|
Atsitiktinių pareiškimų valdžia nebijo
Gintaras VISOCKAS
Įsivaizduokime oratorių, vienui vieną kalbantį kambaryje,
kurio langai ir durys aklinai uždarytos. Jo žodžiai visuomenei
svarbūs, įtaigūs, reikalingi, bet jo niekas negirdi. Arba pabandykime
mintyse įsivaizduoti kalbėtojui palankesnę situaciją tą patį oratorių,
savo įžvalgomis besidalijantį su keliais kambaryje esančiais bendražygiais.
Šį kartą pasakotojas taria žodžius ne sienoms. Tačiau ir dabar jo
pastangos nueis per nieką. Mat klausosi jo tik bendraminčiai, kurių
įtikinėti ir įkalbinėti nereikia. Tų, kuriems skiriami priekaištai
ir pasiūlymai, kambaryje nėra. Sutikite, tokia veikla beprasmis
jėgų ir laiko švaistymas. Ką turiu omenyje, pateikdamas šiuos du
epizodus? Ogi mus visus, puoselėjančius padorumo, tautiškumo, valstybiškumo,
blaivybės idėjas.
Lengviausia kaltinti kitus
Mūsų spaudos konferencijos, seminarai, diskusijos, vykstančios pustuštėse salėse, labai dažnai primena tą oratorių, bergždžiai kalbantį sienoms. Graudu ir liūdna, kai protingi, išsilavinę, padorūs, idėjų turintys žmonės savo žodžius beria tarsi žirnius į sieną. Lengviausia kaltinti stambiąją žiniasklaidą, esą ji neparašo, neinformuoja, neparodo. Taip, ji kalta, nes neinformuoja apie tikruosius nutikimus ir tikrąsias jų priežastis arba informuoja tendencingai, pateikdama ne visą teisybę. Bet ji elgiasi vadovaudamasi savo principais. Mes darome nedovanotiną klaidą, kaltindami ją, o ne save pačius. Mes tikrai jos nusiteikimų nepakeisime. Tačiau mes galime kur kas protingiau ir racionaliau prisitaikyti prie esamos padėties. Jei stambioji žiniasklaida mūsų neįsileidžia, mus ignoruoja, burkimės į krūvą ir leiskime bendrą leidinį, savo aktualumu ir populiarumu mažai kuo besiskiriantį nuo stambiųjų. Manote, kad toks žingsnis neįmanomas? Gal tai ir yra pati didžiausia mūsų klaida, kad, skirtingai nei bulvariniai leidiniai, mes nemokame susivienyti bendriems darbams? Ar tikrai mes nieko dėti, kad salės, kuriose vyksta mūsų organizuoti seminarai, pustuštės?
Tarsi žirniai į sieną
Vasario 22 dieną Vilniaus miesto tarybos salėje iki pat vėlyvo vakaro dirbo Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos (NTAKK) suvažiavimas, skirtas 2008-iesiems Blaivybės metams. NTAKK prezidento dr. Aurelijaus Verygos organizuoto suvažiavimo nevykusiu, nereikšmingu tikrai nepavadinsi. Į jį susirinko daug solidžių svečių: europarlamentaras Arūnas Degutis, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, filosofas Krescencijus Stoškus, Transparency International Lietuvos skyriaus (TILS) direktorius Rytis Juozapavičius, Lietuvos medicinos studentų asociacijos prezidentas Darius Kalasauskas, Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Jonas Okunis, Lietuvos moksleivių parlamento atstovė Živilė Šimkutė. Suvažiavime svečiai perskaitė keliolika itin įdomių, svarių pranešimų apie Europos pastangas kontroliuojant alkoholio vartojimą, pilietinio aktyvumo ženklus šiandieninėje visuomenėje, jaunimo iniciatyvas tabako ir alkoholio kontrolės srityje... Suvažiavime taip pat svarstyta, kodėl nevyriausybinėms organizacijoms itin sunku ginti visuomenės interesą, kokie iššūkiai, priešinantis alkoholio ir tabako reklamai, mūsų tyko 2008-aisiais. Ypač buvo įdomus konkrečiais faktais, palyginimais paremtas NTAKK prezidento dr. A.Verygos pranešimas. Tačiau apie šį renginį plačioji visuomenė beveik nieko nesužinojo, nes stambioji žiniasklaida beveik visą darbo dieną trukusį prasmingą renginį nusprendė ignoruoti. Esu tikras, kad Blaivybės suvažiavimo organizatoriai kvietimus įteikė visoms be išimties žiniasklaidos priemonėms. Bet kas iš to, kad kvietimai buvo išsiuntinėti. Šito maža. Todėl šį renginį būtų galima palyginti su tuo oratoriumi, kuris puikius dalykus dėsto siauram bendraminčių ratui. Kitaip tariant, beprasmiškai beria žodžius.
Kitą dieną kiti darbai
Kokią racionalią išeitį galėjome surasti? Suvažiavimo metu perskaitytus pranešimus buvo įmanoma nesunkiai apibendrinti ir pačius svarbiausius, aktualiausius momentus paskelbti laikraštyje XXI amžius bei internetiniame portale www.slaptai.lt. Suvažiavimo organizatoriams buvo pasiūlyta galimybė tą patį vakarą, dar nenurimus aistroms, pasinaudoti studijos SLAPTAI tribūna. Maždaug valandos trukmės improvizuota spaudos konferencija apibendrinant suvažiavime išdėstytas mintis dar tą patį vakarą galėjo būti paskelbta internetinėje svetainėje. Deja, organizatoriai šia galimybe nepasinaudojo. Nieko nekaltinu, niekam nepriekaištauju visi mes skubame, pavargstame, visur nesuspėjame. Puikiai suvokiu, kad galbūt pasiūlymas tą patį vasario 22-osios vakarą surengti apibendrinančią spaudos konferenciją nebuvo itin vykęs. Bet juk sprendimas konferenciją atidėti kuriai nors kitai dienai irgi ne pats geriausias. Kitą dieną kiti darbai. Taigi konferencijos apie Blaivybės suvažiavime keltų idėjų nebuvo išdėstyta nei vasario 22-ąją, nei po savaitės. Ir greičiausiai nebus. Mat vėl į krūvą suburti svarbiausius suvažiavimo pranešėjus titaniškas darbas.
Pranešimų taip ir neatsiuntė
Liūdniausia net ne tai, kad po suvažiavimo pavargę bei namo skubantys dalyviai neparodė didelio noro dalyvauti dar viename nedideliame renginyje spaudos konferencijoje. Liūdniausia, kad XXI amžius ir www.slaptai.lt taip ir nesulaukė nė vieno suvažiavime skaityto pranešimo. Nors prašėme atsiųsti kuo daugiau ir kuo smulkesnės informacijos, beje, prašėme siųsti mums žinias nuolat, o ne atsitiktinai. Vėlgi niekam nepriekaištauju. Puikiai suprantu, kad kai kurie kalbėjusieji neturėjo rašytinių savo pranešimų variantų, o kai kurie galbūt nenorėjo atiduoti jų spaudai, motyvuodami, esą tekstai iki galo dar nesuredaguoti, juos dar reikėtų mažumėlę pataisyti. O paskui tiesiog pamiršo išsiųsti, manydami, kad jau šaukštai po pietų.
Poveikis visuomenei minimalus
Antra vertus, toks blaivybės idėjas propaguojančiųjų jėgų elgesys man nesuprantamas. Jei juos diskusijai būtų kvietęsis Rimvydas Valatka iš Lietuvos ryto arba Edmundas Jakilaitis iš TV forumo, sprendimą nerasti laiko mažesniems, mažiau įtakingiems leidiniams gal ir suprasčiau. Bet juk nė vienas stambesnis leidinys, nė viena svarbesnė televizija jų nekalbino, jų pranešimais nesidomėjo. Galų gale vienur ar kitur menkutės, žurnalistiniu požiūriu iki galo neapdorotos informacijos pasirodymas viešojoje erdvėje tai dar ne informacinės blokados pralaužimas. Tokiais atvejais reikalinga ištisa sistema pastovumas, kryptingumas. Jeigu norima pasiekti konkretesnių rezultatų, apie blaivybės idėjas būtina kalbėti nuolat, įtaigiai, įdomiai. Būtina kalbėti ne tik savame bendraminčių ratelyje, bet ir rūpintis, kad apie tas idėjas išgirstų oponentai. O išgirdę jomis susidomėtų, bent jau įsiklausytų į jas. Viso šito pasigedau vasario 22-ąją. Vaizdžiai kalbant, Blaivybės suvažiavimo iš viso nebuvo, nes apie jį beveik niekas niekur neinformavo. Jo poveikis visuomenei minimalus. Nejaugi blaivybės idėjas propaguojantiems šito užtenka?
Kas apgins paveldo ekspertę?
Štai dar vienas pavyzdys, kaip nederėtų mums elgtis, jeigu norime valdžios ir verslo strūktūroms daryti bent kiek didesnį poveikį, nei iki šiol. Šių metų vasario 26 dieną Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme buvo nagrinėjamas vienos uždarosios akcinės bendrovės ieškinys, iškeltas valstybinės kultūros paveldo komisijos narei J. Markevičienei. UAB M 2Invest reikalauja, kad minėtoji paveldo ekspertė atlygintų patirtą 30 tūkst. litų neturtinę žalą. Mat atvirai dėstydama savo mintis ir požiūrį Lietuvos radijo tiesioginėje nuomonių laidoje Stebėtojas paveldo ekspertė neva pakenkė bendrovės dalykinei reputacijai. Informaciją, kad ekspertei už savo aktyvią pilietinę poziciją galbūt teks pakloti net kelių dešimčių tūkstančių litų baudą, mane informavo Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovė Janina Gadliauskienė. J. Gadliauskienė priklauso ne tik žaliųjų judėjimui. Ji taip pat ir aktyvi Vilniaus Pilaitės bendruomenės, kuriai priklausau ir aš, lyderė. Kad J. Gadliauskienė turi neabejotinų nuopelnų visuomenei, bandydama išsaugoti Pilaitės mišką bei Pilaitės rajone tyvuliuojančius Salotės ir Balžio ežeriukus, niekas neneigia. Tačiau su savo kaimyne, apie kurią itin daug ir teigiamai rašiau įvairiuose leidiniuose, taip pat ir XXI amžiuje, bendros kalbos pačiu svarbiausiu klausimu taip ir nerandu. Dar prieš keletą metų prašiau, kad J. Gadliauskienė kaip žaliųjų ir Pilaitės bendruomenės atstovė mane, žurnalistą, nuolat informuotų apie problemas, su kuriomis susiduria tiek žalieji, tiek pilaitiškiai, tiek ir kiti vilniečiai, sakykim, bandydami nuo prekybininkų ar golfo žaidėjų savivalės apsaugoti žaliąsias vejas, vaikų žaidimo aišteles, parkus. Negaliu sakyti, jog mane ignoruotų, pamirštų. Tačiau tie visi šiandien atkeliaujantys pranešimai tarsi atsitiktiniai, tarsi pavėluoti. Nėra sistemos. Na ir kas, kad kartą per metus parašysiu vieną tekstą apie vilniečių pastangas išsaugoti Vingio parką nuo prekybininkų invazijos apie šiuos visuomenės skaudulius derėtų rašyti nuolat, kryptingai. Gal tada ir būtų galima rimčiau pasipriešinti uždarosioms akcinėms bendrovėms, kurios teisinėmis priemonėmis bando įbauginti visuomenę, reikalaudamos milžiniškų kompensacijų už viešai neatsargiai pasakytą žodį. Nors su J. Gadliauskiene pažįstami ne vienerius metus, esame lyg ir bendraminčiai, tačiau susitarti dėl bendresnių, labiau koordinuotų veiksmų nesiseka. Jau beveik dvi savaitės, kai teiravausi, ar nebūtų galima susitikti su paveldo eksperte, iš kurios privati firma reikalauja milžiniškos kompensacijos, siūliau ir XXI amžiaus bei www.slaptai.lt tribūną. Deja, kol kas mirtina tyla.
Aktyvesnius bandoma įbauginti
O juk šis reikalas itin rimtas. Tokie teismai tai akivaizdi piliečių tramdymo priemonė. Tokiais žingsniais privačios firmos siekia įbauginti visuomenininkus, kad šie ilgainiui nedrįstų viešai burbtelėti nė vieno aštresnio, piktesnio žodžio apie jų siaurus, visuomenės interesams kenkiančius planus. Net jeigu teismas iš paveldo ekspertės privačiai firmai ir nepriteis nė vieno lito, verslininkai bus pasiekę pergalę. Juk paveldo ekspertė tampoma po teismus, gaišta laiką ir nervus. Ši situacija neigiamas pavyzdys kitiems teisybės bandysiantiems ieškoti doruoliams. Tokiais ieškiniais verslininkai siekia pademonstruoti savo galią įbauginti visuomenines organizacijas, kad šios sutiktų su visais, net akivaizdžiai visuomenės interesams prieštaraujančiais verslininkų sprendimais. Na ir kas, kad žmogus ir visuomenė turi teisę save ginti pagal Jungtinių Tautų Europos komisijos Konvenciją dėl Visuomenės teisės gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus ir kreiptis į teismus aplinkos klausimais. Lietuvos realybė byloja visai ką kitą: už tokius ketinimus kai kada galima skaudžiai nukentėti.
Sutikite, šia tema buvo galima jau seniai parengti ištisą seriją įdomiausių, aštriausių rašinių, į vaizdo kamerą įrašyti paveldo ekspertės interviu ir operatyviai jį parodyti internete, diskusijon pasikviečiant dešimtis paveldo ekspertės šalininkų. Galėjome rengti improvizuotų spaudos konferencijų tiek, kiek reikia. Taip ir ketinau padaryti. Tačiau susidūriau su keistais pažadais: pagalvosiu, pasitarsiu, pažiūrėsiu, pasistengsiu. Be kita ko, šiai konfliktinei situacijai buvo galima iš anksto pasiruošti, jei būčiau informuotas ne dieną prieš teismą, o kur kas anksčiau, nei teismo posėdžio išvakarės.
Studija SLAPTAI kviečia burtis
XXI amžius kartu su internetiniu portalu www.slaptai.lt ne atsitiktinai kuria studiją SLAPTAI, kurioje būtų galima operatyviai reaguoti į pačias įvairiausias šių dienų aktualijas. Ir žodžiu, ir vaizdu, nesvarbu kokia situacija. Todėl ir kviečiame burtis visus, kuriems svarbi ne vien asmeninė gerovė. Kviečiame burtis ir blaivybės idėjas propaguojantį dr. A. Verygą, ir Pilaitės bendruomenės vadovę J. Gadliauskienę. Jeigu sveiką gyvenimo būdą propaguojantys visuomenininkai susiduria su akivaizdžiu valdžios struktūrų ar verslininkų diktatu, kreipkitės į mus. Surengsime spaudos konferenciją, kurioje niekam nebus trukdoma iki galo išsakyti savo minčių. Jei žaliesiems tikrai rūpi sostinės reikmėms išsaugoti įspūdingą Vingio parką, kodėl nesurengti diskusijos ir dėl Vingio parko likimo, jei ten koją įkels Akropolis ar kokia nors kita stambi parduotuvė? Tribūną studija SLAPTAI pasiruošusi suteikti visoms padorioms jėgoms streikuojantiems mokytojams, rašytojams, visuomeninėms organizacijoms, pensininkams, tautininkams, socialdemokratiškas vertybes ginančiai sąjungai, šeimos vertybes propaguojantiems jaunuoliams, pensininkams, moksleiviams, ateitininkams, studentams... Mes tik norime, kad šis bendravimas būtų nuolatinis, kryptingas. Juk nei nesąžiningi tarnautojai, nei nesąžiningi verslininkai nebijo atsitiktinių, tai šen, tai ten pasirodančių probleminių rašinių, diskusijų. Čia reikia į vieną kumštį susitelkus nuolat kalbėti ir diskutuoti.
© 2008 XXI amžius
|