|
Kai žodžiai pasibeldžia į širdį
Janina Plečkaitienė
Niekas nepakartos prabėgusio laiko, niekas jo nesustabdys... Įsiklausę dienų tėkmėje išgirstame sekundžių muziką, net galime pajusti, kaip dūžta atūžusi sustabdyto laiko banga. Bet ar galime įspėti Kūrėjo paslaptį? Kas pasakys, kaip gimsta poezijos posmai? Kas žadina širdies ir proto gyvenimą? Poezijos žemėje šviečia širdies skaidrumas. Suvirpa iš džiaugsmo širdis, pajutusi, kad Dievas leido patirti Tikėjimo malonę ir apdovanojo žodžio jutimo dovana. Buvimo palaimoj skaidrėja širdis ir krinta žodžiai Dievo dovanos į poezijos žemę. Egzistencinis liūdesys pinasi su džiaugsmu, sielvartu, meditacija. Ateina ramybės ir susikaupimo akimirkos, pavirsdamos poezijos žodžiu.
Prasminga yra sesers Laimutės Rimkevičiūtės knyga Sustabdytas laikas labai disciplinuota, išgyventa, maironiška. Jausmų, valios ir proto sintezė, atsiradusi iš Tikėjimo, Meilės, Vilties. Knyga padalyta į šešis skyrius, ieškant eilėraščių temų, nuotaikos, dvasinio išgyvenimo giminystės. Pirmojo skyriaus Mūsų keliai tai baltos lygiagretės eilėraščio lyrinis subjektas stebi šalia esantįjį ir kalba apie jį kaip apie bendrakeleivį, auklėtinį, mylimąjį, tėvą, motiną, brolį, seserį. Įžvalgi kalbančiojo akis pastebi pasaulio idealiąją ir nuodėmės pažeistą pusę. Šventumas, tobulumas yra kaip priešprieša žmogaus silpnumui, jo žemiškumui. Priešpriešos grumiasi vidiniame žmogaus pasaulyje jos ženklina ir dramatišką mūsų laikmetį. Skyrius baigiamas triptiku Štuthofo kaliniai, kuriame perteikiami šiurpūs naikinamo dvasingumo vaizdai.
Antrasis poezijos knygos skyrius kalba apie buvimą ten, kur laiko bangos nepasiekia. Eilėraščiuose atskleidžiama žmogaus vidinė būsena, apmąstoma nemirtingumo paslaptis. Eilėraščių personažas gali būti karys, tėvynės gynėjas, menininkai (M. K. Čiurlionis, K. Šimonis), Šventoji Kūdikėlio Jėzaus Teresė.
Trečiame skyriuje Ten, anapus nakties šešėlių suskamba dvasinio pašaukimo ir žmogaus santykio su Dievu tema. Atradę Dievą, žygiuojantys keliu siauruoju vadinami amžinybės vaikais (eil. Amžinybės vaikai). Kai aukščiausiąja dvasine vertybe tampa Dievas, tada nebaisus joks vargas ir neskaudi jokia kančia. Ieškojimo ir atradimo džiaugsmas svarbiausia eilėraščių tema. Pats dramatiškiausias šio skyriaus eilėraštis Dizmo prašymas. Saulės ir nakties opozicija padeda atskleisti ketvirtojo skyriaus Lyg saulės švelnus, gaivinąs spindulys eilėraščių prasminius klodus.
Penktasis skyrius (Žmonijos amžino likimo viltys) skatina žmogų neužmiršti savo vertės ir stengtis išlikti tiesos kely per sutemas nakties (eil. Nūdieniam žmogui). Lyrinis subjektas gali išgirsti Išganytojo žingsnius vidurnakčio tyloje ir sielvartauja dėl tų, kurių sieloje dar tamsi naktis. Skyrius baigiamas eilėraščiu Žemės sūnūs. Jame rašoma apie žmones, patarnaujančius savo broliams šventam išganymo kely. Paskutiniame skyriuje Šaltinis ir rožė prabylama įvairiomis poetinėmis formomis, atsiranda sakmiškasis-mitologinis klodas. Skyriaus pabaigoje yra pluoštelis eilėraščių, fiksuojančių kelionės po Rytų Aukštaitiją įspūdžius.
Poezijos knyga Sustabdytas laikas verčia susimąstyti apie Dieviškumą ir mūsų gyvenimo prasmę. Eilėraščiuose atsiskleidžia šviesus lyrinio subjekto pasaulis, puikus kultūrinio, biblinio konteksto išmanymas. Žodžiai, gimę iš tylos ir dvasinio nerimo, sujungia džiaugsmo ir skausmo erdves. Džiaugiamės šviesia sesers Laimutės Rimkevičiūtės knyga, kuri mums suteikia daug puikių dvasinio išgyvenimo akimirkų ir padeda sustabdyti laiką.
Knyga Sustabdytas laikas neseniai buvo pristatyta Marijampolės P. Kriaučiūno viešojoje bibliotekoje.
Marijampolė
© 2008 XXI amžius
|