Atnaujintas 2008 balandžio 4 d.
Nr.26
(1619)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Petras KATINAS

Ambicingoji Ukrainos premjerė
Julija Tymošenko pradėjo
vis labiau kastis po savo
bendražygio prezidento
Viktoro Juščenkos pamatais
Reuters nuotrauka

Ambicingoji Ukrainos premjerė, dažnai ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje vadinama „geležine Julija“, „oranžine princese“ ar panašiai, pradėjo vis labiau kastis po savo bendražygio, su kuriuo kartu kovojo su prorusišku konkurentu Regionų partijos lyderiu Viktoru Janukovičiu, – prezidento Viktoro Juščenkos pamatais. Nepaisant to, kad Ukrainos prezidento rinkimai įvyks (bent jau paskelbti) tik 2010 metais, „oranžinė princesė“ užsimojo apskritai panaikinti prezidento instituciją. Mat „geležinės Julijos“ nuomone, naujai rengiamoje Ukrainos konstitucijoje, kurios projektą dabar rengia žymiausi Ukrainos teisininkai, mokslininkai bei politikos specialistai, privalo likti arba tik prezidento institucija, arba tiktai premjero. Jos žodžiais, abi šios pareigybės tiktai dubliuoja viena kitą. Vadinasi, vienos iš jų reikia atsisakyti. Tuo labiau kad tokiu atveju būtų sutaupyta daug valstybės, tai yra visų mokesčių mokėtojų, pinigų. J. Tymošenko – gudri politikė, todėl jos pareiškimas, reiškiantis atvirą iššūkį prezidentui Viktorui Juščenkai, padarytas pačiu laiku. Nepaisant to, kad dėl regionininkų ir komunistų deputatų Aukščiausiosios Rados (parlamento) veikla paralyžiuota ir vis dažniau kalbama apie pirmalaikius prezidento rinkimus (taip faktiškai ir nepradėjus darbo). Kaip pareiškė prezidentas V. Juščenka, jeigu V. Janukovičius ir toliau tęs destrukciją, tai kitos išeities, kaip nauji parlamento rinkimai, paprasčiausiai nėra. Politinių užkulisių žinovai Kijeve netgi skelbia, kad V. Juščenka tokį dekretą gali paskelbti jau balandžio pradžioje. Antra vertus, premjerė Julija Tymošenko, užsimojusi panaikinti prezidento instituciją, tokį savo pareiškimą padarė pačiu laiku. Jos populiarumo reitingai paskutiniuoju metu labai aukšti ir viršijo 30 proc. Tuo labiau kad tas populiarumas auga beveik kasdien. To jokiu būdu negalima pasakyti apie prezidento Viktoro Juščenkos populiarumą.

Tai žinodama J. Tymošenko kreipiasi dėl konstitucijos keitimo tiesiai į piliečius, o ne į politines partijas ar jų vadovus. Pasak jos, tiktai tauta referendumu gali išreikšti savo nuomonę tuo klausimu. J. Tymošenkos įsitikinimu, nereikia visiškai keisti Ukrainos konstitucijos – užteks tiktai „nežymiai“ pakeisti kai kuriuos jos straipsnius. Tiksliau pasakius, tą, kuris suteiktų visą valdžią ministrui pirmininkui. Beje, apie prezidento posto likvidaciją J. Tymošenko pradėjo kalbėti ypač tada, kai faktiškai užsitikrino parlamento daugumą. Nesvarbu, kad ta dauguma labai nežymi ir gali bet kada subyrėti, bet ji įsitikinusi, jog augantis jos asmeninis populiarumas pirmalaikių rinkimų atveju atneš pergalę jos rinkimų blokui. „Princesės“ pozicijos dar labiau sustiprėjo, kai pradėjo byrėti proprezidentinė partija „Mūsų Ukraina“. Iš šios partijos pasitraukė net aštuoni buvę prezidento Viktoro Juščenkos bendražygiai su pačiu prezidento sekretoriato vadovu Viktoru Balogu priešakyje. Nors pasitraukusieji oficialiai neprisijungė prie Julijos Tymošenkos bloko, tačiau jie ėmė kurti naują partiją – „Gart“ („Užsigrūdinę“). Kijevo spaudoje rašoma, kad J. Tymošenka dėl tos naujos politinės partijos susikūrimo neturėtų pernelyg džiūgauti, nes esą „Gart“ bus visiškai kontroliuojama paties prezidento V. Juščenkos. Tuo labiau kad dabartinė „Mūsų Ukrainos“ vadovybė pastebimai nukrypo nuo prezidento, o jos lyderis Viačeslavas Kirilenko faktiškai sudarė aljansą su premjere J. Tymošenko.

Savaime suprantama, jog susidariusia situacija „geležinė Julija“ negalėjo nepasinaudoti. Premjerės bloko aktyvistai net neslepia, kad J. Tymošenko pasirengusi atkeršyti prezidentui V. Juščenkai neva už ankstesnius pažeminimus. Pirmiausia už tai, kad būdamas premjeru nė piršto nepajudino išlaisvinant J. Tymošenko iš kalėjimo, į kurį dabartinė ministrė pirmininkė buvo patekusi. Taip pat už tai, kad 2005 metais atleido ją iš vyriausybės vadovės pareigų. Pagaliau už tai, kad V. Juščenka demonstratyviai nesivežė jos į Maskvą derėtis su Rusijos prezidentu V. Putinu, kai „Gazpromas“ ėmė užsukinėti Ukrainai dujų kranelius. Premjerė labai pasipiktino ir tada, kai prezidentas V. Juščenka neleido jai atleisti iš pareigų Valstybės turto fondo vadovės, socialistės Valentinos Semeniuk. Mat J. Tymošenko Valstybės turto vadovę atvirai apkaltino kyšių ėmimu ir net prievartavimu. Premjerė V. Juščenkos sprendimą palikti V. Semeniuk užimamose pareigose atvirai pavadino prezidento siekiu toliau leisti klestėti korupcijai Valstybės turto fonde.

Nepaisant tokių premjerės ambicijų, daugelis Ukrainos politologų ir politikos specialistų abejoja, kad J. Tymošenkai pavyks pakeisti naujos konstitucijos straipsnį, naikinantį prezidento instituciją. Tuo labiau kad nacionalinei komisijai, kuri rengia naujos Ukrainos konstitucijos tekstą, asmeniškai vadovauja pats prezidentas V. Juščenka. Todėl vargu ar jis sutiks rengti premjerės siūlomą referendumą dėl prezidento institucijos panaikinimo.

Beje, Rusijos ambasadorius Ukrainoje, buvęs premjeras Viktoras Černomyrdinas pareiškė, kad dabar susiklosčiusi politinė situacija Ukrainoje jam labai primena 1990 metų pradžios įvykius. Pasak V. Černomyrdino, „tarpusavio bendradarbiavimo tarp atskirų valdžios struktūrų nėra. Visiems patinka procesas, o ne rezultatas“. Tiesa, Rusijos ambasadorius dar teigė, kad jo bendradarbiavimas su Ukrainos prezidentu V. Juščenka vyksta gana konstruktyviai, ko nepasakysi apie bendradarbiavimą su Ukrainos vyriausybe, nes, anot V. Černomyrdino, vyriausybės Kijeve keičiasi taip dažnai, kad net premjerų veidus sunku įsidėmėti…

Kol kas prezidento ir premjerės pozicijos sutampa vienu klausimu – dėl greitesnio Ukrainos įstojimo į NATO. Visais kitais klausimais priešprieša tarp abiejų valstybės vadovų vis labiau auga. Iš tikrųjų vos ne istoriniu J. Tymošenkos nuopelnu laikoma tai, kad esą tik jos dėka Kremlius prispaudė visagaliui Rusijos „Gazpromui“ uodegą ir tas sukandęs dantis privalėjo sutikti, kad dujos Ukrainai būtų parduodamos be tarpininkų. Tai rodo, kad J. Tymošenkos Vyriausybė turi labai rimtų svertų paspausti ne tik „Gazprom“, bet ir Kremlių tarpusavio derybose.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija