Atnaujintas 2008 gegužės 2 d.
Nr.33
(1626)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Jaunasis kunigas iš Katinų

Apie neseniai įšventintą kunigą Justiną Jasėną rašyti nepaprastai sudėtinga – ypač kai prieš tave tokia jauna, veržli, spalvinga asmenybė, tiek nemažai pasiekusi ir dar daugiau žadanti ateityje. Justiną pažįstu nuo to laiko, kai jis mokėsi Katinų pagrindinėje mokykloje (Panevėžio rajone). Po to mokėsi Panevėžio G. Žemkalnio gimnazijoje, dalyvavo maironiečių veikloje. Vėliau – studijos Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje; apsilankymai Miežiškiuose pas šviesaus atminimo kunigą Kostą Balsį; ateitininkų, jaunimo organizacijų veikla Panevėžyje; neplanuoti, atsitiktiniai susitikimai įvairiose Lietuvos vietose (Šiluvoje, Bistrampolio dvare, Upytėje, Dembavoje poezijos šventėse); jo publikacijos spaudoje, įvairiuose leidiniuose, knygose, eilių rašymas ir skaitymai.

Visa tai sudėliojus manau, kad man teko laimė iš arti retkarčiais pažvelgti į šio jauno žmogaus kelią. Pirmasis susitikimas buvo neakivaizdinis per Šeštinių šventę Uliūnuose. Ten mano, Panevėžio žygeivės, takas ėjo per Uliūnų žemę, minant knygnešių takus. Tuometinis kunigas labai maloniai aprodė kunigo Roberto Pukenio suremontuotą bažnytėlę, papasakojo jos istoriją ir pakvietė į Šeštinių šventę. Uliūnuose į akis krito bažnyčios patarnautojų rūbais apsirengęs, rimtai prie Lietuvos vėliavos stovėjęs berniukas.

Vėliau (1997 metais) organizavau Įstricos kaime stogastulpio buvusiai kaimo pradžios mokyklai ir joje dirbusiems mokytojams atidengimą. Čia dirbusio mokytojo, vėliau Sibiro tremtinio poeto Stanislovo Šneiderio-Diemedžio eiles negirdėtu sodriu balsu skaitė Justinas.

Jis žinojo, jog retkarčiais parašinėju į spaudą, todėl man pasisakė norįs išspausdinti turimą medžiagą apie Katinų kaimo mokyklos istoriją. Patariau rašyti į Panevėžio rajono laikraštį „Tėvynė“ ir „Žemaičių saulutę“. Taip ir prasidėjo publikacijos. Susiruošęs rašyti apie kunigą Juozapą Kuodį, tuomet dirbusį Panevėžio Šv. Petro ir šv. Povilo bažnyčioje, kreipėsi į mane, kadangi turėjau nemažai medžiagos apie žymesnes asmenybes.

Labai nustebau pamačiusi straipsnį su fotografija apie buvusį minėto Įstricos kaimo gyventoją, sudėtingo likimo žmogų partizaną, politinį kalinį Bronislavą Aleknavičių. Aš jį gerai pažinojau, nes buvo tekę kaimynystėje kurį laiką gyventi – tai nepaprastai mažai kalbantis žmogus. Justinas sugebėjo su juo užmegzti kontaktą, pasišnekėti ir aprašyti sudėtingą tautos ir asmens istoriją.

Su malonumu stebėjau jo kūrybos augimą – džiaugiausi jaunu kūrybingu žmogumi. Jo straipsnių galėjai rasti įvairiuose laikraščiuose, žurnaluose, eilės buvo spausdintos jaunų žmonių kūrybos knygoje. Tai buvo nepamainomas vedantysis įvairiuose renginiuose, tiek gimnazijoje, tiek vėliau. Jį kaip vedantįjį mačiau Panevėžyje vykusioje ateitininkų konferencijoje, skaitantį pranešimus įvairiose kraštotyros renginiuose. Idėjomis ir savo indėliu prisidėjo rengiant įvairias bažnytines šventes, skaitė eiles kuriamame filme.

Buvo laikotarpis, kai neužtikdavau jo straipsnių, nesusitikdavau. Paskui vėl sužinodavau, ką jis veikia, kuo užsiima (atlieka praktiką onkologijos skyriuje, liūdi dėl močiutės mirties, baigia teologijos studijas), ką mąsto, kaip auga.

J. Jasėnas jau baigė studijas. 2007 m. liepos 14 dieną Panevėžio Kristaus Karaliaus Katedroje kartu dar su trimis diakonais įšventintas kunigu, paskirtas į Anykščius. Prieš išvykdamas į paskyrimo vietą jis aukojo šventas Mišias savo gimtajame Katinų kaime, pakviesdamas buvusius mokytojus, kaimynus, draugus. Susirinko daug žmonių, ne tik iš Katinų kaimo, panorusių dar kartą su juo susitikti ir pasidžiaugti jo branda, garbingu pasirinkimu.

Į klausimą, kodėl neberandu spaudoje jo straipsnių, patylėjęs atsakė: „Turiu pasiteisinimą: buvo paskutiniai studijų metai, rašiau diplominį darbą. Nugriebęs laiko paskaitau, seku, ką pati rašai. Tikrai norėčiau ir toliau rašyti, stengiuos, gal ir pavyks“.

Miežiškių gyvojo rožinio kalbėtojos liepos 30 dieną sumanė pasimelsti už prieš dvejus metus amžinybėn iškeliavusį ilgametį Miežiškių kleboną kun. Kostą Balsį. Justinas rado laiko nuvažiuoti ir dalyvauti šv. Mišiose. Nedažnai kaimo bažnyčioje prie altoriaus matai penkis kunigus – reginys ilgam įsirėžia atmintin. Kaip šalia visada susikaupusio kunigo Juozapo Kuodžio (kilusio iš gretimos Velykių parapijos, kurią aptarnaudavo kun. K. Balsys) stovi neseniai šiuo keliu pradėjęs žengti kunigėlis, širdis džiaugiasi.

Ona Striškienė

Panevėžio rajonas

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija