Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės
Pasaulis
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Nuo ateisto iki vienuolio ir vyskupo

Oslo (Norvegija) katalikų vyskupas emeritas Jonas Vilemas Nikolaisenas Granas, OCSO, daug nusipelnęs stiprinant ekumeninius santykius, išgarsėjo asmenybės kaita – buvęs menininkas ir ateistas tapo tikinčiu kataliku, vienuoliu, kunigu ir galiausiai vyskupu. Paskutiniaisiais gyvenimo dešimtmečiais jis dirbo sielovadinį darbą Prancūzijai priklausančioje Viduržemio jūros saloje Korsikoje

Kaip pranešė Ekumeninių žinių agentūra (ENI) Paryžiuje kovo 20 dieną mirė beveik 88-erių sulaukęs Oslo (Norvegija) katalikų vyskupas emeritas Jonas Vilemas Nikolaisenas Granas, OCSO. Šis ganytojas, daug nusipelnęs stiprinant ekumeninius santykius, išgarsėjo savo asmenybės kaita – buvęs menininkas ir ateistas tapo tikinčiu kataliku, vienuoliu, kunigu ir galiausiai vyskupu.

J. Granas gimė 1920 metų balandžio 5 dieną Bergeno miestelyje protestantų liuteronų šeimoje. XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje J. Granas studijavo muziką ir choreografiją Anglijoje, Vokietijoje ir Italijoje. Patyręs gilią dvasinę transformaciją, 1941 metų pabaigoje atsivertė į katalikybę. Antrojo pasaulinio karo metais, kai nacistinė Vokietija buvo okupavusi Norvegiją, tarnavo norvegų žvalgybos daliniuose Didžiojoje Britanijoje.

Pokario metais išvaduotoje Norvegijoje dirbo režisieriaus padėjėju – pastatė daug norvegų kino filmų. Ypač žinomas tų laikų prancūzų ir norvegų istorinis filmas „Mūšis dėl sunkiojo vandens“. Jame vaizduojama, kaip norvegų partizanai sutrukdė naciams gauti „sunkiojo vandens“, kuris buvo reikalingas atominės bombos gamybai. 1949 metais J. Granas įstojo į Cistersų kontempliacinį vienuolyną Velse, Didžiojoje Britanijoje. Po teologijos ir filosofijos studijų 1957 metų gegužės 21 dieną gavo kunigystės šventimus. Tęsė studijas Romoje, kur 7-ojo dešimtmečio pradžioje taip pat dirbo Cistersų vienuolijos generalinėje kurijoje.

1962 metų gruodžio 27 dieną popiežiaus Jono XXIII buvo paskirtas Oslo vyskupo augziliaru (su paveldėjimo teisėmis). (Norvegijoje, turinčioje apie 4,5 mln. gyventojų, kurių didžioji dauguma yra liuteronai, veikia tik viena Oslo katalikų vyskupija bei Trandheimo ir Tromzio prelatūros. Šiuo metu Norvegijoje yra apie 100 tūkstančių katalikų, kurių du trečdaliai – imigrantai iš užsienio.)

Mirus ankstesniam ganytojui, vyskupas J. Granas 1964 m. lapkričio 25 dieną tapo Oslo ordinaru. Dalyvavo Vatikano II Susirinkime (1962-1965), po kurio buvo paskirtas į naujai suformuotas Popiežiškąsias krikščionių vienybės ir tarpreliginio dialogo tarybas. Įgyvendino Vatikano II Susirinkimo reformas. Pagausėjus Norvegijoje imigrantų katalikų, statė jiems naujas bažnyčias, skatino vienuolijų atsikūrimą. Buvo renkamas Skandinavijos šalių vyskupų konferencijos generaliniu sekretoriumi ir pirmininku.

Savo paties prašymu vyskupas J. Granas 1983 m. lapkričio 26 dieną atsistatydino iš Oslo ordinaro pareigų, bet ir toliau aktyviai dalyvavo Bažnyčios gyvenime. Padėjo rengti 1989 metų popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkąjį vizitą į Norvegiją, Islandiją, Suomiją, Daniją ir Švediją. Tai buvo pirmas kartas, kai Romos popiežius aplankė šalis, kuriose daugiausia gyvena liuteronai. Jo vizitas turėjo didelę ekumeninę reikšmę. Paskutiniaisiais gyvenimo dešimtmečiais vyskupas J. Granas dirbo sielovadinį darbą Korsikoje – Prancūzijai priklausančioje Viduržemio jūros saloje.

Parengė M. B.

© 2008 „XXI amžius“