Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Rinka

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Popiežius kviečia studentus kurti meilės civilizaciją

Mindaugas BUIKA

Amerikos katalikų universiteto studentai neša žibintą ir JAV vėliavą rengdamiesi maldos budėjimui su Popiežiumi

Maldos susitikime dalyvavusi studentė džiaugėsi iš Šventojo Tėvo gautu kompaktiniu disku, kuriame įrašytas jo enciklikos „Spe Salvi“ tekstas

Kalbant rožinio maldą, prie Baltarusijos sostinės Minsko katedros buvo pastatytas didelis ekranas, prie kurio būrėsi baltarusių studentai

Į Vatikano audiencijų salę studentai įnešė kryžių

Rožiniuo maldoje dalyvavę tautiniais rūbais apsirengę Mechiko universiteto studentai prisistatydami neša žibintą ir valstybės vėliavą

Rožinio malda Europos ir Amerikos universitetuose

Dešimtys tūkstančių studentų meldėsi ir kalbėjo Rožinį kartu su popiežiumi Benediktu XVI. Renginys kovo 1-ąją buvo skirtas jau šeštą kartą minimai Europos universitetų dienai, kurią šiemet šventė ir Šiaurės bei Pietų Amerikos studentai. Iniciatyvos pagrindiniai rėmėjai – Europos vyskupų konferencijų taryba ir Romos vikariato akademinės sielovados centras. Maldingam studentų susitikimui buvo parinkta tema „Europa ir Amerika kartu kuria meilės civilizaciją“.

Romos aukštųjų mokyklų jaunimas praėjusio šeštadienio pavakarę rinkosi į Vatikano Pauliaus VI audiencijos didžiąją salę. Čia atvykusį Šventąjį Tėvą bendrai maldai televizijos ryšys sujungė su penkių Europos miestų – Neapolio (Italija), Bukarešto (Rumunija), Toledo (Ispanija), Avinjono (Prancūzija), Minsko (Baltarusija) ir penkių Šiaurės bei Pietų Amerikos miestų – Vašingtono (JAV), Mechiko (Meksika), Havanos (Kuba), Aparesidos (Brazilija), Lochos (Ekvadoras) studentais. Tuo pačiu metu kai kuriuose kituose miestuose jaunimas taip pat rinkosi dalyvauti popiežiaus Benedikto XVI ir studentų bendroje maldoje. Dešimtys Kauno studentų, suburti Vytauto Didžiojo universiteto kapeliono kunigo Simo Maksvyčio, meldėsi Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje.

Didelio dėmesio susilaukė Šventojo Tėvo linkėjimai Jungtinių Valstijų Vašingtono Amerikos katalikų universiteto studentams. Čia jis žada apsilankyti balandžio 17 dieną savo vizito JAV metu. Jungtinėse Valstijose yra apie 220 katalikiškų universitetų ir kitų aukštųjų mokyklų, tačiau Amerikos katalikų universitetas yra vienintelis, kurį įkūrė ir valdo patys vyskupai. Šio universiteto kancleris Vašingtono arkivyskupas Donaldas Viuerlis ir rektorius kunigas Devidas O’Konelis praėjusį šeštadienį kalbėjo Rožinio maldą kartu su studentais. „Brangūs Vašingtono universiteto studentai, aš siunčiu jums šiltus sveikinimus, – sakė Popiežius amerikiečių jaunimo atstovams. – Su Dievo pagalba balandyje aš būsiu jūsų mieste. Jums padedant Amerika telieka ištikima savo krikščioniškosioms šaknims ir aukštiesiems laisvės, tiesos ir teisingumo idealams“. Amerikos katalikų studentai, sveikindami Šventąjį Tėvą, laikė iškėlę plakatą, kuriame buvo užrašyta, kad iki jo atvykimo į Vašingtoną liko 46 dienos. „Iki greito pasimatymo!“ – skelbė kitas užrašas. Kol tapo Bažnyčios hierarchu, popiežius Benediktas XVI (Jozefas Ratcingeris) dirbo teologijos profesoriumi Vokietijos universitetuose. Todėl dabar viešint užsienyje sutikimai su lankomos šalies akademiniu jaunimu bei dėstytojais – svarbus vizito programos punktas.

Savo kalbose Šventasis Tėvas visada pabrėždavo, kad labai svarbu šių dienų išsilavinusiems žmonėms išlaikyti tvirtą santykį tarp tikėjimo ir proto, taip pat atstatyti pažeistą pusiausvyrą tarp laisvės, atsakomybės ir teisingos moralinės santvarkos. Popiežius Benediktas XVI nuolat stengiasi pabrėžti, kad universitetai, ypač tie, kuriuose veikia ir teologijos fakultetai, turi unikalią galimybę ne tik suteikti mokslines žinais ir technologinį pasirengimą, bet ir skatinti dialogą tarp tikėjimo ir mokslo. Kartu pripažįstant faktą, jog Dievo paieška yra kiekvieno asmeninis poreikis, nes tai kartu reiškia tiesos ir prasmės paiešką.

Vakarų civilizacijai trūksta gyvybės syvų

Ankstesniuose susitikimuose su universitetų studentais ir profesoriais Šventasis Tėvas irgi reikšdavo susirūpinimą dėl Dievo pažinimo fragmentacijos tiek akademinėje sferoje, tiek ir visuomeninėje. Pavojingas ryšio tarp tikėjimo, etikos ir mokslo praradimas, Vakarų civilizacijos atitrūkimas nuo krikščioniškųjų šaknų buvo pastebėtas ir trumpame popiežiaus Benedikto XVI kreipimesi į Europos ir Amerikos studentus praėjusį šeštadienį Rožinio maldoje. „Deja, vadinamoji Vakarų civilizacija iš dalies išdavė savo evangelines ištakas, – aiškino Popiežius. – Todėl dabar reikia garbingai ir nuoširdžiai apmąstyti susidariusią padėtį, patikrinti sąžinę“. Būtina iš naujo išsiaiškinti, kas padeda kurti trokštamą „meilės civilizaciją“ pagal Dievo planą (kuris buvo apreikštas Jėzuje Kristuje įsikūnijusiame Žodyje) ir kas tam priešinasi. Klausimas yra esminis ir radikalus, kadangi, kaip Benediktas XVI perspėjo kitose savo kalbose, Vakarų kultūra tapo perdėtai sekuliarizuota ir negauna gyvybės syvų iš nuo jos atkirstų krikščioniškųjų šaknų, todėl yra pasmerkta suirti ar pražūti.

„Jaunime, kuris esi meilės civilizacijos kūrėjas, Europos ir Jungtinių Valstijų jaunime, Dievas šiandien tave šaukia bendrauti su viso pasaulio bendraamžiais, taip, kad Evangelijos gyvybės syvai atnaujintų abiejų kontinentų civilizaciją ir visą žmoniją“, – ragino Šventasis Tėvas besimeldžiančius universitetų studentus. Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Europos ir Amerikos miestai tampa vis labiau kosmopolitiški, o įsivyravusi multikultūrinė terpė dažnai sukelia įvairius konfliktus. Popiežius pabrėžė, jog pritrūksta minėtų „gyvybės syvų, kurie gebėtų užtikrinti, kad skirtumai netaptų pasidalijimų ir konfliktų protestais, bet skatintų abipusį praturtinimą“.

Todėl tik meilės civilizacija gali užtikrinti tokį sugyvenimą tarp tautų ir valstybių, kuriame rastų taikų ir pagarbų sambūvį visi kultūriniai, tautiniai ar religiniai skirtumai, nes juos vienytų bendra vizija, suręsta pagal palaimintojo popiežiaus Jono XXVIII pranašišką mokymą, keturiomis – meilės, tiesos, laisvės ir teisingumo kolonomis. „Tai, brangūs bičiuliai, yra pareiga, kurią šiandien jums pavedu, – kalbėjo studentams popiežius Benediktas XVI. – Būkite Evangelijos mokiniais ir liudytojais, kadangi Evangelija yra gera Dievo Karalystės, kitaip sakant, meilės civilizacijos sėkla.“ O tai reiškia, kad turite būti taikos ir vienybės tvirtintojais, pažymėjo Šventasis Tėvas. Jis nurodė, kad katalikišką vienybę nulemia krikščioniško tikėjimo turinio visuotinumo bei integralumo palaikymas. Kaip tik šia intencija besivadovaudamas popiežius Benediktas XVI maldos susitikime Vatikane dalyvavusiems studentams (simboliškai ir viso pasaulio studentijai) įteikė savo enciklikos „Spe Salvi“ tekstą, įrašytą penkiomis kalbomis į kompaktinį diską. „Tegu Švč. Mergelė Marija globoja kalbomis. Tegu Švč. Mergelė Marija globoja jus, jūsų šeimas ir jūsų mylimuosius“, – meldė Šventasis Tėvas, baigdamas Dievo Motinai skirtą studijuojančio jaunimo maldos vigiliją.

Akademinei bendruomenei svarbi vilties tema

Apie savo antrą, žmogaus vilčiai skirtą encikliką, kurios tema parinkta pagal apaštalo šv. Pauliaus laiško Romiečiams žodžius „Mes esame išgelbėti viltimi“ (Rom 8, 24), popiežius Benediktas XVI išsamiau kalbėjo gruodžio viduryje Vatikane vykusiame susitikime su Romos aukštųjų mokyklų studentais. Tuomet jis pabrėžė, kad vilties tema yra ypač aktuali šių dienų jauniems žmonėms ir ragino, kad enciklika „Spe Salvi“ taptų individualių apmąstymų bei grupinių diskusijų objektu universitetų bendruomenėse. Svarbu iš naujo aptarti fatališkas pasekmes, kurias atnešė proto ir laisvės koncepcijų atsiskyrimas nuo Dievo, apie ką jis užsimenama ir praėjusių metų rudenį paskelbtoje enciklikoje „Spe Salvi“.

Šventasis Tėvas studentams priminė, jog po XVIII amžiaus permainų Europoje, žmonių mentalitete įsitvirtino supratimas, kad pažangą lemia tik mokslo ir technologijos vystymasis. Tuo tarpu tikėjimas, kuris rūpinasi sielos gerove ir išganymu, buvo vis labiau nustumiamas į privataus gyvenimo sferą ir tapo antraeiliu dalyku. Laisvės ir proto autonomiškumo ir, neva, nepriklausomybės nuo Dievo pagrindu buvo bandoma kurti „žmogaus karalystė“, kuri iš esmės yra priešinga Dievo Karalystei. „Tokiu būdu plito materialistinė koncepcija, kuri buvo maitinama klaidingos vilties, kad keičiant ekonomines ir politines struktūras bus sukurta visuomenė, kurioje įsiviešpataus taika, laisvė ir lygybė“, – aiškino popiežius Benediktas XVI. Prisipažinęs, jog šis procesas nebuvo atskirtas nuo vertybių bei istorijos, jis nurodė materialistinio požiūrio esminę klaidą: „žmogus nėra vien tik ekonomiškai bei socialiai apibrėžtų sąlygų produktas (kaip teigė Karlas Marksas) ir todėl technologinė pažanga nebūtinai sutampa su asmens moraliniu augimu“. Istorija, ypač dramatiški praėjusio XX amžiaus įvykiai, ne kartą patvirtino, kad jeigu mokslas, technologija ir politika nesivadovauja etikos principais, jie gali atnešti ne naudą, bet didelę žalą individams ir visai žmonijai. Taip yra todėl, kad galutiniu intelektualinės veiklos kriterijumi tampa ne visuotinės tiesos pažinimas ir bendrasis gėris, bet interesų spaudimas ir asmeninė bei grupinė nauda.

Gruodžio viduryje kalbėdamas Romos studentams apie savo encikliką „Spe Salvi“ popiežius Benediktas XVI dar kartą paprašė, kad šios temos taptų svarstymų bei akademinio bendradarbiavimo ir stambių kongresų objektais. „Aš esu įsitikinęs, kad didesnis bendradarbiavimas ir naujos bendrystės formos tarp įvairių akademinių bendruomenių įgalins katalikų universitetus pateikti susitikimo tarp tikėjimo ir proto istorinio vaisingumo liudijimą“, – sakė jis ir birželio mėnesį Romoje vykusiame 3000 katalikų universitetų vadovų, profesorių tarptautiniame kongrese. Tik tada, kai technologijos išsivystymo lygis netaps vieninteliu sėkmės ir naudos matu, studijos ir tyrimai galės iš esmės prisidėti prie „pagarbos žmogiškajam orumui skatinimo ir atsakingo uždavinio – kurti meilės civilizacija – vykdymo“, – pabrėžė Šventasis Tėvas.

© 2008 „XXI amžius“