Atnaujintas 2008 gegužės 9 d.
Nr.35
(1628)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Neteisinga iš grūdų gaminti degalus, jei dalis žmonių stokoja maisto

Pirmadienį Briuselyje vyko Europos Sąjungos institucijų vadovų ir Europos religinių bendruomenių vadovų susitikimas. Susitikimas vyko Europos Komisijos prezidento Žozė Manuelio Baroso iniciatyva ir jam buvo parinktos dvi temos: klimato kaita bei susitaikymas. Susitikime Katalikų Bažnyčiai atstovavo keturi hierarchai. Vienas jų – Lietuvos kardinolas Audrys Juozas Bačkis. Europos Sąjungai, be jau minėto Europos Komisijos vadovo Baroso, atstovavo Europos parlamento vadovas Hansas Gertas Pioteringas ir pirmininkaujančios Europos Sąjungai Slovėnijos premjeras Janez Janša. Susitikime taip pat dalyvavo Europos Komisijos narė Benita Ferero Valdner bei komisaras Jan Figel, atsakingas už kultūrą.

Kardinolo A. J. Bačkio teigimu, klimato kaitos klausimu visų religijų atstovai sutarė, pabrėždami jog reikia gelbėti kūriniją. Kardinolas savo pasisakyme atkreipė dėmesį, kad žmonijos pareiga yra išlaikyti tai, ką Dievas sukūrė, o gyventi reikia taip, kad žmonėms būtų geriau ir pasaulyje nedaugėtų vargšų. Jis taip pat teigė, jog yra neteisinga iš grūdų gaminti degalus, kai dalis žmonių stokoja maisto.

Europos Sąjungai pirmininkaujančios Slovėnijos ministras pirmininkas Janez Janša po susitikimo pabrėžė, jog klimato kaitos klausimas reikalauja solidarumo. Pasak jo, vartojimo kultūra prisideda prie klimato atšilimo, nes niekas nenori pakeisti savo įpročių. Slovėnijos premjeras net pacitavo popiežių Joną Paulių II sakydamas, jog mums reikia „ekologinio atsivertimo“.

Europos vyskupų konferencijų komisijos COMECE prezidentas vysk. Adrianus Van Luyn susitikime pasiūlė Europos Sąjungai paskirti ypatingą įgaliotinį, atsakingą už „ateities kartas“.

Antroji Europos religinių bendruomenių vadovų ir Europos Sąjungos vadovų susitikimo tema buvo susitaikymas. Pasak Europos Komisijos vadovo Baroso, ši tema buvo pasirinkta dėl to, kad norėta parodyti, jog religinių bendruomenių lyderiai gali būti vieningi ir Europoje nėra jokio civilizacijų konflikto.

Europos Parlamento vadovas H. G. Pioteringas išreiškė viltį, kad priėmus Lisabonos sutartį dialogas tarp religinių bendruomenių ir Europos institucijų tik pagyvės, nes jį įpareigos 17 sutarties straipsnis.

COMECE vadovas vysk. A. Van Luyn susitikime pasiūlė įkurti tarpreliginio dialogo departamentą, o būsimiesiems diplomatams išklausyti tarpreliginio dialogo kursus.

Apibendrindamas susitikimą Briuselyje Lietuvos kardinolas A. J. Bačkis teigė, kad nėra sunku rasti bendrą sprendimą tarp įvairių religinių bendruomenių atstovų dėl klimato kaitos, tačiau religinių įsitikinimų neįmanoma pakeisti. Tarpreliginis dialogas, kardinolo nuomone, yra ne politinis dialogas, kuriame reikia rasti kompromisą, – čia kiekvienas nori išlaikyti savo identitetą.

Aukšto rango susitikime iš įvairių Europos šalių dalyvavo 21 trijų monoteistinių religijų vadovas. Įdomu pastebėti, jog susitikime daugiausia buvo žydų atstovų, po keturis protestantus, ortodoksus ir katalikų religinių bendruomenių atstovus. Kardinolo A. J. Bačkio nuomone, dėl to nebuvo išlaikyta Europos gyventojų proporcija.

Panašūs susitikimai tarp Europos Sąjungos institucijų vadovų ir Europos religinių bendruomenių vadovų rengiami kasmet. Šių metų susitikimas buvo jau ketvirtasis. Lietuvos kardinolas A. J. Bačkis tokiame susitikime dalyvavo pirmą kartą.

Pagal VR

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija