Atnaujintas 2007 gruodžio 12 d.
Nr.92
(1589)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Skolos

Dr. Rūta Gajauskaitė,

kriminologė

Visas mūsų gyvenimas yra vienos skolos: tai mes grąžiname skolas savo tėvams, tai skoliname savo vaikams. Kartkartėmis skoliname valstybei pagal obligacijas arba patys imame paskolas rimtiems darbams pradėti. Taigi, esame susiję tvirtais skolų ryšiais, kurie padeda gyventi, gelbėja iš bėdos ir vienija žmones į bendruomenes, tautas, valstybes ir sąjungas,

Pagrindinė skolinimosi sąlyga – skolos turi būti laiku grąžinamos. Šios sąlygos nepaisymas iškart keičia santykius – iš gelbėjančių į grobuoniškus ir supriešina žmones, suskaldo bendruomenę, sunaikina valstybes ir sąjungas.

Deja, pilni pamestinukų vaikų namai akivaizdžiai liudija, kad dalis tėvų neatlieka pareigos savo atžaloms, o pilni senelių ir invalidų namai bei didžiulės eilės norinčių ten patekti – bado akis, kad vaikai į savo skolas žiūri irgi abejingai.

Sakoma, kaip danguje, taip ir ant žemės. Nė kiek ne geriau valstybiniu lygiu. Tiesą sakant, valdžios vyrai rodo dar blogesnį pavyzdį tautai: dar nepamiršta rublinių indėlių 15-kos metų epopėja, bankų griūties nuostoliai ir vadinamoji Pensijų reforma, nacionalizavusi du trečdalius sovietmečiu uždirbtų pensijų. Valstybės virsmo iš totalitarinės į demokratinę metu pati pažeidžiamiausia visuomenės dalis – pensininkai buvo dukart apvogti: neteko santaupų ir didesnės dalies pensijos. Dar pajėgiantys (apie 10 proc.) ėmėsi darbo, o neišgalintys (invalidai) – žudėsi iš nevilties! Suskaičiavus septyniolikos Nepriklausomybės metų savižudžius, jų susidarytų daugiau nei pokario laikais žuvo partizanų.

Maža to, valdžia iš dirbančiųjų pensininkų atėmė pensiją! Nors tai jų uždirbtas turtas, saugomas LR Konstitucijos 23 str., jo neliečiamybę patvirtino ir LR Konstitucinis Teismas, tačiau valdžia nutarė šią „skolą“ grąžinti pensininkams 2009-2010 metais. Ir baigta. O apie nacionalizuotus du trečdalius pensijų niekas net nešneka. Nors LR Konstitucijos 52 str. teigia, kad valstybė garantuoja piliečių teisę gauti senatvės ir invalidumo pensijas!

Tai gal neturime pinigų biudžete ir atsikurianti valstybė neišgali įvykdyti savo pareigų piliečiams? Tačiau akivaizdžiai nereikalingos statybos (šovinių gamykla, Valdovų rūmai, aikščių ir prospektų renovacija, VSD kompleksas ir t.t.), praryjančios milijardines sumas, rodo, kad valdžios prioritetai skirti elito prabangai, o ne tautos išgyvenimui. Ir ta prabanga keliauja iš biudžeto, o ne elito kišenių!

Juk biudžetui galioja tos pačios „skolos“ taisyklės. Pirmiausiai būtina grąžinti skolą pensininkams, sukūrusiems valstybės turtą. O kad mūsų tauta darbšti, rodo ir biudžeto augimas. 1995 metais teturėjome 8 milijardus biudžete, kuriuo buvo patenkinti visi jaunos valstybės poreikiai. 2005-aisiais biudžetas jau buvo išaugęs iki 11 milijardų (daugiau apie 30 proc.), 2006-aisiais – 18 milijardų (60 proc. daugiau), 2007-aisiais – 21 milijardą (beveik 100 proc. daugiau), o 2008-aisiais metais planuojamas keturgubai didesnis (30 milijardų) biudžetas.

Visų biudžetinių organizacijų – socialinio aprūpinimo, švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros ir kitų – išlaikymas tiesiogiai priklauso nuo įplaukų į biudžetą, todėl pensijų ir algų dydžiai privalo kisti tolygiai su biudžetu, t.y. tiesiogiai proporcingai biudžeto dydžiui. Praktiškai visos algos, pensijos ir pašalpos kitąmet turėtų būti bent jau trigubai (300 proc.) didesnės nei 1995 metais. Tačiau valdžia nežada netgi 30 proc. padidinti, nors būtiniausios prekės brangsta daug sparčiau.

Kur dingsta tautos pinigai, sunešti į biudžetą? Dar nė karto valdžia neatsiskaitė, o juo labiau neparodė būsimų biudžeto paskirstymo planų. Argi tai ne partokratinės valdžios rudimentinė liekana? Galime pabandyti ir patys paskaičiuoti. Biudžetas keturgubas, o išlaidos algoms ir pensijoms keturis kartus mažesnės. Taigi, apie 20 mijardų vėl bus skiriama „amžiaus statyboms“ – pasilinksminimo ir sporto kompleksams, o ne sovietinių blokinių lūšnynų renovacijai, ne mokyklų ir ligoninių remontui, ne mokslo tiriamųjų įstaigų technologiniam aprūpinimui. Jau neskaitant tokių „smulkmenėlių“ kaip 50 milijonų prezidento lėktuvui, Seimo posėdžių salei ar 200 mln. neįgaliojo VSD kompleksui.

Yra ir brangesnių dalykų. Sakykime, krašto apsauga. Antai vienam kareiviui už tarnybą Irane ar Afganistane per mėnesį mokama 15 tūkst. litų, per metus – apie 200 tūkst. litų. Šiltuose kraštuose mūsų „taikdarių“ apie 200. Taigi, per metus jiems algoms sumokama apie 30 milijonų! Būtent tiek trūksta Lietuvos sveikatos apsaugai, kad galėtų nupirkti vaistų vaikų kraujo vėžiui gydyti. Bet valdžia nusprendžia, kad „taikdariai“ Afganistane daug svarbiau negu Lietuvos vaikai. Todėl mūsų vaikai miršta nuo kraujo vėžio, o Lietuvos kareiviai gina JAV interesus arabų žemėse. O JAV interesai nuogut nuogutėliai – nafta.

Beje, mūsų „taikdariai“ ne palmių šakelėmis mosuoja, o ginklais, tankais ir patrankomis. Kiek tai kainuoja? Ar ne šimtąkart brangiau nei kareivio algelė? Štai kur plaukia mūsų pinigai... Iš Lietuvos daroma maža pikta militaristinė valstybėlė, dėl didžiųjų valstybių turtinių interesų trypianti kitų tautų laisvę. Kokia gėda!

Bet grįžkime prie biudžeto ir mūsų mokesčių, skolų ir pensijų. Darbingi darbštuoliai ir netgi studentai išvažiuoja svetur duoneliauti. Lietuvoje likosi neišgalintys išvažiuoti – pensininkai. Štai jiems socialinio aprūpinimo ministerija žada nuo 2008 sausio padidinti pensiją 23 procentais, užuot grąžinus 1995 metais Pensijų reformos nacionalizuotas pensijas. O tai vietoj žadamų 23 proc. (apie 100 litų kiekvienam) turėtų būti nacionalizuotų dviejų trečdalių pensijų už 12 metų grąžinimas bei 10 procentų dirbančiųjų pensininkų šimtaprocentinis pensijų grąžinimas. Ir tuoj pat, o ne 2009-2010 metais.

Tokius reikalavimus turėtų kelti ir profsąjungos, aktyviai prisidėti įvairios pensininkų organizacijos, pradedant „Bočiais“, Lietuvos pensininkų sąjūdžiu ir šiemet įsikūrusia Pensininkų partija. Ši partija turėtų dalyvauti rinkimuose ir, manau, surinktų daugiau nei 50 proc. balsų. Nes už ją tikrai balsuotų apie 800 tūkst. rinkėjų, t.y. visi pensininkai. Už šią partiją balsuotų ir invalidai, nes jų interesų suskaldytos buvusios invalidų sąjungos naujų darinių vadovai negina, saugodami savo atlyginimus. V. Blinkevičiūtė sukūrė neregėtus negirdėtus valstybinius-visuomeninius darinius, „reguliuojančius“ invalidų poreikius. Ir reguliuojančius taip, kad iš ES pagalbos nė litas nepasiekė klipatėlių, jau nekalbant apie valstybinius resursus. ES komisarė paragino skubiai pasinaudoti teikiama pagalba, o Valstybės kontrolė laiku nustatė, kad ES invalidų integracijai skirta 24 milijonų suma liko nepanaudota. Tačiau V. Blinkevičiūtei kaip žąsiai vanduo – nutekėjo ir nesušlapino. Daug svarbiau, kad 14 milijonų, skirtų vadinamiesiems gėjams, buvo panaudoti pagal paskirtį! Tai štai kas pirmenybė! Nors LR Konstitucijos 29 straipsnis draudžia teikti privilegijas, o 25 straipsnis, gindamas dorovę, leidžia netgi apriboti žmogaus teises ir laisves.

Tačiau mūsų valdžiai Konstitucija neprivaloma. Ji Konstitucijos nuostatas drąsiai pažeidinėja (pensijų nacionalizacija, biudžeto slėpimas, dorovės smukdymas, Pakso epopėja ir t.t.), o jei reikia – ir keičia be referendumo, tautos pritarimo ir sutikimo. Ir nė viena parlamentinė partija nepaskelbė Socialinio aprūpinimo ir darbo ministrei nepasitikėjimo. Tokį nepasitikėjimą gali pareikšti tik neparlamentinė partija, kurios tikslas būtų pensininkų problemų sprendimas. O tokia jau yra – Pensininkų partija! Keista, kodėl ji tyli ir neprisideda prie patirties socialinėje kovoje turinčių profsąjungų? Kodėl nesijungia su kitomis, jau praktikos turinčiomis politinėmis partijomis? Juk tie valdžios pažeidimai, skriaudžiant pensininkus yra ir Lietuvos Konstitucijos 23, 29, 48, 52 straipsnių pažeidimai. Vadinasi, galima teisiniu būdu, t.y. per LR Konstitucinį Teismą, pasiekti sau naudingą sprendimą ir tada kreiptis tiek į Lietuvos, tiek ir ES teisėsaugos institucijas. O konkrečiai į VšĮ „Konstitucinių teisių gynimo agentūrą“.

Bet efektyviausiai tokius valdžios nusižengimus įvertina tautos teismas per rinkimus. Atrodytų, visos šiandien esančios Seime partijos jau save išryškino: ar komunistai – socialistai, ar konservatoriai – centristai vienodai vogė valstybinį turtą, patys turtėjo ir skriaudė tautą, todėl neteko rinkėjų pasitikėjimo. Visi laukia naujų politinių jėgų, kurios atstatys ankstesniųjų valdžių padarytas skriaudas ir dirbs tautos labui.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija