Atnaujintas 2008 vasario 1 d.
Nr.9
(1602)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Arkliui sustojus ir vežimas nebejuda

Biržų rajono policijos komisariato
viršininkas, vyresnysis
komisaras Eugenijus Šopis
Autoriaus nuotrauka

Policiją galima girti, peikti, kritikuoti, netgi su žeme sumaišyti, tačiau be jos jokiu būdu neišsiverstume. Kaip gyvena provincijos tvarkdariai, į „XXI amžiaus“ korespondento Broniaus VERTELKOS klausimus atsakė Biržų rajono policijos komisariato viršininkas, vyresnysis komisaras Eugenijus ŠOPIS.

 

Lietuva įsiliejo į Šengeno erdvę. Vadinasi, nebeliko jokių barjerų keliauti?

Šengeno susitarimas panaikino Europos Sąjungos šalių vidines sienas. Be abejo, žmonėms tai patiks, tačiau nuvykę į kaimyninę valstybę jie privalės laikytis tam tikrų taisyklių. Išvykstant iš savo šalies vis tiek reikės pasiimti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, kadangi užsienyje bet kada policijos pareigūnai gali paprašyti juos pateikti, kad įsitikintų, jog tikrai esi Europos Sąjungos, o ne kokios nors kitos šalies pilietis.

Ar neplūstels nusikaltėliai, atsivėrus sienoms tarp Europos Sąjungos šalių?

Prognozuoti sunku. Pagyvenę šiek tiek kitaip, pamatysime ir šią situaciją. Biržų rajonas ribojasi su Latvijos Bauskės ir Aiskrauglės rajonais. Buvome susitikę su šių rajonų policijos komisariatų vadovais ir aptarėme, kaip būtų galima rengti bendrus reidus, kokiu atstumu reikėtų patruliuoti tiek Latvijos, tiek Lietuvos teritorijose. Įstatymas numato, kiek mes turime teisę patruliuoti Latvijoje, o latvių pareigūnai – mūsų šalyje. Aišku, palikus sienas be kontrolės gali padaugėti darbo mums, nors negaliu teigti, kad bendravimo su Latvijos policija nebuvo iki šiol. Gyvenimas parodys, bet nemanau, kad mums sumažės darbo. Papildomų lėšų tam nebus skirta, tačiau įvykdytą nusikaltimą privalėsim išaiškinti.

Jums teko kelti kvalifikaciją Vokietijoje, Čekijoje, Italijoje. Kuo skiriasi mūsų policija nuo užsienio?

Ten nuo mažens skiepijama pagarba įstatymams, pagarba vyresniesiems. Užsienyje kitoks požiūris į pačią policiją. Negaliu teigti, jog ten nėra problemų. Pernai buvau Vokietijoje: ten kitoks požiūris į pačią policiją. Nepraeis pro šalį abejingai, jeigu sužinos, kad kažkas vyksta pas kaimynus, būtinai skambina atitinkamai tarnybai. O pas mus, nors apie visus to sakyti negalima, bet dažniausiai mąstoma šitaip: jeigu manęs neliečia, tai ir ne mano problema. Kol bus toks mąstymas, ši problema egzistuos. Tačiau mūsų policijos pareigūnai dirba ne prasčiau. Jie dirba gal blogesnėmis sąlygomis, bet darbo kokybė nėra prastesnė. Gal tai sunku suvokti žmonėms, nes jie negali palyginti mūsų ir Vokietijos policijos darbo.

Kaip su nusikaltimų skaičiumi? Vokiečius lenkiame ar vejamės?

Vokietijos Kylio miesto kriminalinės policijos valdyboje nusikaltimų įvykių registruojama daug, tačiau patirtą žalą nukentėjusiems dažniausiai atlygina draudimo kompanijos. Vokietijoje draudžia automobilius, turtą, savo gyvybę, todėl iš esmės žalos ten žmonės nepatiria. Teko vartyti automobilio vagystės bylą. Jeigu pas mus prirašoma vos ne piršto storumo popierių, tai ten – tik 5-6 lapai. Du lapai –standartinis protokolas-pareiškimas ir pranešimas draudimo kompanijai. Policijai nukentėjęs priekaištų nereiškia, kadangi jo patirtas nuostolis nėra toks skausmingas. O pačių nusikaltimų Vokietijoje padaroma tikrai ne mažiau nei pas mus.

Užsienyje į policininko vietą taiko gal dešimt, o pas mus konkurencijos nėra. Kodėl taip smuko policijos prestižas Lietuvoje?

Kiekvienas žmogus, turintis atitinkamą išsilavinimą, ieško ten, kur yra geriau. Kitaip sakant, renkasi ten, kur atlyginimas keliais šimtais litų yra didesnis. Jaunas žmogus nori gyventi geriau šiandien, o ne po kokių penkerių metų. Šiais laikais jaunimas turi gerą teorinį pasirengimą ir žino, kokia yra policininko duona. Iš tikrųjų gerai, kad jauni žmonės yra suinteresuoti savo ateitimi, domisi, koks bus atlyginimas, kas jo laukia ateityje, kokią karjerą galės padaryti po kelerių metų. Gerai, kad aklai profesijos nebesirenka.

Ar Biržų policijoje netrūksta darbuotojų?

Komisariate yra 113,5 etato, iš jų – 94 pareigūnai, kiti – aptarnaujantis personalas: informacija, buhalterija, kanceliarija. Šiuo metu trūksta 17 pareigūnų. Labiausiai stokojama pirmosios grandies policininkų – eismo priežiūros, viešosios tvarkos pareigūnų. Tai didžiausia problema, kuri šiandien kamuoja komisariatą. Žvelgiant į ateitį, perspektyva yra labai miglota. Kitais metais turėtų sugrįžti dirbti į Biržus du jaunuoliai, besimokantys Klaipėdos policijos mokykloje. Manau, kad jų sulauksime, nes jie šiemet čia atliko praktiką. Tačiau tai padėties tikrai neišgelbės.

Kaip išspręsti šią problemą, kaip užpildyti policijos gretas?

Lengva tikrai nebus. Policijos plėtros programoje numatyta žinybinė policijos mokykla, apie ją diskutuojama. Ateityje gal sulauksime jos parengtų specialistų. Personalo problema išlieka. O arkliui sustojus ir vežimas nebejuda.

Policijoje darbas nėra lengvas – pats patyriau. Ne iš karto viršininku tapau. Tarnybą pradėjau 1992 metais Pasvalio policijos komisariate ekonominių nusikaltimų tyrimo jaunesniuoju inspektoriumi. Jau buvau baigęs Voronežo aukštąją karo mokyklą ir turėjau karininko laipsnį.

Ką galėtumėte pasiūlyti jaunuoliui, apsisprendusiam tapti policininku?

Pirminės grandies pareigūno alga būtų apie 1000 litų ar net šiek tiek mažiau. Taip pat priklausytų nuo to, ar dirbo naktį, švenčių dienomis, kiek turėjo darbo viršvalandžių. Visa būtų prisideda. Aišku, ateityje galėtų kelti kvalifikacinę kategoriją. Nuo sausio pirmosios pareigūnų algos padidėjo. Tai bus geras stimulas išlaikyti policininkus savo darbe. Žinoma, nemažą padidėjusio atlyginimo dalį praris infliacija, bet vis geriau, kai įdedama į kišenę, nei iš jos išimama.

Kaip su aprūpinimu gyvenamuoju plotu – vienu svarbiausių dalykų jauno žmogaus gyvenime?

Turime du tarnybinius butus Vabalninke. Įkėlus į juos gyventi, tektų daryti kapitalinį remontą. Šie butai tiktų dirbantiems Vabalninko seniūnijoje.

Saugant viešąją tvarką, labai svarbus apylinkių inspektorių vaidmuo. Kaip jie gyvena, ar turi butus, ar yra pelnę žmonių pagarbą?

Taip, iš tikrųjų apylinkių inspektorių darbas itin svarbus. Jie turi žinoti, kas vyksta dieną ir naktį jų teritorijose. Mūsų komisariate – laisvi du inspektorių etatai. Apie 70 proc. šių pareigūnų į darbą važinėja iš Biržų, likusieji gyvena savo aptarnaujamose teritorijose. Inspektoriai – pakankamai jauni, išdirbę policijoje tik po kelerius metus, tačiau jau sugebėję neblogai užsirekomenduoti. Apylinkių inspektoriai aprūpinti automobiliais, o to prieš 3-4 metus nebuvo.

Be reikalo policija nekviečiama. Ar pasitaiko, kad žmonės nesulaukia pagalbos?

Ištisą parą dirba du policijos ekipažai. Pasitaiko ir įtemptų dienų. Skųstis, kad nenuvažiuoja į įvykio vietą, tikrai negali. Gali tekti palaukti, kai vienu metu pagalbos šauksmas sklinda iš kelių vietų.

Rajone yra per 200 vienkiemių. Kaip užtikrinama jų gyventojų apsauga?

Dešimtyje sodybų įrengti vadinamojo vieno mygtuko pagalbos iškvietimo įrenginiai. Tai yra nebloga prevencinė priemonė prieš nusikaltėlius. Turėjome keletą tokių pagalbos kvietimo signalų, tačiau jie buvo netyčiniai. Iš dalies tai ir gerai – jie buvo kaip treniruotės. Kiek vienkiemių dar turės tokių įrenginių, priklausys nuo savivaldybės skirtų lėšų.

Nusikaltimų prevencijai skirtomis lėšomis vienkiemiuose įrengiami judesių davikliai apšviečiant kiemus, gyventojams dalijamos liemenės, kad matytų juos einančius kelyje tamsiu paros metu. Stiprus policijos ryšys su seniūnais, vieni kitus suprantame. Kiek leidžia mano tiesioginis darbas, nesėdžiu kabinete, stengiuosi aplankyti seniūnijas, pasidomėti, kaip jose vertina policijos inspektorių darbą. Džiaugiuosi, kad esminių priekaištų neišgirstu. Žinoma, yra probleminių šeimų, kuriose girtaujama, o paskui mušamasi.

Koks savivaldybės indėlis užtikrinant viešąją tvarką, koks ryšys su bendruomenėmis?

Geri santykiai su savivaldybės meru, vicemeru, administracijos direktore, vieni su kitais nesibarame. Savivaldybė finansuoja tokias prevencines programas kaip „Gyvenkime ramiai ir saugiai“, „Keturi žingsniai saugesnės visuomenės link“. Programa „Kryžkelė“ skirta nepilnamečių nusikalstamumo prevencijai. Vaikų užimtumui organizuojamos šventės, koncertai.

Palaikome gerą ryšį su bendruomenėmis, kartu spręsdami įvairias problemas.

Šiurpi nelaimė Skuodo rajone, kada girtas policininkas suvažinėjo tris vaikus, apnuogino policijos struktūrą. Jau ne retenybė, kai neblaivūs pareigūnai sėda už vairo. Išsiblaivę sako, jog visiškai negėrė, bando išsisukti. Ar buvo tokių atvejų jūsų komisariate? Kaip į tokius pareigūnus žiūrite?

Galiu kai ką nustebinti, kad nei pernai, nei šiemet komisariate tokių dalykų nepasitaikė. Negaliu sakyti, kad pas mus viskas gražu. Tačiau manau, kad įsakymais, nuobaudomis pareigūno nepakeisi. Ne vien policininkas, bet ir kiekvienas žmogus turi įsisavinti, kas galima ir ko neleidžiama. Visi turi laikytis elementarių taisyklių: gerbti kitus eismo dalyvius, laikytis elgesio normų gatvėje ar parduotuvėje. (Jeigu taip būtų, gal ir policijos nereikėtų.) O statutinis pareigūnas, darbo ar nedarbo metu, savo laisvalaikiu ar būdamas neuniformuotas, turi būti pavyzdys visuomenei. Laužyti taisyklių nei tarnyboje, nei ne tarnybos metu jis negali. Tai privalo suvokti dar prieš vilkdamasis policininko uniformą.

Ar jūs pats tebesijaučiate esąs policijos pareigūnas, kai nusivelkate uniformą? O gal savo laisvalaikiu esate sulaikęs kokį nusikaltėlį? Ar nebijote vaikščioti po Biržus naktį?

Taip, savo laisvalaikį turiu. Grasinimų savo adresu nesu girdėjęs. Netgi jeigu kažkas užpultų, sugebėčiau apsiginti. Yra tekę išvežti per daug įsiaudrinusius, netgi kviesti policijos patrulį...

Ar policijai nereikėtų savo kapeliono?

Taip, tai gera mintis. Policijos kapelionas galėtų padėti spręsti psichologines problemas. Šaunu būtų, kad pareigūnas turėtų kam išsikalbėti. Kitąkart šito itin reikia. Pasitaiko, kai slegia ne tik darbo, bet ir namų problemos. Retkarčiais norisi kitam atsiverti dvasiškai, nuleisti „tą garą“, panaikinti dvejonę. Kapeliono darbą vertinčiau kaip tikro psichologo pagalbą.

Sužinoti, kiek yra kito kišenėje, labai būdinga lietuviui. Todėl paklausiu: kaip tvarkotės su finansais?

Bet kurioje ūkiskaitinėje įstaigoje negalima paleisti vadelių. Pinigus būtina sugebėti valdyti. Juk centu prasideda milijonas ir centu jis pasibaigia. Bet tai nereiškia, kad galima atsipalaiduoti. Kuo daugiau pinigų yra, tuo daugiau jų norisi. Normaliam darbui šiandien skiriamas optimalus kiekis. Draudžiant transportą kasko draudimu, iš karto reikia didelės pinigų sumos. Aišku, reikėtų komisariato pastatą suremontuoti, šiuolaikiškai įrengti darbo kabinetus – senokai statybininkų rankų jie matė. Idėjų yra daug, bet su tiek lėšų, kiek turime, galime gyvuoti. Tai ne taip, kaip prieš 3-4 metus.

Kažkur teko skaityti, jog policijos pareigūnas netgi popierių ir parkerį perkasi pats. Ar taip yra ir Biržų policijos komisariate?

Pas mus popieriaus tikrai nesiperka, nesineša savo kompiuterių iš namų – jais esame apsirūpinę. Yra ir pasenusių, bet iš savo kišenės jų neremontuoja. Normaliam darbui duodame visą organizacinę techniką.

Biržai

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija