Atnaujintas 2008 balandžio 4 d.
Nr.26
(1619)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Provincialumas

Dėkoju už „XXI amžiuje“ (kovo 21 ir 28 dienomis) pateiktus svarstymus, kokią žalą daro mūsų pačių keliamos insinuacijos dėl tariamų „skustagalvių neonacių“ eitynių kovo 11 dieną. Skaudu, kai valstybėje sukeliamas triukšmas, vargu ar atsitiktinai sutampantis su zurofų ir panašių veikėjų skleidžiamais kaltinimais lietuvių tautai, ir taip įkyriai kartojamas kelių apžvalgininkų ir televizijų. Taip sutapo, kad perskaitęs publikuotą pirmąjį straipsnį, parodantį, kaip niekinama lietuvių tauta, apie straipsnyje minimas neonacių eitynes tiesiogiai išgirdau iš įvykio liudininko. Tas liudininkas – Lietuvoje jau 20 metų gyvenantis amerikietis. Gerai mokantis lietuviškai, nes turi giminių Lietuvoje iš motinos pusės, amerikietis, atsitiktinai eidamas Vilniaus centru, tapo tos eisenos liudininku ir net dalyviu. Kaip jis man pasakojo, pamatęs einančius jaunuolius, nešančius tautinę vėliavą, susidomėjęs irgi pradėjo eiti greta. Jis girdėjo, kad jaunuoliai dainavo gražias lietuviškas dainas. Girdėjo ir prieškarinę Lietuvoje populiarią skaičiuotę, kurioje minimi „žydukai“. Bet jokių dainų ar šūkių „Juden raus“, kuriuos be atvangos transliavo kelios televizijos, jis tikrai negirdėjo. „Gal kas nors ir šūktelėjo, bet tai tikrai nebuvo tos eisenos esmė, – pasakojo amerikietis. – Tai buvo tikrai graži ir nuostabi eisena. Matydamas tiek daug tautiškai susipratusio jaunimo, išgirdęs gražias dainas, aš net apsiverkiau, pasijutęs esąs ankstesniuose Sąjūdžio mitinguose, kurių jau nebūna – taip viskas buvo gražu, neįprasta“. Net ir man savo įspūdžius pasakodamas amerikietis apsiverkė – taip jį paveikė jaunimo patriotizmas. Jis sakė, kad lygiagrečiai su jaunimo eisena važiavusiems policininkams paraginus jaunuolius iš važiuojamosios dalies pasitraukti į šaligatvį šie paklusniai ir labai tvarkingai perėjo į šaligatvį. „Nesuprantu, dėl ko pakeltas tas triukšmas, kad čia atseit buvo neonacių, skustagalvių eisena, išpuolis“, – pasakojo man liudininkas. Jis dar pasakė, kad Amerikoje dažnai pasitaiko antisemitinių išpuolių – ir su tikrai garsiai sakomais šūkiais, ir su transparantais, ir su kalbomis, nukreiptomis prieš žydus. Bet ten dėl to niekas netriukšmauja – nebent koks nors provincialus laikraštėlis užsimena apie žygio antsemitiškumą. O didieji Amerikos laikraščiai, kaip tik valdomi žydų kapitalo, pavyzdžiui, „New York Times“, apie „antisemitinį“ renginį net nekelia jokio triukšmo – tai tik padidintų nepasitenkinimą žydais.

Taigi, ar mes nesame provincialūs, keldami triukšmą ir jaunuolius vadindami skustagalviais neonaciais?

Ričardas Steponaitis

Vinius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija