Atnaujintas 2008 gegužės 14 d.
Nr.36
(1629)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Apie vieną subliuškusią isteriją

Sutikus šitą žmogų ne visada įtarsi, kad jis yra labai galingas. Netgi priešingai – galima pagalvoti, kad sutikai labai silpną, išvargintą, negandų iškankintą vyriškį. Išties, jis neaukšto ūgio, apsirengęs dešimties metų senumo striukele, paprastu kostiumu. Tačiau televizijos ekrane (o čia jis pasirodo dažnai – naujosios Lietuvos TV valdžios dėka gavo nuolatinę laidą – ypač dabar, po neįprastai pakrypusių įvykių šalyje vis rėkiant apie nacizmo, fašizmo ir rasizmo baubą šalyje) šis vyrukas įgauna „savo formą“, atrodo tarsi galiūnas, nesuvaržomas bet kokiame sprendime. O dar galingesnis tampa tada, kai pradeda komentuoti apie nacizmą ar rasizmą Lietuvoje.

Ir iš tikrųjų, paskutiniu metu V. Savukyno (kalbame būtent apie jį ir jo akcijas) keliamas triukšmas apie tariamą nacizmą, fašizmą ir rasizmą Lietuvoje davė reikšmingų rezultatų. Išsigandę baisiausių Savukyno skelbiamų prognozių, ir net ne prognozių, o tarsi vyriausiojo Lietuvos prokuroro skelbiamų vienas už kitą vis šiurpesnių ir žiauresnių verdiktų, sujudo ne tik „abejingai tylėję“ politikai, ne tik „nusikalstamai stebėję“ vidaus reikalų ministerijos pareigūnai ir ne tik „įvykius pražiopsoję“ politikos apžvalgininkai, bet net ir pats Prezidentas (vos ne kiekviename susitikime, pasisakyme ar pranešime jis ėmė smerkti Lietuvoje išvešėjusį nacizmą, fašizmą ir rasizmą). Ir ne tik. Savukyno ir Co išsidirbinėjimai jau griauna žmonių likimus. Reikalaujant V. Savukynui, netrukus po kovo 11-ąją vykusios eisenos buvo suimti du jos dalyviai – „neonaciai“, o prieš mėnesį į areštinę dviems mėnesiams buvo uždaryta „rasistė“ iš krašto apsaugos sistemos (tiesa, praėjusią savaitę ji vis dėlto buvo išleista).

Aiškumo dėlei grįžkime prie paskutinio įvykio, kurį Savukynas bemat pavadino „rasistiniu išpuoliu“. Prieš mėnesį Vilniuje buvo užpulta jau spėjusi mūsų šalyje išgarsėti dainininkė Berneen, indė, kilusi iš Pietų Afrikos. Buvo padarytas Lietuvos nė kiek nepuošiantis nusikaltimas. Kaip, beje, ir daugelis panašių, tik juose nukentėjusiais dažniausiai būna lietuviai. Kaip iš pradžių buvo skelbiama žiniasklaidoje, dainininkę užpuolė keletas jaunų vyrukų su „nacistiniais“ simboliais ir mergina, kuri dainininkę labiausiai daužė diržu. Po to, kai buvo išaiškinta dainininkę mušusi mergina, paaiškėjo, kad ji – krašto apsaugos sistemoje dirbusi savanorė Violeta Iljinych. Mergina tuoj pat buvo suimta ir teismo sprendimu dviems mėnesiams uždaryta į areštinę, kur kameroje buvo kalinama su žmogžudėmis ir kitokiomis žiauriomis nusikaltėlėmis. Tik prieš kelias dienas Violeta buvo išleista, teismui nusprendus, kad pagal nusikaltimo dydį nėra reikalo taikyti įtariamajai griežčiausią kardomąją priemonę, nes ikiteisminio tyrimo teisėjas skubotai nusprendė ją suimti. V. Iljinych skundą išnagrinėjęs teismas pabrėžė, kad įtariamoji nepagrįstai laikoma kalėjime, nors ir nėra nustatyti kiti įtariamieji. Teismas taip pat nustatė, kad suėmimą skyręs teismas nepagrįstai priskyrė V. Iljinych prie asmenų, kurie kursto tautinę nesantaiką. Vilniaus apygardos teismo nutartis paleisti V. Iljinych į laisvę yra galutinė ir neskundžiama.

Tačiau pats teismo sprendimas išleisti V. Iljinych iš areštinės nebuvo toks paprastas. Kaip teisme, nagrinėjusiame Iljinych skundą dėl neteisėto sulaikymo, įrodinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras Vladimiras Sergejevas, įtariamajai, kuriai, lyg kokiai žudikei-maniakei ar vaikų prievartautojai, skirtas dviejų mėnesių suėmimas, negalima keisti kardomosios priemonės, nes ji turi pasą. Turėdama pasą, įtariamoji atseit gali išvykti iš šalies. Ir pati V. Iljinych buvo sakiusi, kad turi „ryšių užsienyje“ ir kad vyko į Latviją ir Ukrainą žiūrėti futbolo varžybų. Tad laikyti ją suimtą yra būtina. Pagal įstatymus, bylos tyrėjai įtariamąją sulaikyti galėjo tik dviem paroms, tačiau griaudžiant V. Savukyno sukelto „rasistinio išpuolio“ būgnams, Vilniaus 2 apylinkės teismo teisėjas Gediminas Viederis nesunkiais nusikaltimais įtariamą merginą uždarė į tardymo izoliatorių iškart dviem mėnesiams tarsi baisią nusikaltėlę. Advokato manymu, dėl incidento su Berneen sukelta isterija ir politikų kišimasis į bylą turėjo įtakos ir teisėjo G. Viederio sprendimui.

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vilmantas Gaidelis pasielgė teisingai: nepaisydamas prokuroro reikalavimo toliau areštinėje laikyti įtariamąją, ją išleido. Mat teisėjas apklausė ir nukentėjusiąją, ir įtariamąją, ir pamatė, kad per apklausą pati Berneen (iš Britanijos ji sugrįžo kelioms dienoms į Lietuvą) paneigė dar vieną prokuratūros argumentą dėl V. Iljinych suėmimo būtinybės, esą ji neišduodanti bendrininkų. Pasirodo, su įtariamąja buvę vaikinai dainininkės nemušė ir neįžeidinėjo. Atsirado ir daugiau prieštaravimų ieškovės ir atsakovės įvykio aiškinimuose. Berneen irgi buvo išgėrusi alkoholio ir, kaip aiškino Iljinych, juodaodė Berneen, pamačiusi jaunuolius, kurių striukių rankovės buvo paženklintos trispalvėmis, parodė nepadorų gestą ir pasakė „fucking nazi“. (Matyt, ją buvo stipriai paveikę teiginiai, jog visi, nešiojantys tautinę vėliavą, yra naciai.) Už tai V. Iljinych jai du kartus sudavusi ranka. Berneen teigė, kad Iljinych pavadino ją „fucking nigger“, o paskui keletą kartų sudavusi jai ranka ir diržu.

Jaunosios nusikaltėlės motina Gražina Iljinych dukrą apibūdino kaip siekiančią mokslo, net planuojančią stoti į Karo akademiją. Motina netiki, kad jos dukra galėjo nei iš šio, nei iš to pati prikibti prie dainininkės. Motinai sunku suprasti, kodėl su jos dukra nenormaliai elgiamasi. „Kažkas už to slypi. Gal mūsų pavardė nepatinka? Gal iš jos politinę kalinę nori padaryti? Politikų kalbos įžeidžia. Mes ne padugnės. Padugnės tie, kurie tokiais žodžiais per televiziją taškosi...“, – teigė savanorės motina, pajutusi politikierių kvailiojimus, žalojančius jos dukros gyvenimą.

V. Iljinych apygardos teisme pripažino, kad tarp judviejų įvyko kivirčas, tačiau šio įvykio nedetalizavo, prokurorų įtarimus pripažindama tik iš dalies. Vėliau 22 metų vilnietė V. Iljinych spaudai pasakė, kad visuomenės informavimo priemonės apie šią bylą paskelbė daug netiesos. Mergina tvirtina, kad diržu afrikietės nemušė. Šalia jos buvęs tik vienas žmogus, kuris stovėjo ir nieko nedarė, o ne aštuoni, šeši ar penki vyrukai, kaip buvo rašoma spaudoje. Konfliktas kilo todėl, kad Berneen pradėjo rodyti nepadorius gestus. Priėjusi Iljinych norėjo žodžiais jai paaiškinti, kad truputį tvardytųsi, bet kada juodaodė staigiai kilstelėjo butelį, kurį laikė rankoje, Violeta instinktyviai smogė ranka. Konfliktas įvyko vakare, jau sutemus. Mergina tvirtina iš pradžių nė nesupratusi, kad prieš ją – juodaodė, ir dar žinoma dainininkė.

Taigi panašu, kad Savukyno ir Co skleidžiamas šmeižtas apie Lietuvą, kurioje esą kyla ne tik neonacizmas, bet ir rasizmas, subliūško. Bent jau laikinai. Tik kaip dabar turės elgtis suklaidintas Prezidentas, dar neseniai teigęs, kad dėl „rasistinio“ išpuolio prieš Berneen turėtų būti „gėda visai Lietuvai“? Savukyno sukeltas kovos prieš tariamą nacizmą, fašizmą ir rasizmą pseudofrontas labai panašus ir netgi identiškas su vieno diktatoriaus vienoje imperijoje sukurtais valdymo metodais – kas mėnesį ar kas pusmetį būdavo keliamos isteriškos kampanijos prieš „liaudies priešus“ ir jo įsakymu sprendžiami žmonių likimai, milijonų žmonių likimai. O galbūt valdžios institucijų isteriškai kuriamos išgalvotos antirasistinės programos tėra tik triukšmas, orientuotas ne tiek į problemos išsprendimą, kiek skirtas užmaskuoti pačios valdžios negalią, gėdą ir pralaimėjimą svarbiausiose veiklos sferose? O gal tie Savukyno ir Co komentarai, reikalaujantys iš lietuvių tautos neaiškios atgailos už nepadarytas nuodėmes, naujų viešo nusižeminimo demonstracijų, tėra kažkokio didelio negražaus plano, nukreipto prieš Lietuvos valstybę, dalis?

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija