|
Laiškas redaktoriui
Senas anekdotas apie į traukinį pavėlavusį išminčių, pareiškusį geriau vėliau, negu niekada, gali turėti šį tą bendro su šiuo laišku. Jį parašyti nutariau dar vasarą, bet neparašiau. Ta proga norėjau viešai pasidžiaugti XXI amžiaus pagrindiniais stulpais. Ir pradėsiu nuo Petro Katino, pasakydamas Tik nepaleiskite ilgų atostogų Petrą Katiną. XXI amžiaus skaitytojai tikriausiai įvertina jo darbštumą ir aiškiai pateikiamą svarbią informaciją apie įvykius Rytuose ir Vakaruose. Be to, ir Lietuvos politinių įvykių įžvalgus pateikimas daug padeda norintiems būti informuotiems.
Jūs galite didžiuotis ir kitais XXI amžiaus pastato aukštais stulpais. Toks yra Krikščionybė ir pasaulis skyriaus vedėjas Mindaugas Buika. Nežinau, kur kitur krikščionis lietuvis gali rasti tiek įvairių ir svarbių žinių iš viso pasaulio. Taip pat gausu šviesių aprašymų dėmesio vertų įvykių, pakliuvusių į Kazimiero Dobkevičiaus platų reporterinį tinklą ir į jo fotoaparato linzės šviesą.
Įpratęs prie žiniasklaidos skleidžiamo materializmo ir savimeilės pasaulio įvaizdžio, pasklaidęs XXI amžių pasaulietis nustebs sužinojęs apie tyliąją vienuoliją Lietuvoje. Čia paskaitys apie pasiaukojimą ir artimo meilę, apgaubtą maldomis. Moterų vienuolynų seselės, kaip ir vyrų vienuolynų broliai ir kunigai pasiaukojančiomis širdimis ir artimo meile sušildytomis rankomis nušviečia mokyklų vaikų, suklupusių žmonių ir senelių prieglaudų gyventojų pasaulį. Tai didžiulė talka ne tik vyskupams ir klebonams, bet ir tautos dvasinės būklės vertę suprantantiems politikams.
Tenka stebėtis Jūsų reporteriais, nušviečiančiais vyskupijų ir parapijų gyvenimą. Tačiau nestinga ir pasaulietiškus plačius horizontus nušviečiančių prožektorių. Tarp jų matau ir iš kitur man pažįstamą, dažnai liaudies išminčiumi pavadinamą taiklų mąstytoją Algimantą Zolubą. Malonu pastebėti ir jaunosios kartos svarbų įnašą atnešančius žurnalistus, pavyzdžiui, Marių Kundrotą. Sveikintinas neseniai į laikraščio žurnalistų eiles įsiliejęs Gintaras Visockas, su intriguojančiais Slaptaisiais takais ir įdomiais interviu. Laikraštį pamargina ir daugybė kitų, vienos paskirties priedų.
Minčių ir žinių aruodą papildo ne tik darbščioji reporterė dr. Aldona Kačerauskienė, bet ir kita Aldona dr. A. Vasiliauskienė. O kiek dar po auksinį grūdelį į XXI amžiaus aruodą neša retkarčiais pasirodantys talentingi ir kiti tik Jums žinomi bendradarbiai, kurie irgi aukštyn kelia šį leidinį. Tad ir pats džiaugiuosi, kad galiu pasimaišyti tokioje gražioje plunksnos draugijoje.
Tai tik ilga įžanga į kiek trumpesnius mano pateikiamus pasiūlymus laikraščiui.
1. Reikėtų įvesti veiklų trumpų, riboto ilgio (ne tokių, kaip šis laiškas!) skaitytojų laiškų skyrių. Tai visada pagyvina laikraštį ir patraukia skaitytojus.
2. Suorganizuoti XXI amžiaus savireklamą, pradedant nuo bažnyčių lankytojų.
a) Parengti vieno puslapio, neperkrautą, lengvai skaitomą informaciją apie XXI amžių, aiškiai nurodant, kaip, kur, kuriam laikui ir už kiek užsisakyti laikraštį.
b) Kreiptis į skaitytojus ir paprašyti surasti katalikų verslininkų, sutinkančių finansiškai paremti informacijos spausdinimą.
c) Po pamaldų tarp maldininkų, manau, atsiras savanorių, ne tik laiko turinčių pensininkų, bet ir vaikų bei vyresnio jaunimo savanorių, galinčių platinti laikraštį!
Tikriausiai šį pasiūlymą patobulins ištikimi XXI amžiaus skaitytojai. Tačiau, jaučiu, pribrendo metas XXI amžiui bandyti prasiveržti su krikščioniška ir patriotine žinia į platesnius vandenis. Savaime suprantama, kad čia gali daug padėti dvasininkija. Manau, jog net tautą mylintis ir dvasios vertę suprantantis ateistas turėtų remti tokį leidinį kaip XXI amžius.
Vilius Bražėnas
Redakcijos prierašas. Dėkojame aktualius
klausimus XXI amžiaus puslapiuose keliančiam publicistui Viliui
Bražėnui už aukštai įvertintą mūsų kuklų įnašą. Ypač dėkojame už
patarimus, kaip plėtoti XXI amžiaus sklaidą. Dėkojame ir kitiems
skaitytojams, susirūpinusiems krikščioniškos spaudos likimu. Sutinkame
su mintimi, kad krikščioniškos ir patriotinės spaudos aiškinimo
ir sklaidos srityje daug galėtų (ir turėtų) prisidėti dvasininkija.
Tačiau iš tikrųjų yra visiškai kitaip. Aišku, laikraščiui gyvuoti
padėtų teigiama Lietuvos vyskupų ir visos dvasininkijos pozicija
katalikiško laikraščio atžvilgiu. Tačiau per septyniolika jo leidimo
metų mes nesulaukėme nuolatinio teigiamo jų pasisakymo, išskyrus
atskirus atvejus. Tik gražiomis spalvomis galime prisiminti katalikiškos
spaudos klestėjimą prieškario Lietuvoje: tada vyskupų raginami kunigai
lankydami šeimas ir visomis kitomis progomis patardavo savo parapijiečiams
prenumeruoti katalikišką spaudą XX amžių, Mūsų laikraštį,
Lurdą ar kitus leidinius. Dabar kiti laikai. Galime pasidžiaugti
kai kuriomis Sūduvos vietovėmis, kuriose turime nemažai XXI amžiaus
prenumeratorių tai yra veikliai katalikišką laikraštį populiarinusio
Vilkaviškio vyskupo Juozo Žemaičio nuopelnas. Dėkingi esame kai
kurių vyskupijų atskiriems kunigams, primenantiems, kad yra toks
laikraštis, kaip XXI amžius, ir prisidedantiems prie jo platinimo.
Ypač jaučiame paramą iš Panevėžio vyskupijos. Tačiau katalikiškam
laikraščiui daug kur sudarytos blokados sąlygos ir net katalikiškoje
Lietuvoje kunigai labiau linkę nutylėti apie jį. Tada išties ir
neverta stebėtis, kad net ir tarp katalikų yra nemažai tokių, kurie
apie jau aštuonioliktus metus einantį katalikišką laikraštį net
nėra girdėję. Žinomi kurioziniai atvejai, kai apie XXI amžių,
leidžiamą Lietuvoje, Lietuvos katalikai sužinodavo iš išeivių, nuvažiavę,
pavyzdžiui, į Ameriką ar Australiją. Tokie kuriozai vyksta nepriklausomoje
ir (formaliai) katalikiškoje Lietuvoje. (Gal išties koks nors krikščioniškoms
nuostatoms nesipriešinantis ateistas nuoširdžiau priima katalikiškas
ir tautines nuostatas populiarinantį XXI amžių nei koks nors sustabarėjęs,
riboto mąstymo katalikas; turbūt netrūksta net ir priešiškai XXI
amžiui nusiteikusių katalikų ypač jų, nepakančiųjų, o gal tik
surandančių tinkamą pretekstą pasisakyti prieš katalikišką laikraštį,
yra dėl išsakomų kai kurių autorių politinių nuostatų). Imamės (ir
netgi jau seniai), kaip pataria mums V. Bražėnas ir kiti, laikraščio
reklamavimo ar platinimo per bažnyčios lankytojus. Bet paskutiniu
metu, kai apie laikraštį kalbėti bažnyčioje faktiškai yra uždrausta
(galima reklamuoti tik apie vieną iš aukščiau nurodytą žurnalą,
kurį ir privaloma platinti), sąlygos mums sudarytos labai sunkios.
Džiaugiamės, kad atsiranda keletas tų drąsių ir nuoširdžių kunigų,
kurie nepaisydami nieko imasi informuoti apie XXI amžių ir jį
platinti arba sudaro sąlygas mūsų platintojams platinti XXI amžių
ir Kregždutę. Aišku, platinti informacinius lapelius ar juo labiau
laikraštį per parapijiečius blokados sąlygomis irgi labai sunku:
net mūsų negausūs platintojai Kaune patiria šokiruojančios nelygybės
ir pasityčiojimo atvejų. Tad nenuostabu, kad ir XXI amžiaus, ir
Kregždutės leidimui sudarytos nepalankios sąlygos nepasitarnauja
jų išsilaikymui, jau neminint to, kad šie katalikiški laikraščiai
negauna jokios paramos iš vadinamojo Spaudos rėmimo fondo. Apie
visa tai galėtume rašyti ir plačiau, ir daugiau (pavyzdžiui, apie
sunkiai realizuojamą mūsų laikraščių reklamą per katalikišką radiją,
katalikiškas laidas per radiją bei televiziją ir kt.), bet kol kas
tenka apsiriboti tik šiais mums aktualiais informavimo ir platinimo
klausimais. O skaitytojų laiškus, jų nuomones mes seniai jau dedame
į jiems skirtus puslapius Mums rašo, Nuomonės ir kitus. Ir esame
įsitikinę, kad tai yra geras ryšys su skaitytojais, pagyvinantis
laikraštį. Dėkojame Viliui Bražėnui, taip pat kitiems XXI amžiaus
skaitytojams, už mintis, pasisakymus, patarimus ir nuomones. Visiems
linkime džiugių artėjančių Kalėdų švenčių, kai Advento metu laukdami
ateinančio Išganytojo sulauksime Jo gimimo.
© 2007 XXI amžius
|