Pirmasis puslapis
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Šeimos džiaugsmas ir brangiausias turtas – vaikai

Petras IVANOVAS

Regina ir Petras Bartaškos po apdovanojimo miesto šventėje

Zarasuose gerai žinoma Reginos ir Petro Bartaškų šeima. Šeimoje vienuolika vaikų. Tai tūkstančiai nemigo naktų prie sergančio kūdikio lovytės, nuolatinių rūpesčių, kad visi būti geri, sotūs ir gerai mokytųsi, karuselė. Visa tai laikoma tikru žygdarbiu. Ir šį žygdarbį atliko ši šeima, nors Bartaškos taip nemano. Paprasčiausiai atlikta tėviška pareiga gražiai išauginti ir išleisti į gyvenimą savo vaikus. Sovietiniais laikais R. Bartaškienė buvo apdovanota trimis Motinystės medaliais, „Motinystės šlovės“ trečiojo laipsnio ordinu.

Įvertinta Regina ir nepriklausomybės metais. Lietuvos Respublikos Prezidentūroje iš Prezidento rankų jai įteiktas medalis „Už nuopelnus Lietuvai“. Zarasų miesto šventėje ši pavyzdinga šeima buvo apdovanota padėka, kurią įteikė rajono meras Arnoldas Abramavičius. Tai gražus pagerbimas ne tik šios šeimos, bet ir visų zarasiškių už tai, kad mieste gyvena tokie nuostabūs žmonės.

Šioje pavyzdingoje šeimoje visi vaikai darbštūs, drausmingi ir paklusnūs. Vieni jau išskridę iš tėvų namų, kiti dar gimtuose namuose. Jaunesniam Dovydui – tik dešimt metų. Kai susirenka visi gausios šeimos nariai, tai erdviuose namuose būna daug džiaugsmo. Jie visi laimingi, kad jų daug, jie draugiški. Šeimoje niekas nematuoja turtų materialiniais matais. Gausios šeimos didžiausias ir brangiausias turtas – vaikai. Jie tikroji tėvų laimė. Gilus šios laimės šulinys, jis dugno neturi.

Zarasietė Regina ir Petras iš Degučių kaimo susipažino Kaune. Regina tuo metu mokėsi farmacijos Kauno medicinos mokykloje, Petras studijavo tuometiniame Kauno politechnikos institute. Atšoko vestuves. Pirmoji jauną šeimą pradžiugino pirmagimė Rita. Po to gimė Lina, vėliau – vienas po kito penki sūnūs: Tomas, Laurynas, Donatas, Paulius, Sigitas. Kai namus ėmė užkariauti vyrai, tai buvo išlyginta pusiausvyra. Gimė dar trys dukros – Jovita, Agnė ir Aurelija. Tik jaunasis Dovydas prieš dešimtmetį į vyrų pusę pusiausvyrą nusvėrė.

Daugiavaikės šeimos mama Regina pasakoja, kad džiaugsmas gimus vaikams buvo didelis, sunkumai irgi nemaži, bet pasiryžimas auginti ir aukotis jiems buvo svarbesnis ir didesnis. Abu tėvai sutaria, kad didesnio turto negu vaikai žmogus negali tikėtis ir turėti. Tiesa, aplinkiniai kartais nusistebėdavo, kaip gali išgyventi tokia gausi šeima, ypač šiais laikais, kai valstybė taip mažai jomis rūpinasi. Tačiau Bartaškų atžalos visada buvo ir sočiai pavalgiusios, ir uoliai prižiūrėtos, gyveno ir gyvena geromis sąlygomis. Motina apie vaikus gražiai atsiliepia, kaip apie tikrą Dievo dovaną. Šia dovana ne kiekviena šeima apdovanojama, ne kiekvienam lemtis ją skiria. Kuo daugiau vaikų turi, tuo labiau Dievas apdovanoja.

Kiekvienas vaikas – motinos džiaugsmas. Paaugę vyresnieji padėdavo auginti jaunesnius. Reginai, viską atiduodančiai vaikams ir dėl jų gyvenančiai, esančiai jiems ir mama, ir mokytoja, ir šeimininke, niekada nekilo mintis, kad sunku. Bartaškų šeimoje visi vaikai augo geri. Jie visada jausdavo saiką, reikalavimų didelių nekėlė. Laimė, kad Petro tėvai žemdirbiai, tad kaimo gėrybės buvo didelė miestietiškos daugiavaikės šeimos parama, ji padėdavo visada būti sotiems.

Bartaškos, nors ir buvo nelengva, visada linkę pasikliauti tik savo jėgomis. Dėl paramos nemynė valdininkų kabinetų slenksčių. Sukosi patys, kiek galėjo. Juk ne tik reikėjo auginti, maitinti, aprengti vaikus, bet ir dirbti. Regina pasakojo, kad, laimei, tuometinėje vaistinėje, kur ji pradėjo dirbti, dėl jos „ligos“ – nuolatinių dekretinių atostogų – vadovė nepyko ir buvo geranoriška. Taip ir bėgo metai. Išeina į dekretines atostogas Regina, pagimdo, paaugina vaikutį. Paskui grįžta į darbą, vėl padirba ir vaistinėje moterys mato, kad Regina vėl greitai darbe nepasirodys.

Šeimoje vaikams netrūko nieko – nei rūpesčio, nei meilės. Regina suspėdavo dar vidurinės, taip pat ir meno mokyklų, kur mokėsi jos atžalos, tėvų komitetų įvairiuose renginiuose dalyvauti.

Vyresnieji Rita, Lina ir Tomas, Laurynas jau baigė aukštąsias mokyklas, dauguma atžalų pasirinko tiksliuosius mokslus. Donatas, Paulius, Sigitas – dar studentai. Tiesa, Sigitas laikinai išvykęs į Londoną ir ten uždarbiauja. Didžiosios Britanijos sostinėje yra dar ir Sigito sesuo Lina bei brolis Tomas. Šį rudenį šios gausios šeimos studentų būrį papildė Jovita, ji šiemet įstojo į Vilniaus pedagoginį universitetą. Mergina pirmoji nusprendė pažeisti savo brolių ir seserų tradiciją – nepasirinko tiksliųjų mokslų. Jovita krims humanitarinius mokslus ir studijuos vokiečių kalbą. Jaunesnioji Agnė – „Ąžuolo“ gimnazijos gimnazistė, Aurelija – P. Širvio pagrindinės mokyklos moksleivė, mokosi ir dešimtmetis Dovydas.

Visą dieną R. Bartaškienė kaip voverė sukasi Zarasuose, „Eurovaistinėje“, Petrui darbe rūpesčių irgi užtenka. Jis dirba UAB „Visagino statyba“ energetiku. Tad šeimai lieka tik vakaras. Bet ir jis visada įtemptas, aptariami šeimos rūpesčiai, džiaugsmai. Gražus, nuolatinis tėvų bendravimas, sutarimas davė savo vaisių: vaikais džiaugiasi visi – tėvai, kaimynai, mokytojai, noriai su jais bendrauja bičiuliai.

Zarasai

Autoriaus nuotrauka

© 2008 „XXI amžius“