Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiaus ir armėnų katalikoso susitikimas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikina Armėnų Apaštalinės Bažnyčios vyriausiąjį patriarchą (katalikosą) Karekiną II

Turtinga santykių istorija

Kaip jau buvo pranešta, Sekminių liturginis celebravimas Vatikane turėjo ryškų ekumeninį akcentą dėl Armėnų Apaštalinės Bažnyčios vyriausio patriarcho (katalikoso) Karekino II vizito ir jo susitikimų su popiežiumi Benediktu XVI. Armėnai didžiuojasi, kad tautos apaštalo šv. Grigaliaus Švietėjo pastangomis jų šalis 301 metais pirmoji pasaulyje paskelbė krikščionybę valstybine religija. Jau IV amžiuje vienuolis Mezropas Mastakas sukūrė armėnų alfabetą, kad galėtų išversti Šventąjį Raštą.

Nedidelė pergalė ginant totalitarinių režimų aukų orumą

Vilija Aleknaitė-Abramikienė

Gegužės 8 dieną Briuselyje Europos Komisijos buvo surengti viešieji klausymai, kurių tema – totalitarinių režimų nusikaltimai, praeities vertinimas bei kelias į susitaikymą. Tuose klausymuose dalyvavo Lietuvos atstovai, tarp jų – prof. V. Landsbergis, E. Zingeris, V. Aleknaitė-Abramikienė.

Birželio pradžioje Lietuvos teisingumo ministerijos atstovai vyks į Briuselį ir pareikš apie šia tema atliktus „namų darbus“ įstatymų leidybos srityje. Tokius darbus yra atlikusi Vokietija, kitos valstybės. Iš Baltijos valstybių namų darbus Lietuva atliko pirmoji. Ateinantį rudenį Vilniuje vyks kitas šių klausymų turas.

Patvirtino dviejų dešiniųjų partijų susijungimą

Audronė V. Škiudaitė

Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius ir Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Valentinas Stundys pasirašo partijų jungimosi sutartį

„Vienybėje – jėga!“ – tokiais žodžiais ir tokiu jausmu gegužės 17 dieną gyveno beveik 20 tūkst. Lietuvos piliečių (ir dar keliskart tiek jų rėmėjų), kurių atstovai Vilniuje, Kongresų rūmuose, patvirtino dviejų politinių centro dešinės jėgų – Tėvynės sąjungos (TS) ir Lietuvos krikščionių demokratų (LKD) susijungimą. Kad tai buvo padaryta ryžtingai ir tikint šio veiksmo teisingumu, liudijo baigiantis renginiui beveik iš 900 žmonių krūtinių galingai nuskambėję tradiciniai Tėvynės sąjungos himno žodžiai: „Ąžuolai žaliuos žemėj Lietuvos“.

Širdimi prisilietė prie Sąjūdžio kelio

Kauno mokyklų mokiniai pirmieji atidarė Lietuvos Sąjūdžio jubiliejinio minėjimo duris

Zigmas Tamakauskas,

Konkurso vertinimo komisijos pirmininkas,
LS Kauno skyriaus tarybos pirmininko pavaduotojas

Viktorinos „Lietuvos Sąjūdžio dvidešimtmetis“ nugalėtojus pasveikino Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus tarybos pirmininkas Raimundas Kaminskas, jo pavaduotojas Zigmas Tamakauskas ir Seimo narys bei Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas Rytas Kupčinskas Gintaro Visocko nuotrauka

Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus tarybos iniciatyva, talkinant miesto Švietimo ir ugdymo skyriui, balandžio mėnesio viduryje Kauno bendrojo lavinimo mokyklose vyko viktorina „Lietuvos Sąjūdžio dvidešimtmetis“. Šios viktorinos nugalėtojai balandžio 29 dieną sugužėjo į baigiamąjį turą, vykusį „Ąžuolo“ katalikiškoje vidurinėje mokykloje. Iš 30-ties mokyklų atvyko 53 mokiniai, daugiausia vienuoliktokai. Mūsų organizuotos viktorinos tikslas buvo sudominti mokinius naujausiąja Lietuvos istorija, Lietuvos Sąjūdžiu, ne tik nutraukusiu tautos nelaisvės pančius, bet ir padėjusiu išsivaduoti iš sovietinės okupacijos ir kitoms tautoms.

Šilingas pagaliau įsileistas į Seimą

Audronė V. Škiudaitė

S. Šilingo minėjimo organizatoriai (iš dešinės): Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Arimantas Dumčius, Zanavykų draugijos pirmininkas Albinas  Vaičiūnas, S. Šilingo draugijos pirmininkė Birutė Matijošaitytė, aktorius Tomas Vaisieta

Gegužės 6 dieną Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojo Arimanto Dumčiaus ir Stasio Šilingo draugijos iniciatyva Seime surengtas Stasio Šilingo, Lietuvos valstybės Tarybos pirmininko, I ir II Seimų nario, teisingumo ministro, atminimui skirtas minėjimas ir paroda. Minėjimą pradėjo teisingumo ministras Petras Baguška. Apie LR Konstitucijas kalbėjo Seimo Konstitucijos komisijos pirmininko pavaduotojas Liudvikas Sabutis; Antanas Napoleonas Stasiškis papasakojo apie Stasį Šilingą tremtyje; apie jo gyvenimą – kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas; Lietuvai pagražinti draugijos pirmininkas Juozas Dingelis pasakojo apie šio iškilaus žmogaus veiklą. S. Šilingas yra buvęs ir Šaulių vadas, todėl pasisakė ir dabartinis Šaulių vadas Juozas Širvinskas ir kt. Dainavo Danielius Sadauskas, eiles skaitė aktorius Tomas Vaisieta. S. Šilingo keturių dukterų, gyvenančių užsienyje, sveikinimo ir padėkos laišką perskaitė S. Šilingo draugijos pirmininkė Birutė Matijošaitytė.

Paminėjo žymų karininką

Kazimieras Dobkevičius

Majoro Vytauto Bulvičiaus gimimo metinių minėjime Autoriaus nuotrauka

Gegužės 6 dieną Vilniuje, Karininkų ramovėje (Pamėnkalnio g. 13), vyko iškilmingas 1941 metų Birželio ginkluoto sukilimo Lietuvoje organizatoriaus ir vadovo, generalinio štabo majoro Vytauto Bulvičiaus 100-ųjų gimimo metinių minėjimas. Tądien sukako lygiai šimtas metų, kai ūkininko ir žymaus knygnešio Juozo ir Marijos Bulvičių šeimoje gimė sūnus Vytukas.

Iš ko padarytas „Gazpromas“?

Gintaras VISOCKAS

Valerijaus Paniuškino, Michailo Zygaro ir Irinos Reznik knygos „Gazpromas – rusų ginklas“ viršelis

Seniai ruošiausi perskaityti į lietuvių kalbą išverstą Valerijaus Paniuškino, Michailo Zygaro ir Irinos Reznik knygą „Gazpromas – rusų ginklas“. Beje, masina visi serijos „Iš arčiau“ veikalai, kuriuos išleido UAB „Kitos knygos“. Omenyje turiu ir nužudytosios žurnalistės Anos Politkovskajos „Rusijos dienoraštį“, ir knygą apie iš Tauragės kilusį milijardierių Romaną Abramovičių („Abramovičius: milijardierius iš niekur“, autoriai – Dominic Midgley, Chris Hutchins), ir jau minėto V. Paniuškino pasakojimą „apie tai, kas Rusijoje nutinka žmogui, kuris siekia būti laisvas“ („Michailas Chodorkovskis: tylos kalinys“), ir Dmitrijaus Popovo bei Iljos Milšteino veikalą „Oranžinė princesė: Julijos Timošenko paslaptis“... Tačiau labiausiai domino knyga, kurioje narpliojamos tikros bei menamos „Gazpromo“ istorijos.

„Šaukiu aš tautą, pėdoj gyvą“

Angelė BUŠKEVIČIENĖ

Šventinio renginio vedėja Lina Sinkevičienė (antroji iš kairės) pakvietė sudainuoti „Ąžuolai žaliuos“

Gegužės 11 dieną Zapyškyje vyko Lietuvos Sąjūdžio 20-mečio sueiga, kurią surengė Ežerėlio, Zapyškio ir Ringaudų kultūros centrai.

Po šv. Mišių Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje vyko iškilmingas minėjimas. Paskui dalyviai susirinko į tautinę gegužinę aikštelėje prie aušrininko A. Vištelio-Višteliausko paminklo. Atvyko Kauno rajono Savivaldybės meras Valerijus Makūnas, Kovo 11-osios Nepriklausomybės akto signataras Leonas Milčius, seimo narys Donatas Jankauskas, Algirdas Žandaras, Sigitas Imbrasas, Zapyškio ir kaimyninių seniūnijų seniūnai, iš Zapyškio kilusios viešnios iš Australijos ir daugelis kitų. Koncertavo Šaulių vokalinis ansamblis „Trimitas“ (vadovas A. Strazdas), Zapyškio mokyklos mokytojų tercetas; Zapyškio pagrindinės mokyklos vaikų tautinių šokių kolektyvas (vadovė Lina Kaminskienė), vaikų folklorinis ansamblis „Ringutis“ (vadovė Lina Apuokienė); Ringaudų folklorinis ansamblis „Ringa“ (vadovas M. Pečiulis), Višakio Rūdos kaimo kapela „Šaltinis“ (vadovė Marytė Klimavičienė).