Atnaujintas 2008 sausio 25 d.
Nr.7
(1800)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Išrinktas Jėzaus Draugijos naujas vadovas

Mindaugas BUIKA

29-uoju šv. Ignaco Lojolos įpėdiniu,
naujuoju Jėzaus Draugijos vadovu,
išrinktas ispanas
kunigas Adolfas Nikolasas SJ

Romos Jėzaus bažnyčioje
buvo aukojamos Padėkos
šv. Mišios, kuriose koncelebrantais
buvo visi Jėzuitų vienuolijos
35-osios generalinės
kongregacijos delegatai

Sielovados Azijoje patirtis

Popiežiui Benediktui XVI raginant likti ištikimiems Bažnyčios mokymui Jėzaus Draugija savo naujuoju vadovu išrinko vieną iš labiausiai šioje srityje patyrusių narių – iš Ispanijos kilusį 71 metų kunigą Adolfą Nikolasą, SJ, kuris iki šiol ėjo Rytų Azijos ir Okeanijos jėzuitų provinciolų konferencijos pirmininko pareigas. Jėzuitų vienuolijos generalinis vyresnysis (prepozitas) buvo išrinktas dabar Romoje vykstančioje 35-oje generalinėje kongregacijoje, dėl amžiaus atsistatydinus 79 metų olandui tėvui Peteriui Hansui Kolvenbachui, kuris Jėzaus Draugijai vadovavo nuo 1983-iųjų – taigi beveik ketvirtį amžiaus.

1540 metais šv. Ignaco Lojolos įkurta, dabar beveik 20 tūkstančių narių turinti Jėzaus Draugija, yra viena didžiausių ir įtakingiausių katalikiškų vienuolijų. Į generalinę kongregaciją susirinkusių 217 delegatų, atstovaujančių viso pasaulio, taip pat ir Lietuvos, jėzuitų provincijoms, savo naująjį vadovą rinko iš popiežiaus Benedikto XVI prieš tai patvirtinto kandidatų sąrašo. Apie tėvo A. Nikolaso išrinkimą sausio 19 dieną antrajame balsavimo etape taip pat pirmiausiai buvo informuotas Šventasis Tėvas ir tik po to rinkimų rezultatai paskelbti viešai. Tos procedūros rodo ypatingą Jėzaus Draugijos ryšį su Petro įpėdiniu, ir ši tradicija tęsiasi nuo pat vienuolijos įkūrimo laikų, nors ilgaamžės istorijos eigoje buvo iškilę tam tikrų problemų.

Jau 29-asis šv. Ignaco Lojolos įpėdinis kunigas A. Nikolasas gimė 1936 metų balandžio 29 dieną Palensijos vietovėje (Ispanija). Į Jėzaus Draugijos noviciatą Toletanos (Ispanija) provincijoje įstojo 1953-iųjų rugsėjo 15 dieną. 1958-1960 metais studijavo filosofiją Madrido Alkalos universitete, o po kelerių metų išvyko į Japoniją. 7-ajame dešimtmetyje studijavo teologiją Tokijuje, 1967-ųjų kovo 17 dieną gavo kunigystės šventimus.

Po papildomų studijų Popiežiškajame Grigaliaus jėzuitų universitete Romoje sugrįžo į Japoniją, nuo 8-ojo dešimtmečio pradžios dirbo sistematinės teologijos profesoriumi Tokijo Sofijos universitete. 1978–1984 metais vadovavo Rytų Azijos pastoracijos institutui Filipinų sostinėje Maniloje.

Tačiau tėvo A. Nikolaso sielovadinė tarnystė ir toliau buvo susieta su Japonija. 1991–1993 metais Tokijuje jis vadovavo jėzuitų scholastikos programai, 1993–1999 metais buvo Japonijos jėzuitų provinciolas. Tuo pat metu dirbo šalies vyskupų konferencijos teologijos patarėju, ypač daug padėjo 1998 metais vykusiame Azijai skirtame Vyskupų Sinode. 2004-aisiais buvo Rytų Azijos ir Okeanijos jėzuitų provinciolų konferencijos pirmininku, kelerius metus vadovavo vargingai Tokijo parapijai, kurioje gyvena daugiausia išeiviai iš Filipinų ir kitų Azijos šalių. Be gimtosios ispanų, tėvas A. Nikolasas moka japonų, anglų, prancūzų ir italų kalbas.

Išskirtinė tarnavimo reikšmė

Išrinkus Jėzuitų vienuolijos generaliniu vyresniuoju sausio 20 dieną Romos Jėzaus bažnyčioje, tėvas A. Nikolasas vadovavo Padėkos šv. Mišioms, kuriose koncelebrantais buvo visi 35-osios generalinės kongregacijos delegatai. Prieš pamaldas Jėzaus Draugijos naujasis vadovas su grupe elektorių apsilankė šv. Ignaco Lojolos buveinėje, kur vienuolijos įkūrėjas rašė jos Konstitucijas. Po susikaupimo tylioje maldoje buvo perskaityta ištrauka iš šv. Mato evangelijos, kviečianti netgi didžiuosius sielovadininkus būti kukliais ir tarnauti: „Jūs nesivadinkite „rabi“, nes turite vienintelį Mokytoją, o jūs visi esate broliai. Ir nė vieno savo tarpe nevadinkite tėvu, nes turite vienintelį Tėvą danguje. Taip pat nesivadinkite mokytojais, nes jūsų vienintelis Mokytojas yra Kristus. Kas iš jūsų didesnis, tebūnie jums tarnas. Nes kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas (Mt 23, 8-12)“. Taip pat buvo perskaityta vienuolijos Konstitucijos ištrauka iš 9-osios dalies, kurioje primenama, kokiomis asmeninėmis savybėmis turi pasižymėti jėzuitų generalinis vyresnysis.

Šv. Mišių homilijoje tėvas A. Nikolasas daug kalbėjo apie tarnystę ir žmonių, ypač kenčiančių, meilę. Jis priminė šv. Ignaco motto „visame kame mylėti ir tarnauti“, taip pat popiežiaus Benedikto XVI mokymą, kad „Dievas yra meilė“. Jėzaus Draugijos vadovas, komentuodamas to šventadienio Evangelijos skaitinius, kuriuose taip pat kalbama apie tarnavimą, sakė, kad „kaip krikščionys, kaip jėzuitai ir kaip Dievo žmonės, mes esame pašaukti tarnauti. Kuo daugiau tarnaujame, tuo labiau pamaloniname Dievą“. Didžiausio tarnavimo dabar reikia ne kokiai nors „geografinei tautai“, bet naujai išsikristalizavusiai „nacijai“, kuriai priklauso visi vargšai bei atstumtieji. Šios tautos narių skaičius vis auga ir dabartinėje globalizacijos epochoje juos apeina didėjanti gerovė.

Naujasis generalinis vyresnysis homilijoje prisiminė savo sielovadinį darbą Japonijos sostinėje Tokijuje tarp vargingai gyvenančių svetimšalių imigrantų. Jis sakė, kad viena filipinietė moteris, supratusi, kad jėzuitas kunigas nelabai gali pakeisti jos materialinės padėties, prašė bent kartu pasimelsti. Ir jie abu meldėsi kreipdamiesi į Tą, nuo kurio galios mes visi esame priklausomi. Priminęs tos dienos Evangelijos pasakojimą apie šv. Jono Krikštytojo liudijimą, tėvas A. Nikolasas pabrėžė, kad kaip tik tokia yra Bažnyčios ir Jėzaus draugijos misija. Čia vėl jis prisiminė savo patyrimą Japonijoje, nurodydamas į Bažnyčios Azijoje augimą.

Su Jėzaus Draugijos naujojo vadovo išrinkimu pasibaigė tik pirmasis 35-osios generalinės kongregacijos etapas. Tėvo A. Nikolaso vadovaujama, ji dar tęsis kelias savaites – vasario 21 dieną numatytas delegatų susitikimas su popiežiumi Benediktu XVI, kurio metu bus numatoma tolimesnė vienuolijos veiklos programa. Prieš atvykdamas į Romą dar kaip eilinis delegatas, duotame interviu Australijos jėzuitų biuleteniui „Province Express“ tėvas A. Nikolasas sakė, kad generalinė kongregacija turi pradėti „procesą dinamiško ir atviro mūsų vienuolinio gyvenimo apmąstymo, kuris skatintų mūsų visuomenės atsinaujinimą ne tik mūsų tarnystės kokybėje, bet taip pat ir pirmiausia mūsų asmeniniame bei bendruomeniniame liudijime Bažnyčiai ir pasauliui“.

Šventųjų įkvepiantis pavyzdys

Dabar vykstančiai Jėzaus Draugijos generalinei kongregacijai svarbia direktyva yra popiežiaus Benedikto XVI laiškas, adresuotas dar tuometiniam generaliniam vyresniajam tėvui P. H. Kolvenbachui, kuriame akcentuojamas ištikimybės Bažnyčios magisteriumui poreikis. Sausio 10 dieną publikuotame laiške Šventasis tėvas pirmiausia patvirtina „nuolatinį dvasinį artumą“ vienai svarbiausių katalikiškų vienuolijų, pabrėždamas, kad 35-oji generalinė kongregacija turi suteikti naują apaštalinį impulsą jėzuitų misijos atlikimui, konfrontuojant su šiandienos pasaulio iššūkiais, kartu imant pavyzdžiu „šv. Ignaco Lojolos ir jo pirmųjų bendražygių pranašišką veikimą“.

Laiške jėzuitams Popiežius nurodo, kad ir šiandienos evangelizacija, nepaisant aplinkybių sudėtingumo, „reikalauja visiško ir ištikimo prisirišimo prie Dievo žodžio, prie Kristaus ir atidaus klausymo jo Dvasios, kuri vadovauja Bažnyčiai; nuolankaus klusnumo ganytojams, kuriuos Dievas paskyrė vadovauti savo žmonėms, bei išmintingo ir nuoširdaus bendravimo su mūsų socialine, kultūrine ir religine aplinka“. Visa tai reikalauja „intymios bendrystės“ su Kristumi, kontempliacijos ir maldos, atsiribojimo nuo pasaulio mentaliteto ir nuolatinių atsivertimo pastangų Dievo meilei. Tokia yra autentiškos apaštalinio ir misijinio veikimo sėkmės paslaptis kiekvienam krikščioniui ir tuo labiau to luomo nariams, kurie yra pašaukti tiesioginei Evangelijos tarnystei.

Sveikindamas ir dėkodamas tėvui P. H. Kolvenbachui, kuris vadovavo Jėzaus Draugijai nuo 1983 metų – gana nelengvu vienuolijos istorijos etapu, perduodamas savo sentimentus generalinės kongregacijos delegatams bei visiems po pasaulį išsibarsčiusiems jėzuitams, Šventasis Tėvas priminė daugelio vienuolijos narių, paskelbtų Bažnyčios šventaisiais ir palaimintaisiais, įkvepiantį pavyzdį. „Tegul iš dangaus jie saugo ir palaiko Jėzaus Draugiją, atliekančią savo misiją dabartinėje epochoje, pažymėtoje daugeliu sudėtingų socialinių, kultūrinių ir religinių iššūkių“, – rašo popiežius Benediktas XVI. Priminęs savo pirmtakų Dievo tarnų Pauliaus VI ir Jono Pauliaus II palinkėjimus, padrąsinimus ir padėkas Jėzaus Draugijai, jis dėkojo intelektualine bei teologine branda pasižymėjusiems jėzuitams, konsultantams ir ekspertams, už paramą vystant Bažnyčios magisteriumą ir ginant jį nuo iškraipymų.

Popiežius Benediktas XVI teigė tokio aktyvaus bendravimo vaisius pajutęs ypač tada, kai iki išrinkimo į Petro sostą beveik du dešimtmečius užėmė Tikėjimo doktrinos kongregacijos prefekto pareigas. Tiesa, tuometiniam kardinolui Jozefui Ratcingeriui nemažai rūpesčių buvo sukėlę ir kai kurie jėzuitai teologai, kurie minėtos Šventojo Sosto dikasterijos turėjo būti sudrausminti sankcijomis. Dėl to Šventasis Tėvas minėtame laiške generalinės kongregacijos delegatams daugelį kartų pabrėžtinai nurodė visiškos ištikimybės Bažnyčios mokymui poreikį – Jėzaus Draugijos įkūrėjas šv. Ignacas Lojola tai apibrėžė žinomu išsireiškimu „sentire cum ecclesia“ („galvojimas kaip Bažnyčia“) – kas ypač svarbu šiandieninės sekuliarizuotos kultūros sąlygomis. Tarp pastarųjų susirūpinimą keliančių problemų Benediktas XVI paminėjo „ryšį tarp Kristaus ir kitų religijų, kai kuriuos išlaisvinimo teologijos aspektus, įvairius požiūrius į seksualinę moralę ir ypač santuokos neišardomumą ir homoseksualių asmenų pastoracinę globą“.

Baigdamas laišką Šventasis Tėvas užtikrino, kad ir toliau skirs dėmesį jėzuitams ir įvertins jų indėlį „Bažnyčios gyvenimui ir pasaulio evangelizacijai“. Jis patikėjo generalinę kongregaciją ir visą Jėzaus Draugiją jos šventojo įkūrėjo, visų vienuolijos šventųjų bei motiniškai Švč. Mergelės Marijos globai, suteikdamas savo ypatingą apaštalinį palaiminimą.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija