Atnaujintas 2007 gruodžio 5 d.
Nr.90
(1587)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Rinkimų karnavalas

Petras KATINAS

Vladimiras Putinas pastaruoju
metu mėgo demonstruoti savo
pagarbą nuo sovietinių
represijų nukentėjusiems
žmonėms ir dalyvavo
jų pagerbimo renginiuose

Garis Kasparovas ir Eduardas
Limonovas sugadino
rinkimų biuletenius

Tokios rinkimų kompanijos, kokia vyko Rusijoje prieš Valstybės Dūmos rinkimus, nebuvo netgi Sovietų sąjungos laikais. Tada butaforinės Aukščiausiosios Tarybos rinkimuose dominavo šūkis, raginantis balsuoti „už komunistų ir nepartinių bloką“. Bet niekada nebuvo akcentuojama, kad atiduodamas savo balsą už tą „bloką“ balsuoja už Staliną, Chruščiovą ar Brežnevą. O šiemet visa Maskva, Sankt Peterburgas, kiti miestai, netgi merdintys provincijos miesteliai ir kaimai, kuriuose likę vos po keliolika ar keletą pensininkų, nuklijuoti plakatais: „Balsuodami už „Vieningąją Rusiją“, balsuojate už V. Putiną!“ Pagrindinis „Vieningosios Rusijos“ ideologas, pirmaujantis „čempionate“, kas iš valdininkų žemiau nusilenks Kremliaus valdovui V. Putinui, buvęs specialus V. Putino įgaliotinis dėl žmogaus teisių padėties Čečėnijoje, Abdula Chakimas Sultygovas paskelbė Rusijos pertvarkymo planą, kurį reikėtų įgyvendinti po valstybės Dūmos ir kitų metų kovo mėnesį įvyksiančių prezidento rinkimų. Jis ragina sušaukti visos Rusijos atstovų susirinkimą ir paskelbti V. Putiną „nacionaliniu lyderiu“, o vėliau jau prisiekti Piliečių visuotiniame susirinkime... Tai yra paskelbti vos ne šventuoju Vladimiru, panašiu į dabartinės epochos diktatorius: velionius Irako diktatorių Sadamą Huseiną ar Turkmėnijos prezidentą Saparmuratą Nijazovą – „Turkmėnbaši“. Sultygovo planas gana paprastas. Plano autorius tiktai patvirtina, kad Dūmos rinkimai – tėra tiktai referendumas dėl pasitikėjimo V. Putinu. Ir visai nesvarbu, jei kitų metų kovo 2 dieną Rusijos prezidento rinkimuose laimės koks nors V. Putino statytinis – faktiškai didžiąją Rusiją valdys V. Putinas. Bus įtvirtinta analogiška padėtis kaip Irane. Nesvarbu, kad Irano prezidentu išrinktas Achmadinedžadas, tvarką daro ir visam diktuoja Irano vadovas ajatola Homenėjus, vadinamas „dvasiniu nacijos lyderiu“. Jeigu tokią tvarką Irane dar galima pateisinti religiniais motyvais, tai kuo pateisinti tokios tvarkos įvedimą Rusijoje? Nebent Putiną paskelbtų Stačiatikių Bažnyčios patriarchu. Nesvarbu, kad jo didieji autoritetai yra Dzeržinskis ir Andropovas. Taigi, po „didžiųjų korifėjų“ – Lenino, Stalino, Brežnevo Rusijoje atsirado dar vienas „amžinai gyvasis“. Kaip ir partija „Vieningoji Rusija“, pakeitusi SSKP.

Rinkimų į valstybės Dūmą kampanija pademonstravo, kad visų lygių putiniškos administracijos atstovai išradinėjo vis naujus būdus, kaip priversti elektoratą balsuoti taip... kaip reikia. Ką reikėjo daryti, pavyzdžiui, mokytojui ar gydytojui, kurių viršininkai grasindami išmesti iš darbo verčia stoti į „Vieningosios Rusijos“ partiją? Atsiranda ir dabartinėje Rusijoje tokių, kurie rekomenduoja spjauti į veidą tokiems viršininkams, kiti siūlo kreiptis į teismus. Tačiau visiems žinomas Rusijos rašytojas Vladimiras Sorokovas išmąstė gana įdomiai: „Mano pasiūlymas – stoti į tą partiją, kad atsikabintų. Į SSKP niekas žmonių ant pavadžio pernelyg netempė. Dargi atvirkščiai. Tai buvo visų karjeristų svajonė. Partija, į kurią priimama glėbiais, gąsdinant sankcijomis ar darbo vietų praradimu, – tai blefas, o ne partija. Juk tie, mūsų viršininkai, gyvena kreivų veidrodžių galerijoje. Bet sugadinti gyvenimą mums ir mūsų vaikams ši iliuzinė organizacija gali. Todėl stodami į ją, jūs ne sutartį su šėtonu pasirašote, o numetate kaulą alkanų šunų gaujai. Tai, ko gero, pats geriausias būdas sugriauti tą gaują, pasivadinusią „Vieningąja Rusija“, iš vidaus.“

O uoliausi V. Putino valdininkai, netgi žmonių, fabrikų, institutų vadovai, sugalvojo niekur negirdėtą dalyką: jie įsakė savo pavaldiniams, turintiems mobiliuosius telefonus, balsavimo kabinoje tuo telefonu nufotografuoti, kaip jie deda kryželį prie „Vieningosios Rusijos“ sąrašo Nr. 10...

Šiaip ar taip, dabartinis Rusijos autoritarizmas ne tiktai seka istorinėmis tradicijomis, bet ir atsižvelgia į XXI amžiaus realijas. Dabartinė Kremliaus valdžia negali visiškai atsisakyti formalių rinkimų procedūrų, ką sau galėjo leisti Lotynų Amerikos generolai, nusipelnę „gorilų“ pravardžių.

Prieš kurį laiką Putino režimas eksperimentavo su „valdomos daugiapartinės demokratijos“ idėja. Tai reiškia, kad į politinio cirko sceną įleidžiamos kelios valdžios kontroliuojamos partijos, imituojančios neva skirtingus požiūrius. Tų partijų veikėjai netgi diskutuodavo tarpusavyje. Bet visos tos „diskusijos“ tebuvo tiktai meilės Kremliaus „brigadai“ reiškimo varžytuvės. Dabar nuspręsta ir to atsisakyti. Rusijos žmonėms V. Putino įsakymu nurodyta, už ką balsuoti. Taigi, Jo Didenybės Putino opozicija šioje sistemoje dar gali egzistuoti. Neatsitiktinai prieš Dūmos rinkimus opozicijos lyderiai Garis Kasparovas, Borisas Nemcovas, netgi nacionalbolševikų lyderis skandalingasis rašytojas Eduardas Limonovas buvo paskelbti išdavikais ir vagimis, Amerikos tarnais. Na, o vadinamoji putiniška teisėtvarka ir teisėsauga tapo tikru farsu. Jau vien tai, kad Dešiniųjų jėgų sąjungai rinkiminės kampanijos metu grasinant baudomis ar net grotomis buvo uždrausta kabinti plakatus su užrašu: „Putino planas – kelias į praeitį“. Tai rodo visišką teisėsaugos nebuvimą. Prokurorai išaiškino, jog konkrečios pavardės paminėjimui rinkimuose plakatuose reikia gauti tos pavardės savininko sutikimą... Tai jau net ne absurdas, o tikra fantasmagorija.

Aišku, teigti, kad Putino režimas, kurio pagrindines grandis kontroliuoja buvęs KGB, dabar FSB, rieda atgal į 1937-ųjų masinių represijų metus, dar gal ir ankstoka. Juk istorijoje niekas nepasikartoja. Stalino didysis teroras buvo absoliučiai unikalus reiškinys. Bet visiškai aišku, kad iš rusų tautos lipdomas agresyvus, riaumojantis neapykanta skalikas. Arba dulkės, kurias galima žarstyti kaip tiktai nori. Neatsitiktinai vienas dar nepasodintas į cypę ir neišvarytas į užsienį Rusijos publicistas ironiškai pastebėjo, kad Kremliuje jau išspręstas paprastas aritmetikos uždavinys: „Lubianka + Kremlius = Putinas“.

Vis dėlto Kremliaus valdovas, matyt, dar ne visai įsitikinęs, kad Rusijos žmonės tapo paklusnia avių banda. Juk ne be reikalo prieš šiuos rinkimus jau buvo paskelbta, kad rinkimai bus pripažinti įvykusiais visai nežiūrint, kiek rinkėjų juose dalyvaus. Nepanaikinta ir teisė kelti savo kandidatūras vienmandatinėse apygardose. Jau nekalbant apie 7 proc. barjerą, kurį turi peržengti partijos. O tai, kad rinkimuose buvo leista dalyvauti 11 partijų, absoliučiai nieko nesako. Visiškai aišku, kad septynių procentų barjero tos partijos neįveiks, nes rinkimų komisijos sukurtos iš „labai“ patikimų žmonių.

Prieita ir iki visiškų kuriozų. Didelėse įmonėse ir gamyklose, mokslo įstaigose buvo įrengti balsavimo punktai, o darbuotojams, dėstytojams ir studentams iš anksto išdalinti jau pažymėti biuleteniai. Įstaigų vadovai akylai stebėjo, kad visi tuos biuletenius įmestų į balsadėžę.

Pirminiais duomenimis, daugiausia balsų surinko, kaip ir buvo iš anksto skelbta, valdžios partija „Vieningoji Rusija“. Negalutiniais Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, rinkimuose dalyvavo apie 60 proc. iš 108 mln. balso teisę turinčių Rusijos rinkėjų. Už „Vieningąją Rusiją“ balsavo 63,2 proc., už komunistų partiją – 11,7 proc., „Teisingąją Rusiją“ – 8 proc. Kamčiatkoje ir Tatarstane už „Vieningąją Rusiją“ balsavo sovietiškai – net daugiau kaip 92 proc. Rusijos komunistų lyderiai bando vaizduoti nepatenkintus rinkimų rezultatais, netgi prakalbo apie grubius rinkimų pažeidimus. Komunistų lyderio G. Ziuganovo pavaduotojas Ivanas Melnikovas pareiškė, kad partijos centro komitetas svarsto galimybę, kad išrinktieji komunistų deputatai atsisakytų mandatų. Bet tai jau iš fantazijos srities. G. Ziuganovo komunistai tokiais „protestais“ tiktai siekia gauti aukštus postus valstybės Dūmoje ir kartu su žirinovskininkais vaidinti opoziciją. Tiesa, V. Žirinovskis opozicionieriaus jau net nebevaidina. Jis tapo bene uoliausiu V. Putino padlaižiu. Šie rinkimai parodė, kad V. Putinas dar labiau įtvirtino savo valdžią. Bet V. Putinas, įtvirtinęs savo autokratinę diktatūrą, – ne vienišas. Štai didelis Maskvos, Teherano ir Havanos draugas Venesuelos prezidentas Hugo Čavesas sumanė referendumu pakeisti net 68 konstitucijos straipsnius ir sukurti Venesueloje „socialistų tvirtovę“. Svarbiausia pataisa – konstitucijos straipsnio, skelbiančio, kad tas pats asmuo negali būti prezidentu daugiau kaip dvi kadencijas. H. Čavesas jau paskelbė valdysiąs šią nafta turtingą valstybę net iki 2050 metų! Kol pastatysiąs socializmą. O jeigu Amerikos „imperialistai“ bandys priešintis, tai jis nutrauksiąs naftos tiekimą į JAV. Tokiu būdu „amžinai gyvųjų“ ratas platėja.

Antra vertus, pakankamai aišku, kad V. Putinas ir jo režimas, nepaisant pergalės Dūmos rinkimuose, nesijaučia jau taip tvirtai sėdintis balne. Tą rodo faktas, kad pasibaigus balsavimui į Maskvą ir Sankt Peterburgą buvo sutraukta daugybė milicijos, OMON’o ir vidaus reikalų kariuomenės. Negi V. Putinas taip išsigandęs dešiniųjų jėgų opozicijos, kurios atstovus prieš rinkimus išvadino „šakalais“, „liaudies priešais“ ir t.t.

Reuters ir AFP nuotraukos

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija