Atnaujintas 2008 balandžio 25 d.
Nr.32
(1625)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Lietuvos vizija pensininko akimis

Kokią aš norėčiau matyti Lietuvą? Aš norėčiau, kad per LRT rytais būtų atliekama Vinco Kudirkos Tautiška giesmė, o radijo ir televizijos laidose būtų atliekamos tarptautiniu paveldu tapusios mūsų chorų, kompozitorių Naujalio, Sasnausko, Šimkaus, Budriūno, Kačanausko sukurtos dainos. Per vaikams skirtą laidelę „Tele bim bam“ vaikai turėtų būti mokomi dainos natūraliu būdu. Žinoma, reikia ir popmuzikos, bet turi išlikti saikas sudarant muzikos kūrinių programas. Ar išdrįs pareikalauti įvesti mokesčius LRT, kai savo tautinės programos kokybe LRT jau pralenkė Pūkas?

Bent valstybinių švenčių metu mūsų sostinė turėtų iškabinti Trispalves. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nariams laikas pradėti eiti savo pareigas ir nors sostinės centrinę gatvę gelbėti nuo demonstratyvaus valstybinės kalbos niekinimo. Buityje jau naudojamasi 4,92 mln. mobiliųjų telefonų („Lietuvos rytas“, 2008 02 19), todėl privalu reikalauti, kad būtų įdiegtas juose ir lietuviškas raidynas.

Važiuodamas troleibusu nugirdau du moksleivius kalbančius: „Kokia gera ta daina: vasara karšta, vasara šilta, vasara šilta, vasara karšta...“ Ta proga prisiminiau mokytojų verkšlenimą dėl mažų atlyginimų, tačiau neteko girdėti apie jų pasiaukojimą jaunimą auklėti tautiškumo ir tėvynės meilės dvasia. Nejučia prisiminiau, kaip 1945 metais atėjęs į klasę (mokiausi Utenos pirmoje berniukų gimnazijoje) mūsų auklėtojas didžiuodamasis pranešė: „Mokytojo Pakšto pamokos nebus. Mokytojas išėjo į mišką“. Mūsų kartos mokytojai ne tauškalais, o darbais įrodė esantys tikri savo tautos sūnūs ir dukros. Po Kovo 11-osios likimas atvedė mane į Labanoro girią, kur savo akimis pamačiau Šarūno rinktinės vado Vytauto Pakšto-Vaidoto bunkerio vietą, paminklu pažymėtą už Tėvynės laisvę žūties vietą...

Skubiai reikėtų įkurti realiai veikiančias teisines įstaigas, surengti komunizmo teismą ir galiausiai užbaigti Antrąjį pasaulinį karą. ES teismas elgiasi priešingai – savo nutartimis reikalauja, kad lietuvių tauta savo kankintojams, kagėbistams už padarytas skriaudas, už kažkokias „pažeistas žmogaus teises“, jau kartą apmokėjusi krauju, savo kančia, nekaltų vaikų ir motinų ašaromis, dar kartą apmokėtų jų išdavystę savo tautos lėšomis. Kitaip tariant, lietuvių tauta ES teismo nutartimi privalo okupantų tarnams dar ir padėkoti už okupaciją. Laikas paaiškinti tautai, kodėl „mūsų“ teismai išteisina kolaborantus, savo nutartis teisindami žudikų ligomis ir senatve, o nieko nenužudžiusius tautos patriotus (Laugalienę, Petrusevičių) baudžia realiomis bausmėmis, neatsižvelgdami į jų sveikatą, amžių bei sovietmečiu patirtas kančias.

Manau, kad turime teisę pareikalauti atkurti teisingumą ir į Lietuvos sąjūdžio garbės Pirmininką, Kovo 11-osios aktą ir 1992 metų Lietuvos Respublikos Konstituciją savo parašu patvirtinusį europarlamentarą, LŠS garbės šaulį, prof. Vytautą Landsbergį pelnytai kreiptis kaip į Lietuvos Respublikos Prezidentą. Juolab kad vadovavimą valstybei jis po kelių dešimtmečių teisėtu būdu perėmė jį iš vienintelio buvusio teisėto Respublikos Prezidento generolo Jono Žemaičio-Vytauto. Šis istorinis valstybingumo tęstinumas turėtų žadinti pasididžiavimą tautos didžiavyriais. Neabejoju, kad su šia nuostata nesutiks truskos ir nikžentaičiai. Bet mes dar turime ir Lietuvos katalikų mokslų akademijos akademiką hab. dr. anykštėną Antaną Tylą ir būrį dorų istorikų, neapspjaudžiusių A. Šapokos istorijos, drauge su mano kartos mokytojais, vyskupais ir kunigais Reiniu, Steponavičiumi, Maironiu, Vaižgantu, poetu Brazdžioniu užauginusių ir atlyginimų už kovą su okupantu nereikalavusių kovotojų.

Atlikus minėtus ir kitų tautiečių nuoširdžiai pasiūlytus darbus tėvynės labui, susigrąžinus bent dalį prieš okupaciją turėto dvasingumo, galima pradėti galvoti ir apie TAUTOS namų statybą. Verta prisiminti LŠS įkūrėjo Vlado Putvinskio-Pūtvio išsakytas mintis: „Tauta žūsta, jei joje yra daug nevykusių didvyrių, kurie niekina mažus darbelius, o gaudo didelius ir gadina juos“.

Ar pasivažinėję po Europą į Lietuvą grįšime kažin kokiais „džo“, priklauso ne vien nuo Eurovizijos ir LRT įnorių, bet ir nuo mūsų pačių tautinių nuostatų. Jeigu savanoriškai tapsime skudurais, tai globalistai mus tikrai panaudos pagal paskirtį.

Algimantas Kojelis,
Gen. P. Plechavičiaus karių sąjungos vyr. leitenantas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija