Atnaujintas 2008 kovo 5 d.
Nr.18
(1611)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Dėkingas, kad padėjote nusilenkti Vaižganto žemei...

Jau daugelį metų gyvenu nuostabaus grožio Svėdasų krašte, lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo, tautos patrioto kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto žemėje, apie kurį rašytojas sakė: „...Aš čia gyvenau gamtos padavimų įspūdžiais ir taikių žmonių meile. Tie veiksniai sudarė mano sielą, jais ir tegaliu save išaiškinti. Mano raštų tipai, vietų vardai, aprašymai ir padavimai iš čia semti, ne pramanyti...“

Su Vaižganto vardu susijęs ir mano darbas – dirbu Svėdasų krašto muziejuje, visų vadinamame tiesiog Vaižganto muziejumi, veikiančiame buvusios Kunigiškių pradžios mokyklos pastate, statytame dar caro laikais. Tą mokyklą vaikystėje lankė ir Tumų Juozukas, o ir vėliau jos nepamiršo: šelpė vargingiau gyvenančius vaikus, dovanodavo knygų, mokymo priemonių. 1930 metais, pageidaujant mokiniams, jų tėvams ir pedagogams, pačiam rašytojui sutinkant, Kunigiškių pradžios mokykla buvo pavadinta kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto vardu...

Muziejuje yra senovinė klasė, čia sukaupta daug knygų, fotografijų, dokumentų, bylojančių apie Vaižganto asmenybę, jo kūrybą, įvairiapusę veiklą. Ne tiktai muziejus primena Vaižgantą. Šio žmogaus pėdsakus dar mena jo gimtasis Malaišių kaimas, Popšutė, Juodonių piliakalnis, Valiulio kalnelis, Žygės kalva, senas Kalniečių sodžius, Juodžiaus akmuo, Malaišos upelės pakrantės...

Daug ekskursijų ir pavienių turistų, Vaižganto kūrybos gerbėjų apsilanko Svėdasų krašte, užsuka į muziejų Kunigiškiuose, pasigroži etnografiniu Malaišių kaimu, apžiūri Vaižganto paminklą po aukštaūgiais medžiais buvusioje Tumų sodybvietėje. Tačiau ilgėliau pasivaikščioti Vaižganto vaikystės ir jaunystės takais, pasidomėti „Pragiedruliuose“ bei kituose kūriniuose aprašytomis vietomis retai kas turi laiko ir galimybių. Daug kas gal net ir nežino, kad tokios vietos išlikusios, laukia nesulaukia Vaižganto kūrybos gerbėjų, jo puoselėtų tikslų tęsėjų.

Su fotoaparatu esu išvaikščiojęs Vaižganto keliais, takeliais daugybę kartų. Kaskart vis pamatau kažką naujo, įdomaus, įsimintino. Per daugelį metų susikaupė nemažas fotografijų archyvą. Neseniai kilo mintis tas nuotraukas, negatyvus peržiūrėti ir surengti fotografijos parodą „Lenkiuosi Vaižganto žemei...“ Tokią mintį padiktavo Kunigiškių muziejaus lankytojai, kurie vis domisi, kur yra tas ar kitas Vaižganto „Pragiedruliuose“ aprašytas objektas, kur galima pamatyti kultūros ir istorijos paveldą, susijusį su šio žymaus žmogaus gyvenimu, kūryba, visuomenine veikla.

Panorau padaryti didelio formato spalvotas fotografijas, kurios parodytų visiems tų išlikusių „vaižgantiškų“ vietų grožį, savitumą. Kadangi Svėdasų krašte jau keliolika metų organizuojami tradiciniai „Vaižganto skaitymai“, o Lietuvos rašytojų ir žurnalistų sąjungos įteikia tradicinę Vaižganto premiją, esu „įamžinęs“ ir daug tokių šventiškų akimirkų. Nuotraukose įamžinti iš Vaižganto gimtojo krašto kilę žmonės, kai kurių, deja, jau nebėra tarp mūsų...

Taigi, iš gausaus foto archyvo parinkti keliasdešimt nuotraukų buvo visai nesunku. Kur kas sunkiau ir kebliau buvo padaryti kokybiškas didelio formato nuotraukas, jas įrėminti, paruošti eksponavimui, apipavidalinti... Ne paslaptis, kad visi geri norai, visos svajonės užgęsta susidūrus su pinigų trūkumu. Būtent jų ir pritrūko rengiant parodą. Laimei, atsirado gerų, supratingų žmonių, tikrų „vaižgantiečių“, kurie suprato parodos reikšmę ir parėmė materialiai. Esu dėkingas Anykščių ir Rokiškio rajonų savivaldybėms, skyrusioms lėšų vaižgantiečių klubo „Pragiedrulys“ paruoštiems kultūriniams projektams įgyvendinti. Tuose projektuose, be kitų prasmingų, reikšmingų dalykų, buvo numatyta ir ši fotografijos paroda.

Kadangi esu Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, o mano kraštietis rašytojas ir kunigas Juozas Tumas-Vaižgantas buvo vienas pirmųjų Žurnalistų sąjungos įkūrėjų ir vadovų, kreipiausi pagalbos į šią kūrybinę organizaciją. Džiaugiuosi, kad sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius pritarė mano iniciatyvai ir savo lėšomis išleido spalvingą fotografijų parodos „Lenkiuosi Vaižganto žemei...“ lankstinuką, kurį išspausdino „Utenos Indra“, taip pat prisidėjusi prie šios fotografijų parodos organizavimo.

Moraliai ir materialiai parėmė Lietuvos spaudos fotografų klubas, vadovaujamas žinomo fotomenininko ir fotožurnalisto Jono Staselio, pinigų skyrė ir populiaraus Utenos apskrities laikraščio „Utenis“ vyriausiasis redaktorius Donatas Čepukas, visuomet randantis paskatinimo žodį, sugebantis patarti, pamokyti. Sulaukta paramos iš Lietuvai pagražinti draugijos, kuriai vadovauja tikrai vaižgantiškos sielos žmogus Juozas Dingelis. Lietuvai pagražinti draugija, Vaižganto ir kitų šviesuolių 1921 metais įkurta, po slogios okupacijos 1995 metais atkurta, visus kviečia žengti tėvynės meilės ir grožio keliu, skatina uždegti gimtojo krašto meilės aukurą kiekvieno lietuvio širdyje. Vaižganto gimtajame krašte šios draugijos aktyvistai jau organizavo ne vieną įsimintiną renginį, prisideda prie vaižgantiečių klubo „Pragiedrulys“ bei Vaižganto muziejaus veiklos.

Todėl noriu padėkoti visiems geradariams, prisidėjusiems prie fotografijų parodos „Lenkiuosi Vaižganto žemei...“ atsiradimo.

Fotografijų paroda „Lenkiuosi Vaižganto žemei...“ pirmą kartą buvo eksponuota rugpjūčio mėnesį Kunigiškių kaime, iškilmingai minint muziejaus 20-metį, paskui, per tradicinius „Vaižganto skaitymus“ rugsėjo pabaigoje, persikėlė į Vaižganto gimtuosius Malaišius. Paskui su fotografijomis galėjo susipažinti svėdasiškiai ir jų svečiai Svėdasų bibliotekos Meno galerijoje. Džiugu, kad jau pasigirsta kvietimų atvežti parodą į mokyklas, kitus muziejus, bibliotekas, kultūros namus...

Sulaukęs teigiamų vertinimų, padėkų, paskatinimo žodžių, rengiuosi tą temą pratęsti. Dar liko nemažai visai „nejudintų“ negatyvų, skaitmeninėse laikmenose atsirado daugybė naujų vaizdų – Vaižganto tema neišsemiama...

Vienui vienas, be rėmėjų, be geranoriškos geradarių finansinės paramos sunku būtų tuos sumanymus įgyvendinti. Todėl tikiu, kad „nusilenkti“ nuostabiajai žemei ir ją įamžinti fotografijose man padės dar ne vienas kilnus aukotojas...

Vytautas Bagdonas,
Vaižganto (Svėdasų krašto) muziejaus direktorius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija