| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Kenotafas generolui Edmundas Simanaitis
Balandžio 11 dieną Marijampolės karių kapinėse buvo atidengtas kenotafas brigados generolui Antanui Gustaičiui. Prie įprastinio betoninio kryžiaus marmuro plokštėje iškaltas įrašas skelbia, kad palaikų užkasimo vieta nežinoma. Kenotafas buvo įrengtas Marijampoliečių bendrijos pirmininko V. Gaulios, Marijampolės savivaldybės mero R. Jonikaičio ir verslininko V. Kemeraičio pastangomis. Atidengimo ceremonijoje dalyvavo miesto visuomenė, savivaldybės meras, moksleiviai. Istorikas V. Gustaitis išsamiai nušvietė generolo gyvenimo kelią. Tautos šviesuolio Antano Gustaičio gyvenimas yra vienas iš nepaneigiamų kaltinimų Kremliaus komunistiniam režimui. Antanėlis gimė 1898 m. kovo 26 dieną Marijampolės apskrities Obelinės kaime pasiturinčių ūkininkų Kazimiero ir Petronėlės šeimoje. Vaikino tautinę ir pilietinę savimonę ugdė ne tik šeima, bendruomenės tradicijos, bet ir tautinio atgimimo literatūra. Rygiškių Jono gimnazijos auklėtiniams didelę įtaką darė lietuvių kalbos mokytojas Petras Kriaučiūnas. Antanas buvo gabus mokslams ir puikiai žaidė šachmatais. Po bolševikų perversmo, Lietuvai paskelbus nepriklausomybę, Antanas sugrįžo į tėvynę ir stojo karo tarnybon. Buvo paskirtas į karo aviacijos mokyklą. Dalyvavo nepriklausomybės kovose lenkų fronte kaip karo lakūnas. Anksti pradėjo projektuoti ir konstruoti lėktuvus ANBO (Antanas Nori Būti Ore). Paryžiuje studijavo lėktuvų konstravimą. Eidamas Aviacijos parko viršininko pareigas nekopijavo pasenusių modelių, o kūrė naujus. Jis visada jausdavo atsakomybę ir už naują modelį, ir už bendradarbių gyvybes bei jų sveikatą. Visus savo naujus lėktuvus pirmiausia išbandydavo pats konstruktorius neleisdavo kitiems rizikuoti. 1932 metais žvalgybos lėktuvas ANBO-IV gavo aukščiausią aviacijos specialistų įvertinimą. Apie tai rašė JAV, Anglijos, Vokietijos, Prancūzijos, Sovietų Sąjungos, Italijos žurnalai. Lietuvių aviatorių pasiekimus puikiai pademonstravo pats lėktuvų konstruktorius 1933 m. rudenį skrisdamas maršrutu Kaunas-Ryga-Talinas-Helsinkis. Tačiau ypač reikšmingu laikytinas plk. ltn. A. Gustaičio vadovaujamos eskadrilės 1934 metų skrydis Savais ANBO aplink Europą. Aviacijos specialistai ir užsienio šalių spauda negailėjo teigiamų vertinimų 25 dienas trukusiam skrydžiui per 12 šalių sostines. Stokholme Švedijos aviacijos ministras priėmė plk. ltn. A. Gustaitį, kapitonus J. Liorentą, J. Namiką ir apdovanojo Karaliaus Vazos II ordinu. Romoje lietuvių lakūnams spaudė rankas tuometinis šalies vadovas dučė Benito Musolinis. Ypač šiltai lakūnus sutiko Praha. Toliau eskadrilė pasuko į Kijevą, o iš ten į Maskvą ir galiausiai sugrįžo į Kauną. 1938 metais A. Gustaičiui buvo suteiktas brigados generolo laipsnis. 1939 m. rugpjūčio 23 dieną diktatoriai Stalinas ir Hitleris suplanavo Antrojo pasaulinio karo pradžią ir slapta pasidalijo Rytų Europos nepriklausomų valstybių teritorijas. Pirmajame variante Lietuva buvo priskirta Vokietijos Reichui. Antruoju, kai tuometinė mūsų šalies vadovybė nesiryžo pati atsiimti Vilniaus krašto, imperiniai grobikai Lietuvą išmainė į Liublino ir dalį Varšuvos vaivadijų. Didžiausias XX amžiaus nusikaltimas buvo lemtingas pavergtoms tautoms. Sovietinis okupantas, ardydamas užgrobtos valstybės santvarką, sistemingai naikino tautos šviesuomenę: mokytojus, valstybės tarnautojus, karininkus, ūkininkus, visuomeninių organizacijų veikėjus... Šalį užtvindė dezinformacija ir propaganda prieš Lietuvos valstybingumą. Jau nuo pat okupacijos pradžios buvo naikinama Lietuvos kariuomenė. Generolas A. Gustaitis, kaip ir absoliuti karininkų dauguma, negalėjo suprasti, kodėl Respublikos vadovybė morališkai kapituliavo, kodėl prezidentas, nepaaiškinęs tautai, kas iš tikrųjų šalyje vyksta, tylomis pasitraukė iš šalies. Generolo šeima legaliai pasitraukė į Rytprūsius. A. Gustaičiui buvo neleidžiama net prisiartinti prie savo lėktuvų ANBO, laikomų enkavedistų saugomuose angaruose. Generolas ryžosi pasitraukti iš šalies. Gana mįslingomis aplinkybėmis jis buvo suimtas, nugabentas į Maskvos Butyrkų kalėjimą, apkaltintas sovietų rodinos išdavyste ir 1941 m. spalio 16 dieną budelio šūviu į pakaušį nužudytas Butyrkų kalėjimo požemiuose. Gyvo generolo man neteko matyti, bet yra dvi netiesioginės sąsajos. Buvusio Lietuvos karo aviacijos viršininko gen. J. Kraucevičiaus ir mano keliai susikirto 1946 metų gruodį Lukiškių kalėjimo kameroje, o po pustrečių metų Karlage. A. Gustaitis buvo aukštos kultūros asmenybė, neginčijamas moralinis autoritetas lietuviams. Nelaisvės sąlygomis galimybė pabendrauti su generolu tapdavo labai reikalingomis dvasinės atgaivos valandėlėmis. Gen. J. Kraucevičius, eidamas Lietuvos kariuomenės aviacijos viršininko pareigas, deramai įvertino jauno konstruktoriaus siekius ir rodomas pastangas A. Gustaitis buvo pasiųstas į Paryžių studijuoti lėktuvų konstravimo. Antroji sąsaja ryškesnė. Iš tos pačios Obelinės kaimo sodybos kilęs Algimantas Gustaitis yra generolo sūnėnas. Abu Gustaičius sieja ne tik giminystės ryšiai, bet ir Marijampolės Rygiškių Jono gimnazijos aura. Grandinis Algimantas-Kimas buvo Vytenio būrio vado Žaibo pavaduotojas. Būrys, kuriam priklausiau, buvo tiesiogiai pavaldus Tauro apygardos štabui. Klastingos čekistinės operacijos metu buvo suimta trylika Vytenio būrio kovotojų. Karinis MVD tribunolas teisė vienuolika, iš jų keturis myriop. Tarp mirtininkų atsidūrė ir Kimas. Pastarasis buvo nužudytas Vilniuje 1947 m. kovo 26 dieną per savo dėdės generolo Antano 49-ąsias gimimo metines. Generolą ir grandinį Gustaičius siejo ne tik Obelinės sodyba, artimos giminystės ryšiai, bet ir laisvos Tėvynės vizija. Tiek dėdė, tiek ir brolvaikis noriai siekė mokslo. Abu buvo puikūs šachmatininkai, abu dalyvavo laisvės kovose, abu nužudyti to paties priešo. Kimo ir kitų trijų bendražygių puskarininkių Šalmo, Lizdeikos ir eilinio kovotojo Vyšnelio palaikai iš Tuskulėnų buvo perkelti į Marijampolės kapines. O ar pavyks rasti generolo kapavietę? Marijampolė
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |