Atnaujintas 2008 kovo 14 d.
Nr.21
(1614)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Jėzaus Draugijos generalinė kongregacija

Mindaugas BUIKA

Įtakingiausios katalikų vienuolijos
generaliniu vyresniuoju kunigu
buvo išrinktas Adolfas Nikolas, SJ.

Apmąstytas klusnumo Popiežiui įžadas

Romos Jėzaus bažnyčioje aukodama padėkos šv. Mišias prie įkūrėjo šv. Ignaco Lojolos kapo Jėzuitų vienuolija baigė 35-ąją generalinę kongregaciją. Du mėnesius – nuo sausio 6 iki kovo 6 dienos – trukusiame suvažiavime dalyvavo 225 tėvai delegatai, atstovavę daugiau kaip 19 tūkst. Jėzaus Draugijos narių. Šios įtakingiausios katalikų vienuolijos generaliniu vyresniuoju kunigu buvo išrinktas Adolfas Nikolas, SJ. Generalinėje kongregacijoje priimtuose dokumentuose patvirtinta jėzuitų ištikimybė Popiežiui ir Bažnyčios mokymui, taip atsiliepiant į Šventojo Tėvo paraginimą sausio 10 dienos laiške delegatams.

Pagal tarptautinės katalikų žiniasklaidos pranešimus, aptardamas pasibaigusį suvažiavimą specialioje spaudos konferencijoje, naujasis vienuolijos vadovas tėvas A. Nikolas teigė, kad į klusnumo klausimą delegatai atsiliepė „su susidomėjimu, entuziazmu ir džiaugsmu“. Jėzaus Draugija atsirado Bažnyčioje, gyvuoja ir veikia bažnyčioje ir bažnyčiai tarnauja. „Toks yra mūsų pašaukimas“, – pažymėjo 71-erių kunigas ispanas, jėzuitų generaliniu vyresniuoju išrinktas atsistatydinus ankstesniam vadovui 80-mečiui olandui kunigui Peteriui Hansui Kolvenbachui.

Tėvas A. Nikolas aiškino, kad bendrystė su Popiežiumi „yra jų vienybės su Kristumi simbolis ir garantija, kad ši misija nebus „menka misija“ – tik jėzuitų projektas, bet visos Bažnyčios misija“. Į ištikimybę ir vienybę su Popiežiumi niekada nebuvo žiūrima kaip į jėzuitų suvaržymą. (Nuo pat Jėzaus Draugijos įkūrimo jos nariai kartu su tradiciniais vienuoliškais neturto, skaistumo ir klusnumo įžadais duoda ir ketvirtąjį, ištikimybės Popiežiui, įžadą). „Ši tradicija (…) niekada mūsų nesustabdė nei teologiniuose tyrimuose, nei apaštališkajame kūrybingume, nei siūlant naujus būdus gyventi krikščioniškajame tikėjime“, – nurodė naujasis vienuolijos vadovas.

Taigi, atsakingas, džiaugsmingas paklusimas Šventajam Tėvui nesumažino Jėzaus Draugijos pajėgumo Bažnyčios tarnystėje. Kita vertus, dabar kaip tik iškilo poreikis naujai apmąstyti ir patvirtinti jėzuitų tradicinę vienybę su Popiežiumi, kartu „suvokiant, jog reikalingas didesnis kuklumas, kuo iki šiol jėzuitai gal nelabai pasižymėjo“, – sakė kovo 7 dieną spaudos konferencijoje tėvas A. Nikolas. (Šalia kuklumo iškilo ir ištikimybės problema, kadangi per pastaruosius keliolika metų iš septynių dvasininkų, kuriems Tikėjimo doktrinos kongregacija pritaikė sankcijas dėl teologinių klaidų ir nutolimo nuo Bažnyčios magisteriumo, keturi buvo jėzuitai.)

„Mums reikia kuklumo ir nuolankumo, nes nesame Dievas“, – kalbėjo naujasis jėzuitų vienuolijos generalinis vyresnysis. Kitų išklausymas ir pabarimas taip pat yra dvasinio bei intelektualinio augimo šaltinis, net jeigu baudžia ir pati Tikėjimo doktrinos kongregacija. Toks pataisymas yra naudingas „ir mums, ir Bažnyčiai“, – sakė tėvas A. Nikolas, tuo pagrįsdamas 35-oje generalinėje kongregacijoje paskelbtą kreipimąsi į visus jėzuitus ir ragindamas atnaujinti „ištikimybės ir meilės Šventajam Tėvui ir Šventajam Sostui tradiciją“. Ši ištikimybė, kaip ir kūrybingumas, yra reikalingi sąveikaujant šiuolaikiniame pasaulyje su mokslu, sekuliarizuota kultūra bei kitomis religijomis, ir čia priešakiniuose „frontuose visada buvo Jėzaus draugijos nariai.“

Bažnyčios mokymo integralumo gynimas

Kaip tik apie tai kalbėjo popiežius Benediktas XVI Jėzaus Draugijos 35-osios generalinės kongregacijos delegatams vasario 21 dieną per jiems suteiktą audienciją. Šis Šventojo tėvo susitikimas su tėvais jėzuitais įvyko per šv. Petro sosto liturginės šventės vigiliją, ir turėjo pabrėžti Popiežiaus ir vienuolijos santykį. Kaip tik tai nurodė tėvas A. Nikolas audiencijos dalyvių vardu sveikindamas Benediktą XVI ir pabrėžė, kad jėzuitai „pasirengę ir nori jį klausyti ir atkreips dėmesį į tai, ką jis pasakys“.

Popiežius kalbėjo apie dabartinio laikotarpio didžiąsias socialines, ekonomines ir politines permainas su jų ryškiomis etinėmis, kultūrinėmis ir ekologinėmis problemomis. „Šios situacijos tampa iššūkiu Katalikų Bažnyčiai ir jos gebėjimui skelbti mūsų amžininkams vilties ir išganymo žodį“, – sakė Šventasis Tėvas. Todėl jis karštai tikisi Jėzaus Draugijos atnaujintos ir uolios tarnystės Bažnyčiai su „apaštališku vaisingumu“, kuriuo pasižymėjo daugiau kaip keturis šimtmečius besitęsianti vienuolijos egzistencija. „Šiandien aš drąsinu jus ir jūsų brolius tęsti savąjį misijos kelią su visiška ištikimybe pirmykštei charizmai“, – kalbėjo Benediktas XVI jėzuitų generalinės kongregacijos delegatams.

Jis priminė, kad charizma, išreikšta Jėzaus Draugijos įkūrėjo šv. Ignaco „ginti ir skelbti tikėjimą“, buvo paskatinimas didiesiems jėzuitų misionieriams, tokiems kaip šv. Pranciškus Ksaveras, vykti skelbti Kristaus mokymą į tolimus kontinentus. Dar ir dabar yra daug žmonių, kurie Viešpaties nepripažįsta savo Išganytoju dėl kultūrinių priežasčių. „Ne okeanai ir didžiuliai nuotoliai tarpusavyje trukdo Evangelijos skelbėjams, bet sienos, atsiradusios dėl klaidingos ir paviršutiniškos Dievo ir žmogaus vizijos. Ši siena stovi tarp tikėjimo ir žmogiškojo pažinimo, tikėjimo ir šiuolaikinio mokslo, tikėjimo ir įsipareigojimo teisingumui“, – aiškino Šventasis Tėvas.

Šiandien Bažnyčiai reikia gilaus tikėjimo, aukštos kultūros ir didelio socialinio jautrumo asmenybių, vienuolių ir kunigų, kurie liudytų savuoju gyvenimo pavyzdžiu ir padėtų žmonėms suprasti, kad egzistuoja akivaizdi darna tarp tikėjimo ir proto, tarp Evangelijos dvasios ir teisingumo troškimo. „Tik tokiu būdu įmanoma padaryti Viešpaties veidą žinomą daugeliui tų, kuriems jis iki šiol buvo užslėptas ar nepažįstamas. Tam Jėzaus Draugija turi skirti pirmaeilį dėmesį“, – pabrėžė popiežius Benediktas XVI. Šiam tikslui vienuolijos turi taip paruošti savo narius, kad jie nepasitenkintų vidutiniškumu. Šiandien konfrontuojama tarp skirtingų kultūrinių ir socialinių kontekstų bei mentalitetų. Kovoti su tuo yra sunkus, bet būtinas uždavinys.

Šiandien svarbu, kad ieškant „Dievo esamybės ženklų“ už Bažnyčios regimų ribų, būtų išlaikyta fundamentali ištikimybė jos magisteriumui ir Dievo Žodžiui, tai yra „katalikiško mokymo integraliai tiesai ir vienybei“. Tai liečia ne tik jėzuitų individualią veiklą, bet ir katalikiškąsias institucijas, kuriose jie darbuojasi, kad neliktų dviprasmiškumo ir abejonių tiems, kurie nori į jas įsijungti ir bendradarbiauti dalijantis tikrai krikščioniškais idealais. Šis paraginimas yra labai reikšmingas, kadangi „pasaulis yra mūšio tarp gėrio ir blogio scena, kur veikia galingos negatyvios jėgos“, – sakė Šventasis Tėvas.

Parama vargšams ir dvasinės pratybos

Suaktyvėjus blogio jėgoms stebimos „dramatiškos mūsų amžininkų dvasinės ir materialinės vergystės situacijos“, kuriose ypač reikalinga bekompromisė tarnystė tikėjimui ir teisingumui. Toms jėgoms atstovauja subjektyvizmo, reliatyvizmo, hedonizmo ir praktinio materializmo kultūrinės tendencijos, sustiprėję sekuliarinės aplinkos išpuoliai prieš svarbiausias katalikiškojo mokymo nuostatas. Popiežius priminė, kad sausio 10 dienos laiške kvietė jėzuitus atkreipti dėmesį į santykius su kitomis religijomis ir visos žmonijos išganymo Kristuje skelbimą, į vadinamuosius išlaisvinimo teologijos aspektus, į seksualinę moralę ir santuokos neišardomumą, į homoseksualų pastoraciją.

Svarbu iš naujo apmąstyti jėzuitų „ketvirtąjį įžadą“ – paklusti apaštalo šv. Petro įpėdiniui. Tai reiškia ne tik pasirengti būti pasiųstais misijoms į tolimas šalis, bet ir kitokio pobūdžio tarnystei su „veiksmingu ir mylinčiu atsidavimu būti Kristaus vietininkais žemėje“. Tik taip būtų įprasmintas šv. Ignaco nurodymas „jaustis su Bažnyčia ir Bažnyčioje“, kas įgalintų jėzuitus būti Popiežiaus „neįkainojamais ir nepakeičiamais“ bendradarbiais tarnaujant visuotinei Bažnyčiai, – aiškino Šventasis Tėvas audiencijos dalyviams.

Baigiamojoje kalboje Jėzaus Draugijos 35-osios generalinės kongregacijos delegatams jis paragino jėzuitus tęsti jų pradėtą darbą „tarp vargšų ir su vargšais“, ir skirti ypatingą dėmesį dvasinėms pratyboms. Popiežius priminė, kad globalizacija nulėmė naujas skurdo ir marginalizacijos formas dėl verslo savanaudiškumo bei finansinės pusiausvyros stygiaus. „Natūralu, kad tie, kurie nori būti Jėzaus bendražygiais, jo meile dalijasi su vargšais. Tačiau pasirinkimas dirbti neturtingųjų labui turi būti ne dėl ideologijos, bet kilti iš Evangelijos“, – sakė Šventasis Tėvas.

Tokiu būdu jis netiesiogiai užsiminė apie išlaisvinimo teologiją, kurios šalininkai, tarp kurių yra ir kai kurie jėzuitai, Lotynų Amerikoje krikščioniškąjį mokymą tarnauti vargšams perpina su kai kuriomis marksistinės ideologijos nuostatomis. „Neteisybės ir skurdo šiandien pasaulyje yra gausu, todėl būtina siekti tai suprasti bei kovoti su jo priežastimis, – nurodė popiežius Benediktas XVI. – Taip pat būtina pasistengti iš žmogaus širdies išrauti blogio ir nuodėmių šaknis, kurios atitraukia jį nuo Dievo. Kartu neužsimiršti rūpintis būtiniausiu žmonių poreikiu – Kristaus meile dvasioje“. Šventasis Tėvas paminėjo ir jėzuitų materialinį bei dvasinį rūpinimąsi labiausiai nuskriaustais pabėgėliais, kaip mokė buvęs Jėzaus Draugijos vadovas tėvas Pedras Arupė.

Pastebėjęs, kad jėzuitų praktikuojamos dvasinės pratybos (rekolekcijos) yra „dovana, kurią Viešpaties dvasia suteikė visai Bažnyčiai“, Popiežius paragino juos toliau naudoti „šias vertingas ir efektyvias priemones sielų ugdymui“. Tai ypač aktualu šiuolaikiniame sekuliarizuotame pasaulyje, kuris dažnai gyvena tarsi Dievo nebūtų ir kuriame daugeliui sunku suderinti savąją egzistenciją su kiekvienam iš mūsų skirtu Viešpaties pašaukimu. Šiemet Gavėnios rekolekcijoms Vatikane, Benedikto XVI pakviestas, vadovavo žymus jėzuitas Šventojo Rašto ekspertas kardinolas Alberas Vanua.

Aktualus pašaukimų klausimas

Kaip pranešama tėvų jėzuitų žiniasklaidoje (ir interneto svetainėje www.jesuit.org) pasibaigusioje Jėzaus Draugijos generalinėje kongregacijoje atkreiptas dėmesys ir susirūpinta pašaukimų klausimu. Padėtis yra gerai žinoma: nors jėzuitai kasmet priima apie 500 novicijų, bendras Jėzaus Draugijos narių skaičius toliau mažėja. 2007-ųjų pradžioje pasaulyje buvo 19 216 jėzuitų, tai yra 364 mažiau nei ankstesniais metais, todėl naujai įstojusiųjų nepakanka, kad užpildytų mirusiųjų ir išstojusių iš vienuolijos jėzuitų skaičių.

Taip pat pašaukimų į vienuoliją yra nevienodai įvairiuose regionuose: jeigu Pietryčių Azijoje, Indijoje ir Afrikoje jų gausėja, tai Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje nepakanka. Šiuose regionuose susidarė nepalankus demografinis, socialinis ir kultūrinis klimatas vienuolynų gyvavimui ir vystymuisi. Tai sąlygoja įsivyravusi jaunimo nuomonė, jog įsipareigojimas visam gyvenimui tai pačiai profesijai, darbui ar santuokai tolygus savęs pasmerkimui, todėl galvoti apie vienuolio amžinuosius įžadus yra sunku.

Kaip tik dėl to svarbus pastoracijos uždavinys yra skatinti pašaukimus. Pasaulyje jėzuitai žinomi savo švietėjiškomis pastangomis, vadovauja gausybei mokyklų ir studijų institucijų, kurių auklėtiniai tampa žymiais intelektualais, kvalifikuotais profesionalais, o kartais netgi revoliucionieriais. O pasirenkančių savo ugdytojų vienuoliškąjį kelią aiškiai stokojama. Dabar gi net atsiranda jėzuitų, teigiančių, kad pašaukimų skatinti iš viso nereikia, kad tai savaiminė Dievo dovana arba, kad perspektyvą Bažnyčios gyvenime turi pasauliečiai, o ne vienuoliai. Toks „supasaulėjimas“ ryškus ir išoriniame gyvenime – kai kurie jėzuitai net vengia nešioti dvasinius rūbus, prie savo pavardžių pridėti „S. J.“ žymenį arba prisistatyti Jėzaus Draugijos nariais viešuose pasirodymuose.

Vis dėlto pačioje 35-ojoje generalinėje kongregacijoje, anot www.jesuit.org. pranešimų, nebuvo ginčijamas pašaukimų skatinimo poreikis. Tuo labiau kad suvažiavime dalyvavo daug jėzuitų provinciolų, kurie stengėsi apsikeisti patyrimu, pasiekimais ir trūkumais šioje srityje. Buvo tariamasi, kokiu būdu vykdyti pašaukimų pastoraciją: šiam darbui skiriant asmenis ar jų grupes. Pažymėta, kad pašaukimų skatinimą padidintų, jei Jėzaus Draugijos įvairioms institucijoms vadovautų daugiau jaunų jėzuitų. Svarstytas kandidatų į Jėzaus Draugiją „kokybės“ klausimas, taip pat naujųjų jėzuitų formacijos įvairūs aspektai.

Sudaryta tėvo generolo komanda

Pasibaigusioje generalinėje kongregacijoje buvo patvirtinti devyni Jėzaus Draugijos asistentai (padėjėjai), atstovaujantys vienuolijos geografiniams regionams, vadinamosioms asistencijoms, į kurias sujungtos jėzuitų provincijos. Asistentus iš generalinėje kongregacijoje dalyvaujančių kiekvienos asistencijos atstovų pasiūlytų trijų kandidatų pasirenka pats vienuolijos generalinis vyresnysis (tėvas generolas). Vidurio Europos regiono, kuriam priklauso ir Lietuvos-Latvijos jėzuitų provincija, asistentu patvirtintas lenkas kunigas Adamas Žakas. Jis taip pat bus asistentu ir Rytų Europos regionui, matyt, tokiu būdu rengiamasi sujungti abi minėtas asistencijas. Tokį vienijimą skatina, kaip interviu Vatikano radijui sakė 35-ojoje kongregacijoje dalyvavęs Lietuvos-Latvijos jėzuitų provinciolas tėvas Aldonas Gudaitis, tai, kad regionuose mažėja vienuolijos narių.

Vasario 12 dieną vykusioje generalinės kongregacijos plenarinėje sesijoje Jėzaus Draugijos vadovas tėvas A. Nikolas pranešė ir apie kitų regioninių asistentų paskyrimą. Vakarų Europos jėzuitų provincijų asistentu tapo prancūzas kunigas Antuanas Keruelis, Pietų Europos – ispanas kunigas Choakinas Bareras, Jungtinių Amerikos Valstijų – kunigas Džeimsas Grameris, Pietryčių Azijos ir Okeanijos – filipinietis kunigas Danielius Huangas, Pietų Azijos – indas kunigas Liubertas D’Sonza, Lotynų Amerikos (šiaurės) – kolumbietis kunigas Gabrielius Rodrigesas, Lotynų Amerikos (pietų) – bolivietis kunigas Markosas Rekolonsas, Afrikos – kunigas Žanas Rožeras Ndombis.

Trys iš šių regioninių asistentų – tėvai L. D’Souza, D. Grameris ir M. Rekolonsas, taip pat Vatikano radijo ir spaudos tarnybos vadovas jėzuitas kunigas Federikas Lombardis buvo išrinkti Jėzaus Draugijos vadovo generaliniais asistentais „ad providentiam“, tai yra artimiausiais tėvo generolo A. Nikolo pavaduotojais. Tėvas M. Rekolonsas buvo išrinktas ir jėzuitų generaliniu vyresniuoju admonitoriumi. Pats Jėzaus Draugijos vadovas tėvas A. Nikolas paskyrė keturis kunigus – Marką Rotsertą, Arturą Sozą, Džozefą Daustą ir Orlandą Torezą – savo generaliniais patarėjais, o ispaną kunigą Ignasijų Ekartė – Jėzaus Draugijos generaliniu sekretoriumi.

Visi šie išrinkti ir paskirti asmenys – regioniniai asistentai, generaliniai asistentai „ad providentiam“, tėvo generolo patarėjai sudaro tarybą, kuri jam pagelbės atsakinguose Jėzaus Draugijos valdymo darbuose. Pasak kunigo A. Gudaičio, tėvas generolas dėkingas už šią komandą, kurioje, jo nuomone, yra geriausi vienuolijos žmonės.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija