Atnaujintas 2008 sausio 30 d.
Nr.8
(1601)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Ekumeninės maldos ištakos

Greimure veikiančios Susitaikymo
bendruomenės narė meldžiasi
už krikščionių vienybę

Susitaikymo bendruomenės iniciatyva

Maldų už krikščionių vienybę savaitės metu buvo atkreiptas visuotinas dėmesys į Greimuro (JAV, Niujorko valstija) pranciškonų šeimai priklausančią brolių ir seserų Susitaikymo bendruomenę, kurioje, tuomet dar angliškoniškoje vienuolijoje (vėliau tapusioje katalikiška), ši tradicija buvo pradėta prieš 100 metų. „Krikščionių vienybės siekimo supratimas nuo to laiko pasikeitė“, tačiau ir dabar grindžiamas Jėzaus malda „tegul visi bus viena... kad pasaulis įtikėtų, jog tu esi mane siuntęs“ (Jn 17, 21), duodamas interviu amerikiečių katalikų žinių agentūrai CNS kalbėjo Greimure veikiančios Susitaikymo bendruomenės narys kunigas Džeimsas Gardineris. Jis pastebėjo, kad „mes nežinome tiksliai, ką Jėzus turėjo mintyje“, ir skirtingos krikščionių grupės turi įvairias krikščionių vienybės vizijas. „Mes nežinome, kaip tai atrodys. Mes meldžiame tos Dievo dovanos, bet negalime iš anksto nustatyti Dievo valios“, – aiškino kunigas D. Gardineris. Prisimenant krikščionių vienybės sąjūdžio istoriją, galima pažymėti, jog ankstyvojoje fazėje jame vyravo „grįžimo teologija“, tai yra idėja, kad visi atsiskyrę krikščionys turi sugrįžti į Katalikų Bažnyčios kaimenę. Dabar mokymas pasikeitė ir mes meldžiamės už vienybę, kurios Kristus nori, kada Kristus nori ir tokiu būdu, kurio Kristus nori. „Mes meldžiamės už vienybę, tačiau ne už vienodumą“, – pabrėžė kunigas D. Gardineris.

Nors popiežius Leonas XIII ir kai kurie anglikonų kunigai jau XIX amžiaus pabaigoje pradėjo raginti melstis dėl krikščionių vienybės Sekminių liturginiu laikotarpiu, tačiau pačią idėją praėjusio šimtmečio viduryje įgyvendino Susitaikymo bendruomenės įkūrėjas JAV episkopalų (anglikonų) kunigas Polas Vatsonas. Kaip tik jis pasiūlė, kad „Maldų už Bažnyčios vienybę oktava“ tęstųsi nuo Šv. Petro sosto šventės (tuomet celebruotos sausio 18 dieną) iki šv. Pauliaus atsivertimo liturginio minėjimo – sausio 25-osios. Kunigas P.Vatsonas ir motina Lurana Vaite, tuomet dar episkopalė vienuolė, Susitaikymo bendruomenės moteriškosios šakos įkūrėja, su savo kongregacijos broliais ir seserimis pirmąją Maldų už vienybę oktavą šventė 1908 metų sausį Greimuro Švč. Mergelės Marijos Angelų karalienės koplyčioje.

Susitarimai dėl bendradarbiavimo

Vėliau motina Lurana rašė, jog dažnai galvojanti, kad jeigu Susitaikymo bendruomenė nieko daugiau nebūtų padariusi, vien tik jos pradėta Bažnyčios vienybės oktava yra didelis nuopelnas Dievo garbei ir jos poveikis bus juntamas ateityje. 1909 metais Susitaikymo bendruomenę ir su ja susijusius pasauliečius priėmus į Katalikų Bažnyčią, tuometinis popiežius šv. Pijus X palaimino Bažnyčios vienybės oktavą. Vėliau popiežius Benediktas XVI oficialiai padrąsino šias apeigas visoje Katalikų Bažnyčioje.

Naują postūmį maldų už vienybę skatinimui suteikė prancūzų katalikų kunigas Polis Kuturjė iš Liono, kuris 4-ajame dešimtmetyje, siekdamas pritraukti daugiau protestantų, įsteigė Visuotinės maldos už krikščionių vienybę – „kaip jos nori Kristus“ savaitę. 1958 metais Lione veikianti „Krikščionių vienybės“ („Unite Chrétienne“) organizacija ir Pasaulio Bažnyčių Tarybos Tikėjimo santvarkos komisija pradėjo bendradarbiauti rengiant Maldos savaitės medžiagą.

1959 metais, užbaigiant Bažnyčios vienybės oktavą, popiežius Jonas XXIII sušaukė Vatikano II Susirinkimą, kuriame 1964 metais buvo priimtas Dekretas dėl ekumenizmo. Jame buvo malda, pavadinta krikščionių vienybės sąjūdžio „siela“. Tais pačiais 1964-aisiais per Jeruzalėje vykusį istorinį popiežiaus Pauliaus VI ir Konstantinopolio stačiatikių patriarcho Atenagoro susitikimą abu Bažnyčių vadovai kartu kalbėjo Jėzaus maldą „Tegul visi bus viena“. 1968 metais Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba ir Pasaulio Bažnyčių taryba pirmą kartą drauge parengė medžiagą Maldos už krikščionių vienybę savaitei, ir ši tradicija tęsiasi iki šiol.

Nors pagrindiniai ekumeninės maldos renginiai tęsiasi tik savaitę, tačiau visi pripažįsta, kad toks svarbus tikslas – suvienyti visų konfesijų atstovus maldoje – turi tęstis ištisus metus. Galbūt todėl neatsitiktinai praėjusiai, 100-ajai Maldos už krikščionių vienybę savaitei, buvo parinkta tema su prasmingu tautų apaštalo šv. Pauliaus paraginimu „Be paliovos melskitės“ (1 Tes 5, 17).

Mindaugas Buika

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija