiausių Popiežiaus bendradarbių, Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė, toks yra Benedikto XVI darbo metodas: pirmiausiai išklausyti savo artimiausių patarėjų o kaip tik tokie yra Kardinolų kolegijos nariai nuo vyriausio iki jauniausio nuomonių ir tik po to daryti sprendimus vienoje ar kitoje srityje. Taip realizuojamas svarbusis kolegialumo principas aukštojoje hierarchijoje ir kartu parodomas geras pavyzdys vietinėms Bažnyčioms.
© 2007 XXI amžius
|