Atnaujintas 2008 gegužės 9 d.
Nr.35
(1628)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Didėja įtampa Užkaukazės regione

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Vis labiau aštrėja įtampa tarp Rusijos ir Gruzijos. Balandžio pabaigoje virš Abchazijos teritorijos buvo numuštas Gruzijos žvalgybinis lėktuvas. Tiek Abchazijos lyderiai, tiek Rusijos valdžios atstovai labai piktinosi, kad Gruzijos lėktuvai drįsta pažeisti Abchazijos oro erdvę. Tačiau Abchazija yra Gruzijos teritorijos dalis ir Gruzija turi teisę siusti savo žvalgybinius lėktuvus. Deja, Abchazijos lyderiai, norintys sukurti separatistinę respubliką, ir juos remiantis Kremliaus režimas Rusijoje mano kitaip. Gegužės 4 dieną Abchazijos valdžios atstovai pareiškė, kad abchazų karinėms pajėgoms pavyko numušti du Gruzijos nepilotuojamus žvalgybinius lėktuvus (tai naujų technologijų lėktuvai, skrendantys be jokių pilotų pagal automatinę programą). Tačiau Gruzijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pareiškė, kad jokių Gruzijos lėktuvų šioje teritorijoje nebuvo ir kad tai yra propagandinis mitas, norint toliau kurstyti įtampą. Balandžio 30 dieną iš Abchazijos pusės buvo šaudoma į gruzinų kariškius, du kariai buvo sužeisti, gruzinai paleido atsakomuosius šūvius į užpuolikų pusę. Balandžio pabaigoje į Abchaziją Rusija atsiuntė dar apie 1000 savo karių, vadinamųjų taikdarių.

Rusijos strategija santykiuose su Gruzija aiški – po to, kai prorusiškai Gruzijos opozicijai nepavyko perimti valdžios 2007 metų pabaigoje, ir dabar, kai į opozicijos mitingus susirenka ne daugiau kelių tūkstančių žmonių, nuspręsta imtis išorinio spaudimo priemonių ir vėl prabilta apie Gruzijos paramą čečėnų sukilėliams...

Pačioje Gruzijoje padėtis rimsta. Jau kurį laiką veikia ir televizijos kanalas „Imedi“, anksčiau priklausęs oligarchui Badriui Patarkacišviliui. Tiriant praėjusių metų lapkritį vykusį sąmokslą bandant nuversti teisėtą Gruzijos vyriausybę, išsiaiškinta nemažai įdomių faktų. Rasta pakankamai įrodymų, kad buvęs Gruzijos gynybos ministras Iraklijus Okruašvilis gavo stambias pinigų sumas iš oligarcho Badrio Patarkacišvilio... Patarkacišvilis sumokėjo 5 milijonus dolerių grynais ir dar tiek pat pinigų pervedė į jo sąskaitas užsienio bankuose. Be to, perėmus valdžią, Okruašviliui buvo žadami aukšti postai. I. Okruašvilis dabar gyvena Prancūzijoje. Balandžio pradžioje Tbilisyje vyko teismo procesas, kuriame jis buvo teisiamas už akių. Prokuroras siūlė jam skirti 15 metų laisvės atėmimo bausmę už korupciją ir dalyvavimą antivalstybiniame sąmoksle. Teismas paskyrė I.Okruašviliui 11 metų laisvės atėmimo bausmę. Tik neaišku, kada buvęs gynybos ministras grįš į Gruziją, nes Prancūzija kol kas atsisako jį išduoti.

Gruzijoje vis dažniau prisimenami kraštui lemtingi 1991 pabaigos – 1992 pradžios įvykiai, kai buvo nuverstas prezidentas Zviadas Gamsachurdija ir teisėta šalies vyriausybė. Apie tai rašomos knygos, straipsniai, skaitomi pranešimai. Eduardas Ševardnadzė atėjo į valdžią tik su Gruzijos mafijos vadeivų ir Rusijos žvalgybininkų pagalba. Ginkluotam perversmui Tbilisyje vadovavo mafijos krikštatėvis Džaba Joselianis, KGB pulkininkas Igoris Georgadzė ir nacionalinės gvardijos vadas Tengizas Kitovanis. Pagrindinės perversmo gijos buvo Joselianio rankose. Šis kriminalinis veikėjas, turintis „įteisinto vagies“ (vor v zakonie) titulą ir žinomas „Profesoriaus“ slapyvardžiu, su savo bičiuliais sukaupė fondą perversmui organizuoti. Jis papirko T. Kitovanį ir dar kelis aukštesnio rango nacionalinės gvardijos karininkus. Perversme aktyviai dalyvavo ir D. Joselianio vadovaujama sukarinta organizacija „Mchedrioni“. I. Georgadzė buvo Ševardnadzės patikėtinis, jis pasitelkė į pagalbą ir buvusių KGB agentų tinklą. Perversmas buvo sėkmingas – 1992 metų sausio 6 dieną, po kelias savaites trukusių susirėmimų, maištininkai perėmė Tbilisio kontrolę, o iki vasario pradžios ėmė kontroliuoti visą šalį. Deja, nesėkmingas 1992-1993 metų karinis konfliktas su Rusijos palaikomais abchazais ir 1993 metų rugsėjį-gruodį Gruzijoje įsiliepsnojęs pilietinis karas gerokai pakenkė šiai Užkaukazės respublikai, sužlugdė jos ekonomiką, padėjo įsigalėti korupcijai.

Rusijos atstovai vis dažniau skelbia pareiškimus apie galimą karinių veiksmų pradžią. Rusijos užsienio reikalų ministerijos ambasadorius specialiems pavedimams Valerijus Keneikinas pareiškė: „Jei kiltų karinis konfliktas, Rusija pasiruošusi ginti Abchaziją. Abchazija turi teisę į nepriklausomybę ir Rusija pasirengusi padėti abchazų tautai“. Be to, V. Keneikinas dėl regione susiklosčiusios padėties kaltina ir JAV administraciją, kuri, jo žodžiais „yra suinteresuota, kad čia rusentų įtampos židiniai“. Gruzijos valdžios atstovai V. Keneikino pareiškimus vertina kaip besitęsiančią grasinimų kampaniją. „Keneikino pareiškimai yra atviri grasinimai panaudoti karinę jėgą. Rusija siekia įteisinti aneksiją ir atplėšti Abchaziją nuo Gruzijos“, – teigia Gruzijos parlamento gynybos ir saugumo komiteto pirmininkas Givis Targamadzė.

Besitęsianti Rusijos propagandinė kampanija prieš Gruziją ir grasinimai karine jėga parodo imperialistinius Rusijos valdžios siekius Užkaukazės regione. Rusija turi didelę įtaką Armėnijoje, tačiau visai kitokia padėtis yra kitose Užkaukazės respublikose – Azerbaidžane ir Gruzijoje. Azerbaidžanas vykdo pakankamai nepriklausomą politiką, atsisako išduoti šalyje prisiglaudusius čečėnų sukilėlius, persekioja rusų žvalgybininkus, per paskutinius dvejus metus penkis Rusijos žvalgus sulaikė ir išsiuntė iš šalies. Kol kas Rusija neįgijo ryškesnės įtakos ir Gruzijoje – tai kelia didelį Kremliaus įniršį, todėl stengiamasi bet kokiomis priemonėmis įgyti didesnę įtaką šioje strategiškai svarbioje respublikoje.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija