Atnaujintas 2008 sausio 4 d.
Nr.1
(1594)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Amžina ir nemari Zapyškio gotika

Antanas Vaičius,

kraštotyrininkas

Zapyškio gotika. 2000 m.

Nesi tu auksinė bazilika Romos,
Nesi tu graži Notre Dame de Paris.
Tu mažytė, apirus, sena bažnytėlė,
O esi amžina, o esi nemari.

M.M. Slavėnienė

Kairiajame Nemuno krante, Zapyškyje, stovi sena gotikinė Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia. Tai brangus ir vertingas XVI amžiaus lietuviškos gotikos paminklas, iškentęs amžių negandas, karus ir potvynius. Amžių legendos byloja, esą toje vietoje, kur šiandien driekiasi plačios Zapyškio lankos, tolimojoje praeityje buvo senovės lietuvių šventykla su akmens aukuru.


Sunaikintų sodžių atminimas išliko paminkliniame akmenyje

Vytautas Bagdonas

Akmuo, žymintis čia buvus
Rūkšių ir Vėbriškių kaimus

Visai netoli plento, jungiančio Rokiškį su Kupiškiu, ir vieškelio, vedančio nuo Panemunėlio Kamajų link, stūkso paminklinis akmuo. Tiksliau pasakius, tikra meninė kompozicija, pro kurią pravažiuoti nesustojus tiesiog neįmanoma. Užrašas ant akmens tiek vietiniams gyventojams, tiek ir prašalaičiams byloja: „Čia, Rūkšių ir Vėbriškių kaimų žemėje, švietė 60-ies sodybų langai. 1949 metais ūkininkai tapo kolūkiečiais. Išnyko sodybos. Tik atmintis ir šis akmuo saugo jų vardus. 1991 metai“. Toliau – pavardės tų žmonių, kurių sodybos buvo išsimėčiusios po laukus, kurių namuose krykštavo vaikai, virė kasdieninis gyvenimas, kurių sodai pavasarį balo nuo žiedų, o rudeniop lūžo nuo vaisių...

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija