|
Ko nepasakė daktaras Aurelijus Veryga?
Gintaras VISOCKAS
Galėjo nuveikti kur kas daugiau
Prieš keliolika dienų į mano asmeninę elektroninio pašto dėžutę atkeliavo šis daktaro Aurelijaus Verygos, be kita ko, vadovaujančio Nacionalinei tabako ir alkoholio kontrolės koalicijai (NTAKK), laiškas. Be abejo, šis daktaro A.Verygos nuoširdaus susirūpinimo kupinas tekstas vertas, kad būtų paskelbtas pirmuosiuose laikraščių puslapiuose kaip itin svarbi žinia. Tačiau dr. A.Verygos laiške esama kai kurių netikslumų, kuriuos, mano supratimu, būtina viešai ištaisyti jau vien dėl to, kad tą laišką be jokių sutrumpinimų persispausdino mažų mažiausiai vienas internetinis portalas. Be to, dr. A.Verygos samprotavimai verti kai kurių draugiškų pastabų bei palinkėjimų. Nelygią NTAKK dvikovą su alkoholio pramonės magnatais bei jų lobistais Seime stebiu, regis, jau ištisus metus. Per šį laikotarpį susidariau, ko gero, išsamų vaizdą, kokie čia stambūs užkulisiniai žaidimai žaidžiami, siekiant Lietuvoje parduoti kuo daugiau tiek stipriųjų, tiek silpnųjų alkoholinių gėrimų. Faktai, skaičiai, palyginimai, kuriais remiasi dr. A. Veryga, kalbėdamas apie alkoholio žalą visuomenei bei su alkoholizmu iškilusias problemas, sveiku protu besivadovaujantį žmogų privalėtų šiurpinti. Be trukdžių reklamuojamo alkoholio grėsmė akivaizdžiausia: vis daugiau jaunų žmonių pripranta vartoti lengvus spirituotus gėrimus, o gurkšnoti alų, vyną ar lengvuosius kokteilius juos skatina reklama, beveik be jokių apribojimų skelbiama laikraščiuose, televizijose, gatvėse. Nepaisant šios akivaizdžios tiesos, prieš keletą savaičių mūsų parlamentarai nusprendė dar penkerius metus neriboti lengvųjų alkoholinių gėrimų reklamos kai kuriose žiniasklaidos priemonėse. Tie parlamentarai, kuriuos dr. A.Veryga įvardija savo straipsnyje, verti pasmerkimo bei visuomenės paniekos. Padorus žmogus tokiems alkoholiu prekiaujančių verslininkų interesus ginantiems parlamentarams galėtų nepaduoti ir rankos. Juolab neturėtų daugiau jų rinkti į Seimą. Tačiau dr. A.Veryga savo laiške visiškai neužsimena apie tai, ko jie, NTAKK atstovai, nepadarė, priešindamiesi alkoholinių gėrimų gamintojų diktatui. O nepadarė, mano supratimu, daug būtinų dalykų. Jokiu būdu nesakau, jog grumtis su tais, kurių kišenėse sukaupti milijonai, lengva, paprasta ir saugu. Ir vis dėlto negaliu nepastebėti, jog ir dr. A.Veryga bei jo bendraminčiai galėjo nuveikti bent šiek tiek daugiau. Bet apie tai kalbėsime po to, kai perskaitysite NTAKK vadovo dr. A.Verygos laišką.
Daktaro Aurelijaus Verygos laiškas
Pastarosiomis dienomis spaudoje pasirodė skurdžių žinučių
apie Seimo valdybos sudarytos darbo grupės sprendimą siūlyti Seimui
grąžinti silpnųjų alkoholinių gėrimų reklamą į televiziją ir radiją.
Todėl, NTAKK manymu, visuomenei būtina žinoti, kas darbo grupėje
vyko iš tikrųjų.
Pats grupės sudarymas labai aiškiai parodė,
kieno interesams bus atstovaujama. Nepaisant Pasaulio sveikatos
organizacijos rekomendacijų neleisti alkoholio pramonės atstovams
formuoti alkoholio kontrolės politikos, Seimo valdyba pasistengė,
kad į darbo grupę būtų įtrauktas nemažas būrys alkoholio pramonės
verslo atstovų. Nevyriausybinėms organizacijoms teko atskirai kreiptis
į Seimo pirmininką, kad į darbo grupę patektų ir visuomenės interesams
atstovaujančios organizacijos. Kad tos organizacijos neturėtų pakankamo
balsų skaičiaus ir kad būtų galima priimti reikiamus sprendimus,
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas V. Domarkas į darbo
grupę įtraukė ir dvi savo patarėjas. Jos balsavo taip, kaip ir komiteto
pirmininkas, kuris, būdamas darbo grupės vadovu, balsams pasiskirsčius
tolygiai, ir taip būtų turėjęs du balsus. Vadinasi, Seimo valdyba
apdairiai pasirūpino suformuoti darbo grupę taip, kad joje alkoholio
verslo atstovų bei verslo interesus ginančių Seimo narių persvara
jau buvo nulemta dar grupei nepradėjus darbo.
Kuriant darbo grupę pagrindinis jai keliamas
uždavinys buvo išspręsti kilusią painiavą dėl alkoholinių gėrimų
logotipų, matomų per sporto varžybas. Tačiau tikrasis interesas
paaiškėjo jau per pirmuosius posėdžius, kai alkoholio gamintojai,
pritariant Seimo nariams Eligijui Masiuliui, Gintarui Steponavičiui
bei Algimantui Salamakinui, drąsiai pažėrė siūlymus grąžinti silpnų
alkoholinių gėrimų reklamą dienos metu, už tai mainais skiriant
10 proc. reklamos pajamų socialinei reklamai. Nors į klausimą, kuo
remiantis apskaičiuoti tie 10 procentų ir kaip jie gali neutralizuoti
100 proc. reklamos per televiziją, nesugebėjo atsakyti nei tuos
siūlymus teikę alkoholio gamintojų atstovai, nei juos gynusi Ūkio
ministerijos atstovė. Posėdžio metu buvo pareikšta, kad alkoholinių
gėrimų reklamos apribojimas sudarė nepatogumų alkoholio gamintojams
ir reklamos transliuotojams, todėl derėtų duoti bent pereinamąjį
laikotarpį įsigalioti reklamos apribojimams. Daugumai darbo grupės
narių, tarp jų ir pirmininkui V. Domarkui, nerūpėjo visuomenės atstovų
pastabos, kad darbo grupė Seime turėtų labiau rūpintis ne dėl alkoholio
verslo patiriamų nuostolių nutraukus alkoholio reklamą, bet dėl
nuostolių, kurie daromi visuomenei propaguojant alkoholį.
Valstybės alkoholio kontrolės politikos vienas
iš principų yra mažinti bendrą alkoholio suvartojimą. Taigi šiuo
atveju gamintojų patiriami nepatogumai turėtų džiuginti, o ne kelti
susirūpinimą.
Šioje darbo grupėje bene pagrindiniu oratoriumi
tapo Saulius Galdauskas, atstovaujantis alaus gamintojams. Jis dar
kartą viešai pareiškė, kad alkoholio reklama neskatina jo vartojimo.
Gamintojų pastangas suprasti galima, tačiau kaip paaiškinti tai,
kad alkoholio gamintojų interesams akivaizdžiai atstovavo tiek Seimo
narys Eligijus Masiulis, tiek vėliau jo atsiųstas patikėtinis Gintaras
Steponavičius, LRT generalinis direktorius Kęstutis Petrauskis,
Ūkio ministerijos sekretorė Alina Mačiulytė ir kt. Jiems neberūpėjo
išspręsti problemas dėl logotipų, visos pastangos buvo skirtos sugrąžinti
alkoholio reklamą. Tą parodė ir priešpaskutiniame posėdyje vykęs
balsavimas, kuriame alkoholio verslą palaikanti dauguma nusprendė
net nesvarstyti logotipų klausimo, o nagrinėti Alkoholio kontrolės
įstatymo pataisas, grąžinančias alkoholio reklamą dienos metu. Po
tokio balsavimo grupės nariai, atstovaujantys visuomenės interesams,
atsisakė dalyvauti tolesnėse diskusijose ir liko tik stebėtojais
bei parengė savo atskirą nuomonę. Paskutiniame posėdyje vėl buvo
balsuojama, ir, žinoma, balsų dauguma buvo nuspręsta neteikti Seimo
valdybai dviejų siūlymų (t. y. atmesti dalies grupės narių atskirą
nuomonę) ir siūlyti tik tas pataisas, kurios grąžintų alkoholio
reklamą.
Matyt, puikiai žinodami darbo rezultatus ir
baigtį, grupės nariai, tarp jų ir pirmininkas V. Domarkas, uždraudė
nevyriausybinėms organizacijoms filmuoti posėdžius (kurie buvo vieši),
nes, pasak V. Domarko, ta medžiaga gali būti panaudota kaip spaudimas
per rinkimų kampanijas. Tai suprantama, nes žmones, mačiusius,
kaip dirba Seimo nariai, būtų sunku įtikinti, jog jie atėjo į
Seimą atstovauti ne alkoholio gamintojų interesams. Taigi, tendencingai
sudaryta, tendencingai vadovauta ir tendencingai dirbusi darbo grupė
priėmė tendencingą sprendimą. Taip trumpai būtų galima apibūdinti
tai, kas vyko. Nebuvo atsižvelgta nei į Pasaulio sveikatos organizacijos,
nei į Nacionalinės sveikatos tarybos, nei į nevyriausybinių organizacijų
ir net į Seimo Teisės departamento teisininkų rekomendacijas.
Darbo grupės nariai, nesutikę su grupės sprendimu,
savo siūlymus pateikė Seimo pirmininkui ir Seimo Švietimo ir mokslo
komiteto pirmininkui. Atskirą nuomonę parengė ir pasirašė Seimo
narys Antanas Matulas, Nacionalinės sveikatos tarybos sekretoriato
vadovas Romualdas Žekas, Valstybės tabako ir alkoholio kontrolės
tarnybos direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian, Seimo Teisės departamento
atstovas Girius Ivoška, Lietuvos Vyskupų Konferencijos atstovas
Vygantas Malinauskas, Nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė
Alvita Armanavičienė, Vysk. M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio tarybos
narys Vytautas Turčinavičius ir NTAKK prezidentas Aurelijus Veryga.
Paradoksalu, bet atskirą nuomonę suformulavo
ir pasirašė institucijų, kurios turėtų dalyvauti formuojant valstybės
alkoholio kontrolės politiką, atstovai. Tuo tarpu suinteresuotų
struktūrų nuomonė yra pateikiama kaip pagrindinė.
Skurdžiomis vargu ar pavadinsi
Pirmiausia užkliuvo dr. A.Verygos žodžiai pastarosiomis dienomis spaudoje pasirodė skurdžių žinučių apie Seimo valdybos sudarytos darbo grupės sprendimą siūlyti Seimui grąžinti silpnųjų alkoholinių gėrimų reklamą į televiziją ir radiją. Tiek XXI amžius, tiek internetinis portalas www.slaptai.lt šiai aktualijai ištisus metus skyrė itin daug dėmesio. Šiuose leidiniuose buvo skelbiami išsamiausi interviu su apie alkoholio žalą kompetentingai kalbančiais visuomeninių organizacijų atstovais, parlamentarais, medikais, taip pat ir su pačiu dr. A.Veryga. Beje, tie tekstai skelbti nemokamai. XXI amžiuje skelbiami vyskupų laiškai, įvairių autorių straipsniai, daug publikacijų šia tema spausdina priedas Pro vita, taip pat buvo paskelbtas platus, išsamus, kritiškas rašinys apie vieną pirmųjų tos darbo grupės posėdį Seime. Todėl XXI amžiaus publikacijų niekaip nenorėčiau vadinti skurdžiomis žinutėmis.
Apie posėdžius sužinota atsitiktinai
Taip pat norėčiau retoriškai pasiteirauti, o ką NTAKK vadovybė nuveikė, bandydama sudominti žiniasklaidos atstovus tendencingosios darbo grupės posėdžiais Seime? Su dr. A.Veryga ir jo bendraminčiais jau pažįstamas beveik ištisus metus, bet apie tendencinguosius darbo grupės posėdžius sužinojau visiškai atsitiktinai. Galiu net pasakyti, kur ir kada sužinojau. Ogi Vilniaus karininkų ramovės rūmuose per iškilmingą Kovo 11-osios minėjimą, kuriame kalbėjo profesorius europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Jei nebūčiau nuėjęs į tą minėjimą, beje, visiškai nesusijusį su alkoholio tematika, tai nebūčiau ir žinojęs, kad Seime ruošiasi posėdžiauti tendencingoji parlamentaro V. Domarko vadovaujama darbo grupė. Tad mano klausimas labai paprastas: kodėl apie šiuos V.Domarko posėdžius nebuvo informuotas leidinys, skiriantis itin daug dėmesio antialkoholinei kampanijai?
Išskubėjo atgal į Kauną
Beje, viename pirmųjų V. Domarko vadovaujamos darbo grupės posėdyje sėdėjau nuo skambučio iki skambučio. Jau tada buvo aišku, kurion pusėn krypsta komisijos daugumos palankumas. Komisijos pirmininkas V. Domarkas akivaizdžiai slopino visuomeninių organizacijų atstovų, kritikuojančių alkoholio pramone besiverčiančius verslininkus, bei tuomet LRT dar vadovavusio Kęstučio Petrauskio pasisakymus. Kai maždaug po dviejų valandų baigėsi posėdis, pabandžiau prakalbinti tiek patį dr. A. Verygą, tiek parlamentarą A. Matulą. Manot, pavyko? Ne. Kur ir kodėl po posėdžio skubiai išvyko A. Matulas, neradęs laiko šių eilučių autoriui, iki šiol nežinau. O dr. A. Veryga pats prisipažino neturįs nė minutės laisvo laiko, kadangi privaląs kuo skubiau grįžti į Kauną, kur jo laukia pacientas. Išvažiuojančiam iš Vilniaus dr. A.Verygai priminiau: tiek XXI amžius, tiek internetinis portalas www.slaptai.lt, tiek videostudija SLAPTAI jūsų paslaugoms. Ačiū, būtinai turėsime omenyje, žinoma, pasinaudosime, be abejo, bendradarbiausime, maždaug tokiais žodžiais man buvo atsakyta. Tačiau nei pasinaudojimo, nei bendradarbiavimo nebuvo...
Grubi klaida
Mano supratimu, tą vakarą sveiką gyvensenos būdą propaguojančios jėgos padarė grubią klaidą. Būtent tą vakarą reikėjo mest į šalį visus kitus darbus ir, susėdus kur nors Seimo kavinėje, susitarti, ką ir kaip daryti, susiklosčius nepalankiai padėčiai. Jau tada reikėjo kreiptis ne tik į XXI amžių, bet ir į kitas šiai temai neabejingas žiniasklaidos priemones. Deja, pasirinktas kitas variantas. Todėl apie šį posėdį teko straipsnį rašyti, neturint dviejų pagrindinių alkoholio reklamai besipriešinančių žmonių išsamių komentarų. Po posėdžio prie Seimo sutikęs blaivybės idėjas propaguojantį Juozą Šaulį, buvau pakviestas į kavinę pasišnekėti su keliais visuomeninių organizacijų atstovais, taip pat propaguojančiais blaivybės idėjas. Dabar žvelgdamas į tą pasisėdėjimą galiu drąsiai pasakyti: veltui sugaištas laikas. Į mano pasiūlymus bendradarbiauti buvo atsiliepiama entuziastingais pritarimais, o realiai nesulaukiau nė vieno skambučio. Buvęs parlamentaras Kazimieras Uoka užsirašė mano visas koordinates ir tvirtai pareiškė, kad man paskambins. Niekas nepaskambino, nors jau prabėgo daugiau nei mėnuo.
Kas taps prezidentu?
Jokiu būdu nenoriu tvirtinti, jog kiek anksčiau surengus kai kurias viešąsias akcijas, dr. A.Veryga galėjo laimėti dvikovą su iš alkoholio pramonės sočiai gyvenančiomis jėgomis. Šios grumtynės išties pernelyg nelygios. Vienoje pusėje šimtai milijonų litų, kitoje vargani centai, o kartais ir tų nėra. Tačiau per metus bendraudamas su vadinamaisiais blaivininkais pajutau ir kai kurias negražias tendencijas. Vadinamieji blaivininkai kovoja ne tik su degtinės, alaus gamintojais bei jų produkciją už didelius pinigus reklamuojančia žiniasklaida, bet galbūt kovoja ir tarpusavyje. Teko girdėti, jog blaivybės idėjas propaguojančios visuomeninės organizacijos rengia įvairius projektus finansinėms lėšoms iš Europos Sąjungos fondų gauti. Kad tokie projektai rašomi, labai puiku. Juk be pinigų šiais laikais nieko nenuveiksi, neįgyvendinsi net pačių tauriausių idėjų. Tačiau sužinojęs, kad tokie projektai rengiami, taip pat patyriau, kokia rimta užkulisinė kova vyksta dėl to, kas ims vadovauti finansinės paramos iš ES sulaukusioms visuomeninėms organizacijoms. Tad kartais galvoje sukirba liūdnos mintys: gal kai kuriems vadinamiesiems blaivininkams terūpi tos galimos lėšos, atkeliausiančios iš Briuselio ar Strasbūro? O visa kita nė motais? Todėl visas dėmesys ir sukoncentruotas į postų dalybas, bet ne į idėjų sklaidą?
© 2008 XXI amžius
|