| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Telydi jūsų dienas Prisikėlimo palaima!
Velykų laiškas Dangui Velykų švenčių proga ne tik vieni kitus sveikinkime, bet ir šį kartą išdrįskime pasiųsti savo tikėjimo laišką tiems krikščionims, kurie jau baigė šio gyvenimo bėgimą ir sulaukė teisumo vainiko (plg. 2 Tim 4, 7 8): Būkite pasveikinti jūs, Dievo ir mūsų bičiuliai, nes jūsų buvimas Danguje pirmiausia reiškia, jog jūs drauge su visais angelais, palaimintąja Mergele Marija ir su Švenčiausiąja Trejybe nuolatos esate amžinųjų Velykų meilės harmonijoje. Šia nepaprasta laime jūs dalinatės dėl to, kad jums jau išsipildė svarbiausi Kristaus pažadai. Kadangi jūs, gyvendami Žemėje, buvote ištikimi savo tikrajam Šeimininkui mažuose dalykuose, todėl dieviškoje Karalystėje dabar jūs geriate gyvąjį vandenį be saiko (plg. Mt 25, 21). Jei tik turėtumėte galimybių sugrįžti į Žemę ir ten vėl darbuotis Dievo šlovei, tada kiekviena jūsų intencija ir veiksmas būtų pripildyti dar didesnės artimo meilės dvasios, nes prisiminimai to, ką patyrėte Danguje, jus skatintų dar labiau pasišvęsti aplinkinių žmonių išganymo triūsui. Nors mes žinome, kad taip negali įvykti (nes kiekvienam žmogui Žemėje yra dovanojimas tik vienas gyvenimas), tačiau mūsų pastangos skvarbesniu tikėjimo žvilgsniu dažniau žvelgti į save iš amžinosios Jeruzalės miesto perspektyvos tikrai nebus bergždžios, nes jūs, brangūs šventieji, nesate abejingi mūsų likimui. Anaiptol. Jūsų galingos užtariančios maldos tegul lydi visus mūsų gyvenimo žingsnius, kurie visados tegul būna nukreipti į vienintelį tikslą į vis augantį mūsų širdyse troškimą pažinti Jėzų ir visiškai priklausyti Jam, kad niekas nebegalėtų mūsų atskirti nuo Jo. Žinome, kad pilnai Dangus triumfuos tik tada, kai Kristus antrą kartą šlovingai ateis į Žemę. Tada per savo Sūnų, kaip moko Bažnyčios katekizmas, Dievas Tėvas paskelbs galutinį nuosprendį visai žmonijos istorijai, idant (po Visuotinio teismo) visa, kas yra danguje ir žemėje, iš naujo būtų suvienyta Kristuje tartum galvoje (Ef 1, 10). Anot popiežiaus Benedikto XVI, kai bus išganyta Visata ir visi išrinktieji, (...) jie bus ne vienas šalia kito danguje, o drauge kaip vienas Kristus bus dangus. Tuomet visa kūrinija bus giesmė, atsidavęs būties išsilaisvinimo visetui judesys, o sykiu ir viseto įžengimas į savastį, į džiaugsmą, kuriame atsakyti visi klausimai. Taigi viskas priklauso nuo mūsų vidinių pokyčių. Jei mes drauge su Kristumi per Gavėnią ruošėmės Velykų atsinaujinimui, tada Jis išties tampa mums pačiu dangumi, nes mes kaskart vis labiau suprantame: be Jo mes esame niekas, o priklausydami Jam mes įgyjame vis daugiau laisvės bei drąsos Jame gyventi ir mirti sau, kad būtume verti pasiekti amžinybės laimę, kurioje jau skendi (mūsų laukdami) pulkai šventųjų. Kun. Vytenis Vaškelis
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |