Pirmasis puslapis
Aktualijos
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Paminėjo XX amžiaus tikėjimo liudytoją

Telšių vyskupo kankinio Vincento Borisevičiaus 120–osios gimimo metinės

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Dievo tarnas vyskupas Vincentas Borisevičius

Sukako 120 metų nuo Dievo Tarno vyskupo Vincento Borisevičiaus gimimo. Ta proga lapkričio 23 dieną Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje vyko permanentinis kunigų susirinkimas, kurio metu buvo surengta konferencija, skirta šiam prasmingam ir svarbiam įvykiui paminėti. 10 val. į Seminarijos didžiąją aulą susirinkę Telšių vyskupijos kunigai kartu su savo ganytoju J. Boruta, SJ, susirinkimą pradėjo bendra malda, po kurios išsamų pranešimą apie vyskupo kankinio gyvenimą ir nuveiktus darbus skaitė Telšių kunigų seminarijos, pavadintos vyskupo V. Borisevičiaus vardu, prefektas kun. teol. lic. Viktoras Ačas. Savo pranešime lektorius nagrinėjo vyskupo kankinio raštus, straipsnius, ganytojiškus laiškus, dokumentus, įvairių žmonių liudijimus ir prisiminimus apie šią ypatingą asmenybę.

Kalbėdamas apie vyskupo pastoracinę veiklą kun. V. Ačas pabrėžė jo aktyvumą skelbiant Kristaus Evangeliją. Jis nuo pat pirmųjų kunigystės dienų įsitraukė į pastoracinį darbą, uoliai rūpinosi religiniu ir doroviniu žmonių sąmoningumu, aktyviai dirbo ir katalikiškose organizacijose, ir politiniame gyvenime, Lietuvai atgaunant nepriklausomybę. Jo rūpinimasis tikinčiaisiais klausant jų išpažinčių, juos katekizuojant, lankant jų šeimas ir taip ugdant tikrajam bažnytiniam gyvenimui buvo šio ganytojo išskirtiniai požymiai per visą jo veiklą. Jis šelpė neturtingus, buvo aktyvus socialinės veiklos žmogus, tačiau šalia viso to jis puikiai derino ir savo mokslinę veiklą: buvo aktyvus Lietuvių Katalikų Mokslo Akademijos narys, puikus pamokslininkas, nuodėmklausys ir seminarijos profesorius. Vyskupas V. Borisevičius nepabūgo savo mirtimi paliudyti tikrųjų vertybių svarbos ir buvo žiauriai nukankintas už aukštus idealus.

Po konferencijos Telšių Katedroje 12 val. buvo aukojamos šv. Mišios, kurias koncelebravo būrys kunigų, o koncelebracijai vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta, SJ. Pamokslą pasakė Telšių vyskupijos kurijos kancleris kan. bažn. t. lic. R. Saunorius. Kanauninkas gausiai susirinkusiems tikintiesiems priminė vyskupo V. Borisevičiaus prieš 60 metų išsakytas mintis, kurios ir šių dienų pasaulyje neprarado aktualumo. Pamokslininkas citavo vyskupo pamokslus ir ganytojinius laiškus, kvietė įsiklausyti į kankinio žodžius ir sekti jo pavyzdžiu gyvenant tikėjimu ir meile Dievui, Bažnyčiai ir tėvynei. Po šv. Mišių, kuriose dalyvavo ir Telšių vyskupijos ateitininkai bei Telšių katalikiškos vyskupo V. Borisevičiaus gimnazijos moksleiviai, vadovybė ir mokytojai, visi rinkosi pasimelsti į Katedros kriptą, kurioje ilsisi žemiškieji vyskupo kankinio palaikai.

Telšių ateitininkai šiam svarbiam įvykiui pažymėti surengė tam skirtą programą, kuri vyko vyskupo V. Borisevičiaus katalikiškoje gimnazijoje.

Gruodžio 3 dieną Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje vyko mėnesiniai atlaidai, kurių metu taip pat buvo paminėtos vyskupo kankinio V. Borisevičiaus 120-osios gimimo metinės. Ta diena buvo skirta Palangos dekanato tikintiesiems. Pagrindinių 12 valandos šv. Mišių koncelebracijai vadovavo Telšių vyskupas J. Boruta, SJ. Šv. Mišių metu giedojo jungtinis choras iš Kretingos, Palangos ir Salantų parapijų chorų, Telšių ganytojas pašventino Bazilikoje pakabintą dailininko prof. A. Kmieliausko nutapytą vyskupo V. Borisevičiaus atminimui skirtą paveikslą. Pamokslą sakydamas Telšių vyskupas priminė tikintiesiems V. Borisevičiaus biografiją, nuveiktus darbus bei didelę jo meilę Žemaičių Kalvarijos Šventovei. Prie Krikščioniškų Šeimų Karalienės stebuklingojo paveikslo susirinkusiems maldininkams Telšių ganytojas kalbėjo apie šeimos institucijos problemas šių dienų pasaulyje. Primindamas vyskupo V. Borisevičiaus rūpestį dėl šeimų krikščioniškumo, kalbėjo apie būtinybę rimtai ir atsakingai rengtis santuokai ir šeimos gyvenimui. Būtina gyventi krikščioniškoje dvasioje, ugdyti meilę bei pagarbą, kuri pilnavertiškai išsiskleidžia krikščioniškose šeimose. Telšių ganytojas visiems susirinkusiems linkėjo tvirtos tikėjimo dvasios.

Po šv. Mišių, kurias tiesiogiai transliavo „Marijos radijas“, Bazilikoje buvo giedami Žemaičių Kalvarijos Kalnai.

Dievo tarnas vyskupas Vincentas Borisevičius gimė 1887 m. lapkričio 23 d. Šunskų parapijoje, Bebrininkų kaime. 1909 metais baigęs Seinų kunigų seminariją, studijavo teologiją Friburgo universitete, 1910 metais įšventintas kunigu, 1922 – 1926 metais dėstė teologiją kunigų seminarijoje Gižuose. Nuo 1926 metų pradėjo dirbti naujai įkurtoje Telšių vyskupijoje, besikuriančios Telšių kurijos kancleris, o 1927-1940 metais – pirmasis įkurtos Telšių kunigų seminarijos rektorius. 1928 metais popiežius Pijus XI jį pakelia į prelatus, o 1940 metais konsekruojamas vyskupu ir paskiriamas Telšių vyskupo Justino Staugaičio augziliaru. Po Telšių vyskupo J. Staugaičio mirties 1943 metais jis paskiriamas Telšių vyskupu ordinaru. Telšių vyskupiją valdė iki 1946 metų.

Uoliai rūpinosi dvasingos naujos kunigų kartos auklėjimu bei formavimu, pasižymėjo pastoraciniu uolumu. Telšių vyskupijos labdaringos veiklos organizatorius nuoširdžiai rūpinosi varge esančiais, nežiūrėdamas kokiai tikybai, tautybei ar ideologinei grupei pagalbos reikalingieji priklauso. Antrojo pasaulinio karo metais teikė materialinę pagalbą nacių kalinamiems sovietinės armijos belaisviams ir vokiečių nacių kariuomenėje tarnaujantiems sužeistiems kariams (tarp jų – Vokietijos kunigų seminarijos auklėtiniams). Organizavo Telšių gete kalinamų žydų gelbėjimą ir paslėpė juos Žemaičių Kalvarijoje bei jos apylinkėse. Po karo teikė maistą Lietuvos partizanams.

Sovietinė valdžia vertė jį tapti sovietinio saugumo agentu. Atsisakė juo būti net pagrasinus, kad bus sušaudytas: „Aš pareiškiu, kad įskundimai visiškai nesuderinami nei su mano titulu, nei su pareigomis, nei su sąžine. Tai daryti kategoriškai atsisakau. Jei aš nusikaltau, turiu pats išpirkti savo kaltę, o ne kas nors kitas už mane. To reikalauja mano religija“. 1946 m. vasario 5 d. vyskupas V. Borisevičius buvo suimtas ir tų pačių metų lapkričio 18 dieną sušaudytas ir palaidotas bendroje Tuskulėnų kapavietėje. 1991 metais pradėta šio vyskupo kankinio kanonizacijos byla.

© 2007 „XXI amžius“