|
Prošvaistė sunkiais laikais
Grįžkime mintimis į pirmuosius pokario metus. Sovietų Sąjunga užėmė Rytprūsius. Rytprūsiai niekinami, gyventojai engiami. Gresia badas. Daug alkanų vaikų ieško išsigelbėjimo Lietuvoje. Lietuvos kaimas juos svetingai priima. Vieni grįžta atgal į Rytprūsius, kiti lieka Lietuvoje.
Tų, kurie liko Lietuvoje, likimas susiklostė labai įvairiai. Bloga situacija tų, kurie negali įrodyti savo vokiškos kilmės. Tokių Vokietija neremia ir nesudaro galimybės persikelti į Vokietiją. Jie lieka Lietuvoje jų materialinė padėtis labai sunki. Lietuvoje, kaip žinoma, visų pensinio amžiaus žmonių materialinė padėtis bloga. O šitų iš Rytprūsių atėjusių žmonių, vadinamų vilkiukų, Wolfskinder, neturinčių senatvės draudimo, padėtis ypač sunki. Ir štai atsiranda prošvaistė prof. dr. Freihero von Stetten asmenyje.
Freiherr von Stetten yra didelis Lietuvos simpatikas. Būdamas Vokietijos parlamento narys, jis jau maždaug prieš dvidešimt metų įsijungė į Lietuvos išsilaisvinimo ir tarptautinio pripažinimo darbą. 1991 metų rudenį jis lydėjo parlamento pirmininkę prof. Süssmuth jai vykstant į Lietuvą. Prieš porą metų jis tapo Lietuvos garbės konsulu Baden-Württenburgo krašte. Istorinėje pilyje, kur jis gyvena, netrūksta svečių iš Lietuvos. Prof. V. Landsbergis, vysk. E. Bartulis, daugybė politikų. Kartą apsilankė visas autobusas vilkiukų iš Lietuvos. Visi, žinoma, jau vyresnio amžiaus. Žinodamas mūsų situaciją, kad vis daugėja vyresnio amžiaus žmonių, prof. von Stetten įkūrė dvi puikiai įrengtas senjorų rezidencijas. Viena prie jo pilies, kita kurorte Bad Mergentheim. Pirmoji rezidencija balandžio 19 dieną šventė 25 metų sukaktį. Į tą šventę atvyko ir lietuvių muzikos bei tautinių šokių ansamblis Bočiai iš Kauno. Jis koncertavo Stetten pilyje ir Bad Mergentheime. Sukaktuvių proga prof. von Stetten organizuoja rinkliavą vilkiukams paremti. Tai nuostabus socialinio solidarumo pavyzdys, kuriuo verta sekti.
Jonas NORKAITIS
Bad Mergentheim, Vokietija
© 2008 XXI amžius
|