Atnaujintas 2008 kovo 7 d.
Nr.19
(1612)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Neapykantos kronika

Petras KATINAS

Rusijos informacinis-analitinis centras „Sova“ paskelbė paskutiniaisiais metais Rusijoje įvykdytų išpuolių prieš užsieniečius suvestinę. Nukentėjusieji – daugiausia iš buvusių „broliškų respublikų“, kuriuos negailestingai ėmė lupti „vyresnieji broliai“, apkvailinti oficialiosios valdžios vykdomos net ne nacionalistinės, o nacistinės politikos, skelbiančios „Rusija – rusams!“ Štai tie faktai.

2006 m. naktį iš rugpjūčio 29 į 30-ąją Karelijos Kandapogos mieste, restorane „Čaika“, įvyko muštynės tarp vietinių rusų ir čečėnų. Muštynėse buvo užmušti keturi čečėnai.

2006 m. spalio 30 dienos vakarą Saratove šeši skustagalviai neonacistai užmušė keturis žmones. Užpuolikams nepatiko, kad du iš jų save vadino ne rusiškais vardais ir buvo „tamsaus gymio“. Kaip paaiškėjo, „tamsaus gymio“ užmuštieji buvo tikri rusai.

2006 m. lapkričio 29 dieną Omske peiliu į nugarą nužudytas troleibuso vairuotojas kazachas. Žudikas, 19-kos metų vietinio pedagoginio koledžo studentas, šaukdamas troleibuso keleiviams: „Ne rusams čia neturi būti vietos. Juos reikia žudyti!“, išlipo su kruvinu peiliu rankoje ir ramiausiai nužingsniavo.

2007 m. sausio pradžioje Maskvoje vadinamieji „skinhedai“ (skustagalviai) užpuolė „tamsaus gymio“ azerbaidžanietį, Rusijos pilietį, ir nepaprastai žiauriai jį sumušė. Nelaimėlis kitą dieną mirė Maskvos ligoninėje.

2007 m. sausio 24 dieną Ulan-Udėje (Buriatija) 15-16 metų paauglių grupė žiauriai kojomis suspardė Kinijos pilietį. Egzekucija buvo vykdoma šaukiant: „Mirtis siauraakiams!“

2007 m. vasario 16 dieną Sankt Peterburgo priemiestyje Puškine jaunuolių grupė žiauriai sumušė jauną armėną, kurio tėvas – netoliese esančios drabužių parduotuvės savininkas. Po keliolikos minučių ta pati grupė užpuolė du uzbekų tautybės jaunuolius – vieną užmušė, o kitas visam laikui tapo invalidu.

2007 m. gegužės 22 dieną Riazanėje 7-8 jaunų chuliganų grupė, šaukdami „Sieg Heil!“, užpuolė du berniukus – metisus ir daužė juos buteliais. Vyresniam broliukui suskaldė galvą, o jaunesniajam sudaužę butelį įsmeigė jį į nugarą.

2007 m. spalio 7 dieną Pavlovske (Sankt Peterburgas) kita grupė, irgi šaukdama „Rusija – rusams!“, užpuolė 25-erių metų tadžiką, dirbusį statybose, ir jį nužudė.

Kaip teigia „Sova“ informacinio-analitinio centro specialistai, tokie rasistiniai išpuoliai jau tapo kasdienybe ir milicija jų net neregistruoja. Neseniai Maskvoje vidury baltos dienos buvo žiauriai sumuštas studentas iš Nigerijos, o netrukus sulaikyta grupė asmenų, kurie įtariami nužudę mažiausiai 25 „siauraakius ir juodasnukius“.

Įdomiai ir gana originaliai komentavo minėtas ir panašias rusiško rasizmo apraiškas Rusijos Valstybės Dūmos deputatė, profesorė Natalija Naročickaja, vadovaujanti Dūmos komisijai, tiriančiai nacionalinių mažumų ir santykių tarp jų klausimus. Profesorė pripažino, kad oficialioji valdžia vengia netgi užsiminti apie tokius dalykus, ir pabrėžė, kad partija „Rodina“, kurios įkūrėjas Dmitrijus Rogozinas, nemažai pasidarbavo, kad rusų nacionalizmas pasireikštų tokiomis laukinėmis formomis. Dabar D. Rogozinas paskirtas į NATO būstinę kaip Rusijos Federacijos atstovas. N. Naročickaja, aišku, neminėjo prezidento V. Putino jaunimo organizacijos „Naši“ skelbiamų nacionalistinių šūkių ir veiksmų. Bet ji kalbėjo apie priežastis, kodėl daugelis jaunų žmonių, ypač iš Rusijos provincijos, įsijungia į panašias laukines akcijas ir dėl visų savo bėdų ir nepriteklių kaltina visus, ypač „tamsaus gymio“ asmenis iš buvusių Vidurinės Azijos ar Užkaukazės „respublikų“, prekiaujančius Rusijos turguose. Esą, dabartinis režimas tą neturintį išsilavinimo jaunimą, degradavusiais nacionaliniais jausmais, zoologiniu etnocentrizmu dalijantį visus į „savus“ ir „svetimus“, netgi skatina taip elgtis.

„Pažvelkite, kas dedasi vos už šimto kilometrų nuo Maskvos. Jūs pamatysite kaimo gyvenimą, kuris beveik visiškai nepasikeitė per du praėjusius amžius. Namai be dujų, vandentiekio, kanalizacijos. Ką jaučia gyvenantys ten jauni žmonės, kurie kasdien nuo ryto iki vakaro mato per televizorių pusiau nuogas užpakalių kraipytojas, reklamuojančias brangiausius mobiliuosius telefonus, brangiausių pasaulio firmų drabužius ir kitą neregėtą prabangą. Jauni žmonės pirmiausia pajunta, kad jie, tokie nuskurdę provincialai, yra niekam nereikalingi, neturi absoliučiai jokių galimybių „prasimušti į žmones“. Vieni pradeda gerti, svaigintis narkotikais, kiti vagia, plėšikauja, žengia per lavonus. Ir gana dažnai tai būna kūnai tų, kurie nuo daugumos skiriasi savo odos spalva, akių iškirpimu. Žmonės Rusijos kaimuose nesuvokia, kodėl šalyje, skendinčioje gamtos turtų gausybėje, jie iki šiol kūrena krosnis žagarais. Šalyje, kurioje tokios ilgos ir šaltos žiemos, o įšalas siekia net du metrus, teisė į šilumą turi būti teisė į gyvenimą. Ir tą teisę privalo suteikti valstybė, nežiūrint į skurdžias žmonių pajamas. (…) Dabar mes dargi ekspediciją į Mėnulį rengiame. Nejaugi neįmanoma nutiesti padorių kelių Centrinėje Rusijoje, įvesti dujas. Žmonės bėga iš kaimų todėl, kad jie jau pavargo keturis penkis mėnesius per metus klampoti purvyne, avint guminiais batais…“

Aišku, profesorės N. Naročickajos paminėtos priežastys turi įtakos nacionalistinėms-šovinistinėms apraiškoms. Tačiau ne jos yra esminės. Paskutiniųjų metų oficialioji Kremliaus imperinė – didžiavalstybinė politika, vos ne visus skelbianti Rusijos priešais, tokių organizacijų kaip „Naši“ („Mūsiškiai“) kūrimas – ir subrandino nuodingus primityvaus nacionalizmo vaisius.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija