Atnaujintas 2008 kovo 7 d.
Nr.19
(1612)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Amžinai gyvi...

Zigmas Tamakauskas

Kauno savivaldybės Švietimo
tarybos narys, LS Kauno tarybos pirmininko pavaduotojas

Petro Vileišio vidurinės mokyklos
mokinių susitikimas
su buvusiais laisvės kovotojais

Partizanų vado
Adolfo Ramanausko-Vanago
skulptūra

Rašytojas ir filosofas Vydūnas sakė: „Mažosios tautos teturi vieną stiprybę – būtent dvasios švarumą“. Su tokiu dvasios švarumu prieš 90 metų buvo paskelbtas Vasario 16-osios aktas, su dvasios švarumu kilo į kovą su sovietiniu okupantu Birželio sukilėliai, davę pradžią pokario metais dešimt metų trukusiai partizaninei kovai dėl Lietuvos laisvės. Norėdami paryškinti tos kovos prasmingą auką, sąlygas, jos herojus, ugdant mokinių širdyse kilnaus patriotizmo jausmus, geresnį tautinių krikščioniškų vertybių supratimą, rengiame miesto mokinių susitikimus su buvusiais laisvės kovotojais. Šiuos susitikimus vadiname gyvosiomis teminėmis pamokomis „Amžinai gyvi – Tėvynei pasiaukojimo pavyzdys“. Tokios pamokos vyksta ne tik mokyklose, bet ir Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos salėje, Tremties ar Genocido aukų muziejuose. Jų turinį sudaro keturios dalys: pirma – įžanginė, pamoką vedančiojo žodis, antra – pačių mokinių programėlė, trečia – laisvės kovotojų žodžiai ir ketvirta – apibendrinamoji dalis bei aktyviausių mokinių apdovanojimas knygelėmis. Labai svarbi yra antroji dalis – pačių mokinių dalyvavimas pamokoje. Šios dalies sėkmę dažnai lemia pačių mokytojų, rengusių šiai pamokai mokinius, požiūris, jų dvasinė nuostata, mokinių kūrybinė mintis, jų išankstinis susipažinimas su Lietuvos laisvės kovomis. Pažymėtina, kad gražiai pasiruošę, su aiškia patriotine nuostata tokiose pamokose dalyvavo miesto „Saulės“ gimnazijos gimnazistai, „Ąžuolo“ katalikiškos, Stasio Lozoraičio, Juozo Urbšio, „Nemuno“, Vilijampolės vidurinių mokyklų mokiniai. Trečiojoje pamokos dalyje kovų prisiminimais savo įtaigiu žodžiu su mokiniais daug kartų dalijosi buvę Lietuvos partizanai – Juozas Armonaitis, LPKTS pirmininkas Antanas Lukša, LLKS štabo viršininkas Vytautas Balsys, Didžiosios kovos apygardos vadas Augustinas Švenčionis, 1941 metų birželio 22-28 dienų sukilėlių sąjungos tarybos pirmininkas Alfonsas Žaldokas, miesto savivaldybės „Gerumo plyta“ apdovanotas Albinas Staugaitis, Lietuvos partizanų Ginkluotųjų pajėgų vado Adolfo Ramanausko-Vanago dukra Auksė, rašytojas bei kompozitorius Antanas Paulavičius. Prasminga, kad tokiems mūsų patriotinio ugdymo renginiams savo dalyvavimu ir pasakytu žodžiu didelį dėmesį ne kartą yra parodęs LR Seimo narys ir Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas.

Tokiose pamokose daugelis moksleivių gal pirmą kartą iš arti pamato Lietuvos partizaną, išgirsta metų naštos šiek tiek prislopintą, bet dar jaunatviškai ryžtingą balsą, atidžiai klausosi jo kovų su sovietiniu okupantu epizodų, pasakojimų apie gyvenimo kelią, pažymėtą jaunystės praradimu, kalėjimais, lageriais, tardymo kančiomis.

Neseniai „Saulės“ gimnazijos gimnazistai savo akimis pamatė restauruotą partizanų apkasą, vadinamąjį „bunkerį“, mūsų organizuotoje ekskursijoje į Kazlų Rūdos miškų masyvą. Daug ką išgąsdino ir jo tamsa, ir drėgmė, ir niūrumas. Tačiau būtent tokiomis sąlygomis gyveno ir kovojo mūsų naujosios istorijos didvyriai, legendiniai partizanai Jonas Žemaitis-Vytautas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas, Juozas Lukša-Daumantas, Konstantinas Bajerčius-Garibaldis, Lionginas Baliukevičius-Dzūkas, Kazimieras Pyplys-Mažytis, Juozas Vitkus-Kazimieraitis, Alfonsas Morkūnas-Plienas ir kiti. Šios kovos sūkuryje 1949 metų vasario 16-ąją buvo priimta garsioji LLKS Tarybos Deklaracija, skelbusi, kad aukščiausiu teisėtu valdžios organu Lietuvoje yra partizanų vadovybė, o jų kovos tikslas – nepriklausomos parlamentinės Lietuvos Respublikos atkūrimas. Šis dokumentas ir dabar turi teisinę paminklinę išraišką, kurią patvirtino jau atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Respublikos Seimas.

Žuvusių 25 tūkstančių Lietuvos partizanų auka artino Lietuvos prisikėlimą. Ta kova ir dabar stebina visą pasaulį savo unikalumu: vienų viena dešimt metų Lietuva sugebėjo kovoti su didžiule iki dantų apsiginklavusia sovietine imperija. Lietuvos partizanai dažnai savo gyvybės kaina gelbėjo žmones, pasmerktus Sibiro kančiai, nemažai išlaisvino žmonių iš sovietinių kalėjimų, o svarbiausia – stabdė krašto kolonizavimą. Atėjūnams partizaninė kova, ypač kaime, kėlė siaubą, jie čia neužsibūdavo, vengė apsigyventi Lietuvoje. Dėl to Lietuva išlaikė savo lietuviškumą, jį turime išsaugoti ir šių dienų skersvėjuose.

Vieną penktadienio popietę į LPKTS salę sugužėjo apie šimtas Petro Vileišio vidurinės mokyklos mokinių bei nemažas būrys mokytojų. Gražu, kad šiame renginyje dalyvavo ir mokyklos direktorės pavaduotoja Lina Dekerienė bei miesto Švietimo ir ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Rita Rasikienė. Programėlę atliko 5a klasės mokiniai, vadovaujami savo auklėtojos Laimos Pocinkienės. Pamokoje dalyvavo buvę Lietuvos laisvės kovotojai A. Lukša, V. Balsys, A. Staugaitis. Aktyviausi pamokos dalyviai buvo apdovanoti knygelėmis, o mokykla – monsinjoro Alfonso Svarinsko rūpesčiu ir jo lėšomis išleistais mūsų žymių rašytojų bei visuomenės veikėjų portretais. LPKTS Kauno skyriaus valdybos pirmininkas Sigitas Grigaitis įteikė mokiniams neseniai išleisto leidinio „Aukuras““ pirmuosius du numerius. Leidinio viršelyje užrašyta: „Aukos ugnis karšta uždega ryžtą ateities siekiams“.

Kaunas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija