Pirmasis puslapis
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Memuarai
Pasaulis
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Arkivyskupo mirtis teroristų nelaisvėje

Mindaugas BUIKA

Žuvusio Mosulo arkivyskupo laidotuvėse dalyvavo tūkstančiai Irako krikščionių

Popiežius Benediktas XVI sveikina arkivyskupą Paulių Faražą Rahą 2007 m. lapkritį per konsistoriją, kurioje chaldėjų katalikų patriarchui Emanueliui III Deliui (viduryje) suteiktas kardinolo titulas

Arkivyskupas Paulius Faražas Rahas

Pernai teroristų nužudyto chaldėjų katalikų kunigo Rahido Ganio (dešinėje) laidotuvės

Gedulas ir liūdesys dėl teroristiniuose išpuoliuose žuvusių Irako krikščionių

Didžiulis kryžius laukiant Velykų

Popiežius Benediktas XVI, kuris ne kartą yra pabrėžęs, kad Irako krikščionių patiriami sunkumai šalį apėmusio smurto akivaizdoje yra tikros kankinystės liudijimas, išreiškė savo gilų liūdesį ir skausmą dėl teroristų pagrobto Mosulo chaldėjų katalikų arkivyskupo Pauliaus Faražo Raho mirties. Ganytojo kūnas buvo rastas kovo 13 dieną vienoje apleistoje miesto atliekų sankaupos vietoje, praėjus dviems savaitėms po jo pagrobimo. Iki tol vyko nesėkmingos derybos dėl arkivyskupo išlaisvinimo.

Užuojautas telegramoje, pasiųstoje Babilono (Irako) chaldėjų patriarchui kardinolui Emanueliui III Deliui, Šventasis Tėvas patvirtino savo artumą Chaldėjų Bažnyčiai ir visai jos krikščionių bendruomenei. Popiežius taip pat griežtai pasmerkė „tokį nežmoniškos prievartos aktą, kuris yra išpuolis prieš žmogiškąjį orumą ir labai kenkia irakiečių tautos broliškam sambūviui“. Vienybėje su Roma esanti Chaldėjų Katalikų Bažnyčia turi apie 600 tūkstančių narių, kas sudaro 3 proc. Irako gyventojų. Benediktas XVI teigė, jog „karštai meldžiasi už amžinąjį atilsį uolaus ganytojo, kuris buvo pagrobtas, kai baigė Gavėnios liturginio laikotarpio Kryžiaus kelio celebravimą“. Prašydamas Viešpaties gailestingumo Šventasis Tėvas viliasi, jog „tas tragiškas įvykis yra tarsi perspėjimas kuriant taikią ateitį iškankintoje Irako žemėje“.

Vatikano spaudos tarnybos vadovas kunigas Federikas Lombardis ta proga paskelbtame pareiškime priminė, kad popiežius Benediktas XVI pastaruoju metu daug kartų viešai ragino išlaisvinti Mosulo arkivyskupą, kuris buvo prastos sveikatos. (Po praėjusiais metais patirto širdies infarkto 67 metų arkivyskupas P. Faražas Rahas turėjo nuolat vartoti vaistus ir būti medikų globoje). „Absurdiškiausias ir niekuo nepateisinamas skurdas toliau slegia Irako žmones ir ypač mažąją krikščionių bendruomenę, kuriai Popiežius ir visi mes jaučiame ypatingą artumą maldoje ir solidarumą šiuo didžiojo kentėjimo laikotarpiu“, – teigė pareiškime tėvas F. Lombardis, SJ. Kaip pastebėjo Mosulo kaimyninės Arbilo chaldėjų katalikų diecezijos vyskupas Rabanas al Kasas, „arkivyskupo P. Faražo Raho mirtis Irako Bažnyčiai yra lyg didžiulis kryžius laukiant artėjančių Velykų“. Tai taip pat paraginimas tarptautinei bendruomenei imtis atsakomybės ir iniciatyvos sutaikant sunkumuose atsidūrusią šalį.

Ganytojo pastoracinė ir socialinė tarnystė

Arkivyskupas P. Faražas Rahas gimė Mosulo mieste 1942 metų lapkričio 20 dieną. Baigęs Šv. Simono patriarchalinę kunigų seminariją ir 1965-ųjų birželio 10 dieną gavęs kunigystės šventimus, kurį laiką tęsė studijas Romoje. Grįžęs į Iraką buvo paskirtas naujai įsteigtos Mosulo šv. Pauliaus parapijos klebonu, kur aktyviai įsijungė į pastoracinę ir socialinę veiklą. 1989 metais įkūrė Gailestingumo ir džiaugsmo broliją, kuri rūpinosi apleistais ir ligotais žmonėmis taip garantuodama jiems artimo meilę ir egzistenciją. Praėjusio (XX) amžiaus pabaigoje stengdamasis padėti jauniems žmonėms, kai dėl Sadamo Huseino išprovokuoto karo Kuveite, Irakui buvo paskelbtas ekonominis embargas, kunigas P. Faražas Rahas savo parapijoje pradėjo „Jaunimo savaitės“ akciją, kuri išplito visoje diecezijoje.

2001 m. vasario 16 d. paskirtas Mosulo ordinaru arkivyskupas P. Faražas Rahas tęsė sielovadą tikintiesiems, kurių padėtis labai pasunkėjo po 2003 metų Jungtinių Valstijų pradėto karo prieš S. Huseino režimą. Arkivyskupas P. Faražas Rahas, „skelbdamas atleidimą kiekvienam, tikėjo visų žmonių broliškumu“, – apie velionį ganytoją sakė iš Mosulo kilęs JAV gyvenančių chaldėjų emigrantų vyskupas Ibrahimas N. Ibrahimas. „Jis buvo labai artimas savajai kaimenei, ypač vargšams bei negalios ištiktiems žmonėms. Todėl jis rūpinosi ir musulmonais, nes globoti reikia kiekvieną nelaimės ištiktą, nepaisant jo tikėjimo, vardo ar lyties“.

Turbūt todėl ganytojo pagrobimą pasmerkė ir jo kuo greitesnio paleidimo reikalavę ne tik tarptautiniai politiniai lyderiai, Irako vyriausybė, bet ir vietiniai musulmonų dvasiniai vadovai. Arkivyskupas P. Faražas Rahas buvo pagrobtas vasario pabaigoje po penktadienio Kryžiaus kelio pamaldų Mosulo Šventosios Dvasios bažnyčioje. Per iš anksto suplanuotą išpuolį teroristai nušovė arkivyskupo vairuotoją ir abu apsauginius. Per derybas, kurias dėl ganytojo paleidimo telefonu vedė tiek krikščionių, tiek ir musulmonų atstovai, teroristai reikalavo kelių milijonų dolerių išpirkos. Tai nebuvo paprasti nusikaltėliai – šie pinigai buvo reikalingi teroristinei kovai. Pagrobėjai kartu reikalavo parūpinti ginklų bei paleisti Irako kalėjimuose kalinamus teroristus.

Kad šie reikalavimai negali būti įgyvendinami buvo aišku ir patiems teroristams. Matyt pagrindinis išpuolio tikslas buvo susidoroti su arkivyskupu P. Faražu Rahu. Taip dar labiau įbauginti Mosulo krikščionių bendruomenę, kuri po 2003 metų (dėl masinės emigracijos) jau prarado beveik du trečdalius savo narių. Mosulas tapo pačia pavojingiausia vieta krikščionims visame Irake. Vien tik 2007 metais Mosule buvo nužudyti 13 krikščionių (įskaitant ir per praėjusias Devintines prie minėtos Šventosios Dvasios bažnyčios sušaudytą jauną chaldėjų katalikų kunigą Rahidą Ganį ir tris diakonus). Šių metų pirmaisiais mėnesiais įvykdyta nemažai sprogdinimų prie Mosulo krikščionių maldos namų (dėl to šv. Pauliaus bažnyčia beveik visiškai sunaikinta), vienuolynų ir diecezijos socialinių institucijų.

Bendra teroristų ir baasistų strategija

Nevaržomą smurtą Mosule ir visoje 3 mln. gyventojų turinčioje Irako šiaurės vakarų Nineveho provincijoje iš esmės apsprendė tenykštė politinė, socialinė ir etninė situacija. Apie du trečdaliai vietinių gyventojų yra arabai sunitai, o likusieji sudaro kurdų, jazidų, šiitų ir krikščionių tautines bei religines mažumas. Buvęs diktatorius S. Huseinas čia vykdė regiono arabizacijos politiką, išvarydamas šimtus tūkstančių kurdų, kurie dabar bando atgauti savo pozicijas, sugrįždami iš kaimyninio autonomiją turinčio Kurdistano. Kad tam pasipriešintų vietos arabų sunitai sudarė iš buvusių baasistų (S. Huseino vadovautos BAAS partinės nomenklatūros), radikalių islamo teroristų ar tiesiog kriminalinių gaujų grupes, nukreiptas prieš kurdus bei kitas mažumas. Jeigu islamistai suformuoja pagrindinį kovotojų ir savižudžių sprogdintojų personalą, tai baasistai jam suteikia logistinę paramą, aprūpina žemėlapiais, sprogmenimis, elektronika ir kt.

Vieni iš pagrindinių išpuolio taikinių, žinoma, yra krikščionys, kurie laikomi JAV „okupantų“ tarnais arba Vatikano „kryžiuočiais“. Šiais veiksmais stengiamasi Mosulą, o gal ir visą Iraką „išvalyti“ nuo krikščionių, čia gyvenančių nuo apaštalų laikų (kaip minėta, Mosulą jau paliko du trečdaliai Kristaus išpažinėjų), arba juos padaryti antiamerikinės propagandos įrankiais. Nevilties apimti irakiečiai krikščionys, netgi vyskupai, teigia, kad iki JAV invazijos (prie S. Huseino) visi jie buvo broliais (krikščionys ir musulmonai), nebuvo jokių teroristų. Dabar viskas pasikeitė. Per krikščionių bauginimą taip pat bandoma „finansuoti“ teroristinio „pasipriešinimo“ sąjūdį, reikalauti didelių išpirkų už pagrobtųjų išlaisvinimą arba renkant specialius mokesčius, vadinamąją džiziją („kompensaciją“) už leidimą jiems gyventi tarp musulmonų.

Arkivyskupas P. Faražas Rahas praėjusį lapkritį duodamas interviu katalikų žinių agentūrai Asia News atkreipė dėmesį į išsilavinimą – dar vieną prieš krikščionis nukreiptos teroristų ir baasistų strategijos aspektą. „Nors krikščionys sudaro tik 3 proc. visų miesto gyventojų, jų tarpe net 35 proc. gyventojų, turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą. Priversti šiuos žmones išvykti, reiškia užkirsti kelią į šalies spartesnį atsikūrimą, o kartu padidinti paramą terorizmui“, – sakė ganytojas. Jis pabrėžė, kad panaši situacija yra visame Irake: teroristai smurtą nukreipia prieš intelektualus – gydytojus, teisininkus, mokslininkus ir žurnalistus, tarp kurių nemažai yra krikščionių. Šitaip jie bando sutrukdyti laisvam ir nepriklausomam Irakui sustiprėti kultūriškai ir ekonomiškai.

Mosulo arkivyskupas buvo vienas iš tų ganytojų, kuris nepasidavė populiariai antiamerikietiškai isterijai, minėtame interviu kritikavo JAV teigdamas, kad jų vadovaujama koalicija sutelkė dėmesį į kovą su terorizmu šalies sostinėje Bagdade bei šalies pietuose, tuo tarpu Irako šiaurė liko užmiršta. „Ar gali kas nors (nuo teroristų) išvalyti Mosulą? – retoriškai klausė arkivyskupas P. Faražas Rahas. – Atrodo, kad kol kas nėra plano normalizuoti padėtį mieste. Jis paliktas likimo valiai“. Žinoma, tokie drąsūs ganytojo pareiškimai neliko nepastebėti, todėl jau 2004-ųjų gruodį jo rezidencija buvo beveik sugriauta po teroristų įvykdyto sprogdinimo. Tačiau Mosulo arkivyskupas viešai aukojo šv. Mišias ir savo namų griuvėsiuose. Žuvus panašių įsitikinimų kunigui R. Ganiui, kuris buvo jo sekretorius, jis nuolat lankydavosi buvusioje šio dvasininko Šventosios Dvasios parapijoje.

Naujųjų laikų prasminga kankinystė

Minėtame interviu Asia News arkivyskupas P. Faražas Rahas pažymėjo, kad kunigo R. Ganio kankinystė Corpus Domini šventėje daugeliui Irako krikščionių sustiprino tikėjimą ir drąsą. Jaunas 35 metų dvasininkas, kuriam žudikai iškėlė vienintelį pasirinkimą – atsiversti į islamą arba mirti – savo įsitikinimų nepakeitė. Jis ir anksčiau buvo daugelio teroristų išpuolių taikinys. „Ir kiekvieną kartą, kai tai įvykdavo, jis įtikindavo bendruomenę, kad nepaisant to, reikia gyventi toliau viską pradedant iš naujo. Žmonių šie išpuoliai taip lengvai neišgąsdina, jie tik sustiprina ryžtą“, – kalbėjo ganytojas.

Panašiai elgdavosi ir pats arkivyskupas P. Faražas Rahas. Pavyzdžiui, po vieno teroristų išpuolio prieš Mosulo Šv. Pauliaus bažnyčią (sprogimas ne tik apgriovė šventovę, bet ir žuvo du parapijiečiai), pradėdamas aukoti šv. Mišias jis liepia iškelti plakatą, kuriame užrašyta: „Viešpatie, atleisk jiems, nes jie nežino ką daro. (Plg. Lk 23, 34). Mes toliau melsimės už meilę ir taiką. Irake krikščionys ir musulmonai yra broliai“. Homilijoje kreipdamasis į išpuolio vykdytojus, ganytojas kalbėjo: „Jūs bandote sunaikinti mūsų bažnyčias be jokios priežasties, bet mūsų Viešpats moko mus mylėti, atleisti ir melstis už jus. Mes neturime pykčio jūsų atžvilgiu, mes neturime priešų“.

Apie teroristų nelaisvėje ištikusią arkivyskupo P. Faražo Raho mirtį pranešė patys pagrobėjai, nurodę, kur galima rasti jo palaikus. Atlikti tyrimai patvirtino įtarimus, kad ganytojas galėjo būti miręs anksčiau, nei buvo surastas jo kūnas, nors teroristai tai slėpė ir toliau vedė derybas dėl išlaisvinimo sąlygų. Kaip minėta Mosulo arkivyskupas buvo ligonis ir po infarkto turėjo nuolat vartoti vaistus. Apie sunkią jo sveikatos būklę kalbėjo ir popiežius Benediktas XVI, reikalavęs jį paleisti. Kadangi per 14 dienų derybas pagrobėjai nė karto neleido susisiekti su savo įkaitu, sunku išsiaiškinti, ką velionis ganytojas turėjo iškęsti būdamas nusikaltėlių nelaisvėje.

Popiežius Benediktas XVI pirmadienį, kovo 17 dieną (dvasinėje vienybėje su Irako krikščionių bendruomene), Vatikane aukojo gedulingas šv. Mišias už žuvusį Mosulo arkivyskupą, apie jo kankinystę kalbėjo ir Verbų sekmadienį susitikęs su tikinčiaisiais Šv. Petro aikštėje. „Arkivyskupo P. Faražo Raho ištikimybės Kristui, Bažnyčiai ir tautai liudijimas (kurios jis nenorėjo apleisti nepaisant daugybės grasinimų), verčia mane garsiai ir tvirtai sušukti: gana žudynių, gana smurto, gana neapykantos Irake!“ – sakė Šventasis Tėvas. – Pakelkite galvas mylimi Irako žmonės ir būkite savimi, savo nacionalinio gyvenimo atkūrėjais! Susitaikymas, atleidimas, teisingumas ir pagarba genčių, tautinių ir religinių bendruomenių pilietiniam sambūviui vardan Dievo tebūna solidarus kelias į taiką“.

Arkivyskupas P. Faražas Rahas kovo 15 dieną buvo palaidotas Šv. Dvasios bažnyčioje greta nužudyto kunigo R. Ganio. Ši šventovė tampa svarbia Chaldėjų Katalikų Bažnyčios naujosios kankinystės vieta: prie jos 2007 m. birželio 3 d. teroristų nušautas jaunas kunigas ir trys jį lydėję diakonai. Vasario 29 dieną nuo čia buvo pagrobtas nelaisvėje miręs Mosulo arkivyskupas ir trys jį saugoję jauni pasauliečiai. Jų herojiško tikėjimo liudijimas visada bus Chaldėjų Katalikų Bažnyčios – kankinių Bažnyčios – stiprybės „sėkla“.

© 2008 „XXI amžius“