Atnaujintas 2008 sausio 11 d.
Nr.3
(1596)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Vilkaviškio vyskupijoje

Alytaus dekanate

Stiprink, Kūdiki Taikos, mūsų gerą valią

Po spektaklio nusifotografavo
Kalėdų konferencijos organizatoriai
ir dalyviai. Kairėje – dekanas
klebonas kun. Arūnas Užupis,
dešinėje – kun. dr. Algirdas
Petras Kanapka

ALYTUS. Antrą šv. Kalėdų dieną alytiškiai rinkosi į Šv. Angelų Sargų bažnyčią, tikėdamiesi pagilinti savo dvasinę patirtį, sutikti daugiau Kūdikėlio Jėzaus Gimimo slėpiniu besidžiaugiančių bendraminčių.

Šv. Mišias tądien celebravo svečias iš Marijampolės kun. dr. Algirdas Petras Kanapka. Evangelijos skaitinys tądien visiems susirinkusiems priminė pirmojo kankinio apaštalo Stepono istoriją. Pasak prelegento, Jėzaus mokinys Steponas buvo vienas iš pirmųjų Gerąją Naujieną priėmusių su giliu tikėjimu, o vėliau stengėsi ją įkūnyti netgi savo gyvybės kaina.

...Liudydamas Evangelijos mokymą Jeruzalės aukščiausiojo teismo taryboje, apaštalas Steponas sakė: „Štai regiu atsivėrusį dangų ir Žmogaus sūnų, stovintį Dievo dešinėje“ (Apd 7, 56). Šios įkvėptos Šv. Dvasios mintys taip paveikė priešiškai nusiteikusius susirinkimo dalyvius, kad šie puolė Jėzaus mokinį, išsitempė už miesto ir užmušė akmenimis... Staiga kunigas paklausė susirinkusių: „Ar mums, broliai ir seserys, šiandien taip nebūna? Kartais skaudi tikėjimo patirtis neleidžia mums praverti lūpų liudijimui, nes galime susilaukti iš aplinkinių akmenų krušos... Tai, mieli broliai ir sesės, ar tylėsime? Ar Jėzaus Kristaus ramybę tik sau pasilaikysime? Ar daug dar blogio ir neapykantos sutinkame mūsų dienomis, tačiau darykime ką galim, dalykimės kuo turim, liudykime Dievo ir artimo meilę... Šv. Stepono pavyzdžiu nepraraskim vilties, kad tie, kurie šiandien prieš mus pasiryžę griebtis akmenų, po kurio laiko atsistotų į tikėjimo kankinių gretas. Leiskime veikti Dievo planui, neišduokime Gerosios Naujienos. Amen“.

Po šv. Mišių maldos namuose vyko Kalėdų konferencija. Ją organizavo VšĮ „Dienos namai“ direktorė Kristina Bondareva su Alytaus dekanu ir šios parapijos klebonu kun. Arūnu Užupiu.

Svečias iš Marijampolės kun. dr. A. P. Kanapka, kalbėdamas apie Kalėdų stebuklą, priminė izraelitus, kurie iš pradžių atstūmė žmonijos Sūnų, tik vėliau, paveikti Jo dieviškosios išminties, atgimė ir jų vidaus akys išvydo tikrąjį Betliejaus Žvaigždės spindesį.

„Betliejuje gimusį, savo dieviškos didybės ir galybės atsisakiusį, visus žemiškojo gyvenimo vargus ir skausmus prisiėmusį Kristų sunkiai atpažįsta bei priima ir šio pasaulio didieji. Mes, 50 metų alinti socializmo, šiandien slegiami triuškinančio kapitalizmo, taip pat pasiklydome vertybių skalėje. Vieni svaiginamės, pamiršę meilę artimui, kitus apakino žemiškieji turtai, graužia atviras ar paslėptas pyktis, pavydas. Užgimęs Kristus kviečia skirti tikrąsias vertybes nuo netikrų, širdies akimis pažvelgti į artimą, atleisti savo priešui. Gyventi ne savanaudiškai, o garbingai.

Evangelija mus kviečia subręsti, būti suaugusiais. Atpirkėjas vertina ne mūsų tobulėjimo rezultatą (tobulumui ribų nėra), o nuoširdžias pastangas augti dvasiškai. Kad pareiga ir atsakomybė būtų suprantama pačia giliausia prasme. Tik tada savo gyvenimui suteiksime naują prasmę. Tik tada švęsime tikras Kalėdas“, – įsitikinęs lektorius.

Šviesias kunigo mintis tęsė Alytaus valstybinių globos namų ugdytiniai, vadovaujami pedagogių Irinos Levendauskienės ir Linos Klebauskienės. Baltais drabužėliais pasipuošę vaikai parodė prasmingą spektaklį apie Kristaus gimimą. Darni giesmė, daina, trykštanti iš vaikų bei jaunuolių širdelių, buvo palydėta ne tik gausių aplodismentų, bet ir riedančios skruostu ašaros. Vaikų dainos skambėjo tarsi malda („Stiprink, Kūdiki Taikos, mūsų gerą valią“; „Laimink, Dieve, brolius, tėvelius, kad jie užmirštų vargelius“). Klausytojai, matyt, įsijautė į šių vaikų, užmirštų, tėvų išsižadėtų, sunkią dalią. Šventinį spektaklį papildė bažnyčios erdvėje besiliejanti muzikos mokyklos auklėtinio Justino Radvilavičiaus smuiko melodija.

Po iškilmių bažnyčioje svečiai buvo pakviesti į parapijos salę prie Kalėdų vaišių stalo. Čia vaikai bei jaunuoliai, vadovaudami „Dorybių mokyklėlės“ mokytojos Marijos Butkevičienės, ne tik vaišinosi, bet ir žaidė, giedojo, dainavo. Čia nuoširdžius kalėdinius linkėjimus atskiriems nariams skaitė bendruomenės atstovė Anelė Majauskienė, savo kūrybos eiles apie tėviškę, žiemą, Kalėdas deklamavo Monika Jaciunskienė.

Ilgalaikiai nuoširdūs „Dienos namų“, Šv. Angelų Sargų parapijos religinės bendruomenės ir Vaikų globos namų ryšiai – tai tik viena prasmingos, daugiaplanės, neformalaus krikščioniško švietimo veiklos krypčių. Kryptis į tikrąją Dievo meilės Evangeliją ne žodžiais, o darbais.

Bronislava Tamulynienė

Kristinos Bondarevos nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija