Atnaujintas 2008 kovo 21 d.
Nr.23
(1616)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


 

Šiame numeryje:

Apie lietuvišką pasaką
„Dangus griūva!“

Apie valdžią, nemeilę
tėvynei ir Bažnyčiai

Trejopa sąžinė

Žiniasklaidos viražai

Prekybos įmonių
darbas Velykų
sekmadienį
yra nederamas

Gelbėkime nuo
girtuoklystės
žūstančią Lietuvą

Priimkime kančią
kaip dovaną

Lietuvos Vyskupų
Konferencijos
posėdyje

Tegul Žemaičių žemė
giesmes gieda...

Telydi jūsų dienas Prisikėlimo palaima!

Marija LACH. Velykų rytas

Velykų laiškas Dangui

Velykų švenčių proga ne tik vieni kitus sveikinkime, bet ir šį kartą išdrįskime pasiųsti savo tikėjimo laišką tiems krikščionims, kurie jau baigė šio gyvenimo bėgimą ir sulaukė teisumo vainiko (plg. 2 Tim 4, 7 – 8):

„Būkite pasveikinti jūs, Dievo ir mūsų bičiuliai, nes jūsų buvimas Danguje pirmiausia reiškia, jog jūs drauge su visais angelais, palaimintąja Mergele Marija ir su Švenčiausiąja Trejybe nuolatos esate amžinųjų Velykų meilės harmonijoje. Šia nepaprasta laime jūs dalinatės dėl to, kad jums jau išsipildė svarbiausi Kristaus pažadai. Kadangi jūs, gyvendami Žemėje, buvote ištikimi savo tikrajam Šeimininkui mažuose dalykuose, todėl dieviškoje Karalystėje dabar jūs geriate gyvąjį vandenį be saiko (plg. Mt 25, 21).


Atminimo lenta partizanų generolui

Bronius VERTELKA

Miesto vicemeras Petras
Luomanas šnekina viešnią
Auksutę Ramanauskaitę-Skokauskienę
ir jos vaikaitį Arną

Kovo 14-ąją, penktadienį, Panevėžyje, Ukmergės gatvėje, ant pradinės mokyklos pastato, kuriame tarpukaryje veikė pedagoginis institutas, sienos atidengta atminimo lenta partizanų generolui Adolfui Ramanauskui-Vanagui. Įškilmėse dalyvavo Panevėžio vicemeras Petras Luomanas, A. Ramanausko-Vanago dukra Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė su vaikaičiu Arnu, Upytės klebonas mons. Juozapas Antanavičius.


Šventosios kelionė po Lietuvą...

Benjaminas ŽULYS

Parodos darbų autorius
Juozas Valiušaitis
Kazimiero DOBKEVIČIAUS nuotrauka

Kaune, Verslo lyderių centre (K. Donelaičio g. 62), buvo atidaryta fotomenininko Juozo Valiušaičio darbų paroda. Tai prisiminimas apie ypatingą 2007 metų Lietuvoje įvykį – šventosios Teresės iš Lizjė relikvijų kelionę po mūsų šalį. Parodą organizavo dailės galerija „Aukso pjūvis“. Ta pačia proga įvyko šio menininko sukurtų fotografijų filmų „Rožių gėrimas“ ir „Malonių liūtis“ premjera. Parodos atidaryme dar kartą buvo prisiminta ši šventoji, kurios relikvijos nuo 1994 metų keliavo po visą pasaulį, per visus penkis kontinentus, o pernai pasiekė ir Lietuvą. Nuo gegužės 18-os iki liepos pradžios Šventosios Kūdikėlio Jėzaus ir Švenčiausiojo Veido Teresės relikvijos su didžia pagarba buvo vežiojamos po Lietuvos bažnyčias, vienuolynus, ligonines, įkalinimo vietas.


Mirė vienybės apaštalė

Mindaugas BUIKA

Fokoliarų sąjūdžio įkūrėja
Kiara Liubik

Visuotinis pripažinimas

Visas krikščioniškasis pasaulis ir kitų religijų atstovai išreiškė gilų liūdesį mirus Fokoliarų („Marijos veikimo“) sąjūdžio įkūrėjai italei Kiarai Liubik, taip iškeldami jos didžiuosius nuopelnus žmonių vienybei skatinti. Viena žymiausių Katalikų Bažnyčioje šių laikų pasauliečių moterų mirė kovo 14 dieną Rokadi Papa miestelyje netoli Romos, sulaukusi 88-erių metų. Dėl atsiradusių ligos komplikacijų K. Liubik vasario mėnesį buvo paguldyta į Italijos sostinės Džemelio ligoninę, kur su pertraukomis gydėsi nuo 2006 metų lapkričio. Jos prašymu (nors ir sunkios būklės) kovo 13-ąją ji buvo sugrąžinta į savo namus, kur ir baigė žemiškąją kelionę maldingoje artimųjų, draugų ir bendražygių apsuptyje.


Menas turi kelti į dvasines aukštumas

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Tekstilininkė Salvinija Giedrimienė

Tie, kuriems teko melstis Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos koplyčioje, tikriausiai pastebėjo tekstilininkės Salvinijos Giedrimienės gobelenus: virš durų kabantį „Prisikėlimą“ ir ant sienos keturiolika nevienodo formato Kryžiaus kelio stočių. Buvome įpratę matyti Kryžiaus kelio stotis išdrožtas iš medžio, nukaltas iš metalo, nutapytas ant drobės. O šįkart – išaustos. Tai ne tiksli Biblijos siužeto iliustracija, bet tyli, asmeniškai išgyventa nuolatinio vyksmo interpretacija, Dievo buvimo šalia mūsų liudijimas. Skirtingo dydžio gobelenus dailininkė sukomponavo į vientisą trūkinėjančią horizontalę, primenančią ant žemės nuverstą kryžių. Drąsia ir originalia idėja šie kūriniai skiriasi nuo tradicinių Kryžiaus kelio stočių. Taip Jėzaus nueitą kelią nuo Poncijaus Piloto namų iki Golgotos kalno norėta simboliškai įprasminti „kiekvieno mirtingojo gyvenimo ir išbandymų naštą“, – pastebi menotyrininkė Lijana Šatavičiūtė. „Atvažiavęs į Lietuvą, buvau maloniai nustebintas Salvinijos Giedrimienės gobelenų. Kryžiaus kelio ir stočių nuotraukas parodžiau italų menininkams. Jie buvo sužavėti“, – sakė kardinolas Audrys Juozas Bačkis.


Prasmingos Gavėnios dienos

Licėjaus moksleiviai atlieka
literatūrinę kompoziciją

Šilalė. Nors visą Gavėnios metą parapijos tikintieji itin uoliai lankėsi Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, ėjo Kryžiaus Kelius (Stacijas), o sekmadieniais parapijos namuose giedojo Žemaičių Kalvarijos Kalnus, neapsieita ir be stambesnių renginių.

Kovo 2-ąją, sekmadienį, šilališkiai rinkosi į klebono dekano kun. Stasio Toleikio suorganizuotas rekolekcijas, kuriose dalyvavo svečias iš Kauno kan. dr. Petras Smilgys, Kvėdarnos parapijos kun. Kęstutis Motiejaitis ir šilališkis kunigas Mindaugas Alekna, nuoširdžiai klausę išpažintis. Pirmąsias šv. Mišias rekolekcijų dieną aukojo kun. S. Toleikis, o homiliją, susietą su tos dienos Evangelija ir Gavėnia, pasakė kan. dr. P. Smilgys. Paskui jis dar aukojo ir tai dienai skirtas Sumos šv. Mišias, padovanodamas dar vieną turiningą homiliją.


„Kelionė“ palydės Velykų link

Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ

Žurnalo viršelis

Interneto dienraščio „Bernardinai.lt“ virtuali kelionė prasidėjo prieš ketvertą metų. Deja, iki šiol šis dienraštis nebuvo visiems pasiekiamas. Neturintys interneto turėjo tenkintis trumputėmis ištraukomis, nugirstomis per radiją. Šiais metais situacija pasikeitė – buvo nutarta per metus išleisti keturis žurnalo numerius. Ir pagaliau mūsų rankose pirmasis žurnalas, skirtas Gavėnios laikotarpiui, pavadintas „Kelionė su Bernardinai.lt“. Kaip supratome iš redaktoriaus Andriaus Navicko palydimojo žodžio, leidinio pavadinimas atitiks jo temą. Šio numerio pavadinimą lėmė artėjimas Velykų link, tai yra „kelionė į šv. Velykas bei žemiška kelionė ir Prisikėlimas įvairiose mūsų gyvenimo srityse“.


Iškilmė Šv. Kazimiero šventovėje

Prie altoriaus Vėžaičių bažnyčioje.
Centre – Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ,
ir apaštalinis nuncijus arkivyskupas
dr. Peter Stephan Zurbriggen

Vėžaičiai. Ypatinga iškilmė buvo kovo 4 dieną vienoje iš seniausių Lietuvoje šv. Kazimierui dedikuotoje Vėžaičių bažnyčioje. Čia atvyko apaštalinis nuncijus arkivyskupas dr. Peter Stephan Zurbriggen ir sekretorius mons. dr. Jean-Francois Lantheaume, Telšių vyskupas Jonas Boruta, SJ, ir generalvikaras prel. dr. Juozas Šiurys. Į iškilmes atvyko ir apie 30 kunigų, Telšių vyskupo V. Borisevičiaus kunigų seminarijos auklėtiniai, lydimi rektoriaus kan. Vyginto Gudeliūno. Iš Gargždų atvyko Marijos legiono atstovai, ateitininkai, buvo daug moksleivių, gausiai susirinko tikintieji iš Vėžaičių bei kaimyninių parapijų.


Aukštyn širdis kelia varpai

Šv. Juozapo parapijos klebonas
kun. Jonas Bujokas ir parapijietis
Rapolas Klepackas
prie naujųjų varpų

Vilijampolė. Kone pačiose šv. Velykų išvakarėse po pavasarėjančiu dangumi neeilinė šventė įvyko Kauno Šv. Juozapo parapijoje. Į vietos Šv. Juozapo bažnyčią iš Lenkijos Vengruvės vietovės buvo atgabenti du puošnūs varpai. Maža pasakyti – puošnūs, galima drąsiai sakyti, kad tai meno kūriniai. Vienas varpas pavadintas šv. Juozapo, kitas – šv. Kazimiero vardais, apie ką byloja įrašai varpų išorinėse pusėse, nurodant ir Šv. Juozapo parapiją bei varpų išliejimo metus.


Kaip tapti alaus baro šeimininku

Gintaras VISOCKAS

Seimo narys Antanas Matulas
pateikė faktų, rodančių,
jog mūsų šalis atsidūrusi
ant girtavimo bedugnės krašto
Autoriaus nuotrauka

Jūs norite tapti sostinėje esančio alaus baro šeimininku, tik nežinote, kaip tai padaryti? Nesijaudinkite, tai – labai paprasta. Tereikia gerti vienos nūnai populiarios rūšies alų, surinkti keliolika alaus butelio kamštelių, juos iškeisti į firminius alaus bokalus, dalyvauti loterijoje, ir jūsų svajonė kaip mat išsipildys – jūs laimėsite 100 proc. kažkur Vilniaus senamiestyje esančio baro akcijų.

Ar tikrai tapsite baro šeimininku, išgėręs 16 butelių alaus, – nežinau. Tačiau keletą savaičių šią idėją praeiviams perša spalvingas plakatas, pritvirtintas prie vienos visuomeninio transporto stotelės netoli sporto komplekso „Impuls“. Alų, lengvuosius kokteilius bei kai kuriuos kitus svaigiuosius gėrimus skatinančių plakatų Vilniuje tikrai yra ne vienas. Ir tai – nieko gero.


Meistrai ir svieto budintojai

Petras KATINAS

Tie, kurie dar nepamiršo mūsų literatūros klasiko Donelaičio, tikriausiai artėjant pavasariui prisimena jo žodžius: „…jau saulelė vėl atkopdama budino svietą…“ Nesvarbu, kad šį ankstyvą pavasarį tos saulelės ne per daugiausia, bet tų svieto budintojų, o ypač juokdarių ir klounų, prisiveisė tokia daugybė, kokios nebuvo netgi komunizmo, o vėliau ir „išvystyto socializmo“ statybos laikais. Tai kas gi toje vadinamoje „tarybų“ Lietuvoje budino svietą? Ant pirštų gali suskaičiuoti – Sniečkus, Paleckis, „didis pramonės ir ekonomikos specialistas“, anot A. M. Brazausko, Šančių šaltkalvis Motiejus (t. y. Šumauskas), P. Griškevičius, nelaimėlis Songaila.

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija