Atnaujintas 2008 sausio 23 d.
Nr.6
(1599)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Krikščionių vienybė –
ne abstrakcija

Emigracija griauna
šeimas

Kuo išaugs
emigrantų vaikai

„Realiai vadovauja
blogio ašis –
Vainauskas,
VP marketas
ir valstybininkai“

Sausio 13-ąją
prisiminus

Pilietiškumo akcija
Vakarų Lietuvoje

Kai jūra iki kelių

Ar rasime kelią
į antrosios religijos
aukso veršio širdį?!

Dėl pilietinio
ir patriotinio
auklėjimo
bei ugdymo
visų lygių Lietuvos
mokyklose

Partizanų vadas

Čekas Lietuvoje grojo
stikline armonika

Kovotojas
už Nepriklausomybę,
1794 metų
sukilimo lyderis

Gyvenimo vingiuose

Pajūrio kūrėjų
sielovaizdžiai
„Baltijoje“

Popiežius Benediktas XVI apie tikėjimą ir protą

Mindaugas BUIKA

Sausio 20 dieną į Šv. Petro
aikštę susirinko 200 tūkst.
jaunų žmonių, taip išreikšdami
pagarbą Popiežiui, nepriimtam
į Romos universitetą

Dėl protestų nedidelės, bet triukšmingos laicistų fanatikų grupės, kuriuos, atrodo, organizavo garsieji Italijos komunistai, atšauktas popiežiaus Benedikto XVI vizitas į didžiausią Romos valstybinį „La Sapienza“ („Išmintis“) universitetą.

Nepagrįsti kaltinimai

Šie įvykiai susilaukė plačių komentarų katalikiškoje žiniasklaidoje ir dar labiau padidino susidomėjimą Šventojo Tėvo mokymu apie proto ir tikėjimo santykį, kurio taip paniškai bijosi savų argumentų neturintys bedieviai Bažnyčios priešai. Ypač įdomiai minėti protestai analizuojami ir daromos išvados dėl jų nepagrįstumo Vatikano laikraštyje „L’Osservatore Romano“ sausio 15-ą – tą pačią dieną, kai buvo atšauktas Popiežiaus vizitas – publikuotame straipsnyje, kurio autorius – ne katalikas intelektualas, to paties „La Sapienza“ universiteto žydų kilmės matematikos profesorius Džiordžias Izraelis.


Garsių giminių atšakas menanti sodyba

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Dalia ir Juozas Strazdai Mineikiškyje

Vos du kilometrai nuo Pasvalio ankstyvųjų šalnų neįveiktoje žalumoje skęsta Mineikiškio vienkiemis, kadaise vadintas palivarku ar net dvaru, nuo seno priklausantis Krinčino parapijai. Sodyba mena dvi garsias, Lietuvai daug nusipelniusias gimines.

Kadaise čia atitekėjo Ona Vileišytė, inžinieriaus Petro (1851–1926), gydytojo Antano (1856–1919), advokato Jono (1872–1942) sesuo. Iš senos fotografijos į mus žvelgia santūri moteris, lygiai sušukuotais plaukais, apsirengusi ilgais, namie austais drabužiais. Stovi ji šalia dailaus, aukštaūgio, malonaus veido vyro Mykolo Klongevičiaus ir atrodo saugi, laiminga. Onos tėviškė – netoliese esantis Medinių kaimas, kuriame gyveno darbštūs, dainingi, vienas kitam talkinantys ūkininkai, skubantys padėti nelaimėje, aplankantys kaimynus įvairių švenčių progomis.


Biblioteka – kaip šviesa, viliojanti užsukti

Bronius VERTELKA

Turėjo apie ką pakalbėti
Vadoklių bibliotekininkė
Joana Burokienė (kairėje),
gavusi paskatinamąją premiją,
ir Miežiškių bibliotekininkė
Violeta Karklytė –
rajono Metų bibliotekininkė

Prieš 70 metų Panevėžio rajone įsikūrė pirmosios viešosios bibliotekos. Pirmiausiai jos atsirado Raguvoje, Ramygaloje ir Krekenavoje. Baigiantis 2007-iesiems, šią progą pažymėti rajono bibliotekų darbuotojai buvo pakviesti į konferenciją „Knyga, biblioteka Panevėžio krašte 1937-2007”.

Apie problemas nekalbėta

Bibliotekininkai – kuklūs žmonės, konferencijos metu jie džiaugėsi švente, kalbėjo apie gražius dalykus, prisiminė istoriją. Jie nenorėjo kalbėti apie problemas, neliejo nuoskaudų dėl atlyginimo. Bibliotekininkų darbo užmokestis šiandien ne ką viršija tą, kurį gautų darbo biržos siųstas viešiesiems darbams, be profesijos, bet kaip dienas stumiantis žmogus. Kiek mokėti už darbą bibliotekininkui – paslaugų teikėjui, nustato ne rajono Taryba, bet Vilniuje. Nors šiandien bibliotekininko tiesioginė pareiga – ne vien gražiai nusišypsoti skaitytojui ir išduoti jam knygas. Jis privalo būti psichologu ir filosofu, išmanyti apie literatūrą, susigaudyti naujausiose technologijose.


Čarlis Čaplinas – nebyliojo kino legenda

Viltė MIGONYTĖ

Čarlis Spenseris Čaplinas
(1889 – 1977)

Tikriausiai niekuomet ir su niekuo negalėtume supainioti tų žavių juodų ūsų, šypseną keliančios eisenos, primenančios prisukamą žaislą, klasikinio silueto katiliuko, slepiančio vešlias garbanas, lazdelės ir sodriai pusmėnuliu paryškintų antakių. Visa tai jau gerą šimtą metų asocijuojasi su legendinio Čarlio Spenserio Čaplino (Charlie Spencer Chaplin) asmeniu.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija