Atnaujintas 2008 gegužės 21 d.
Nr.38
(1631)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Jotvingių kryžiaus riterių ordinas

Kazimieras Dobkevičius

Jotvingių kryžiaus riterių
ordino herbas

Popiežiaus Pijaus XI
Apaštalinis palaiminimas

XIII amžiaus pirmoje pusėje kryžiuočiai pavergė baltams priklausiusias prūsų gentis, o 1278-1283 metais ir jotvingius. Gyvenvietės buvo sudegintos, vieni gyventojai buvo išžudyti, kiti paimti į nelaisvę, dar kiti pasislėpė gūdžiose giriose. Vyko didelė jotvingių kilmingųjų šeimų migracija į kaimyninę palankiai nusiteikusią Žemaitiją.

1487 m. gruodžio 7 dieną aplink Medininkų (Varnių) žemių Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (LDK) valdytoją kunigaikštį Jurgį Komiatavičių susibūrė jotvingių bajorų grupė. Ši data laikoma ordino įkūrimo metais. Ordinas buvo karinis. Jį sudarė kilmingos Lietuvos šeimos, kurias vienijo jų senos tradicijos. 1495 metais Romos imperatorius Maksimilijonas I pasirašė chartiją, kuria minėtam kunigaikščiui suteikė privilegiją turėti Lietuvoje vasalų bajorų. 1541 metais Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas I patvirtino šią chartiją. 1590 metais didysis kunigaikštis Žygimantas III iš naujo pripažino Jotvingių bajorų broliją. Brolijos valdymo centras maždaug iki 1650 metų buvo Medininkuose, vėliau Raseiniuose, paskui Kražiuose. Antroje XVII a. pusėje brolija buvo pavadinta „Jotvingių bajorų riterių ordinas, globojamas riterio ir kankinio šv. Viktoro, garsaus valdovo ir gynėjo“. Iki XIX a. pradžios ordino vadovai buvo vadinami prepozitais.

Pranciškus Ksaveras Komiatavičius pirmasis buvo įvardintas didžiuoju magistru. Ordinas veikė visoje Lietuvoje ir Žemaitijoje. Pagrindinės ceremonijos vykdavo Kražiuose, jų metu susirinkdavo daugiau kaip 100 narių. Tačiau 1852 metais carinė valdžia ordino veiklą uždraudė. Nuo tada ordinas veikė slaptai. Ordino nariai aktyviai dalyvavo 1831 ir 1863 metų sukilimuose. Sukilimus nuslopinus vieni ordino nariai buvo represuoti, kiti slapstėsi. Sumaišties metu rusų buvo konfiskuotas ordino archyvas, atributai: Lietuvos valdovų raštai, privilegijos, vėliava, šv. Viktoro relikvijos, iškilmėms naudojamos patrankos, variniai būgnai.

1918 metais Lietuvai paskelbus nepriklausomybę brolija buvo oficialiai reorganizuota ir tapo Jotvingių geležies kryžiaus ordinu, o 1936 metais, siekiant atgaivinti tradicijas, brolijai buvo grąžintas senasis pavadinimas.

Popiežiaus Pijaus XI palaiminimas

1937 metais popiežius Pijus XI atsiuntė Apaštalinį palaiminimą ordino didžiajam magistrui Jurgiui Komiatavičiui. Prieškario Lietuvoje Jotvingių ordino didžiuoju kancleriu tapo Požerės (Šilalės r.) klebonas prelatas Antanas Kaributas-Skinderis.

Ordino broliai buvo keturių rangų: komandorų (vyriausiųjų vadų), karininkų (vadų), riterių (bajoriškos kilmės asmenų) ir donatorių (asmenų, neįrodžiusių bajoriškos kilmės).

Pagrindinė ordino riterio nešiojama regalija – geležinis kryžius su dviem skersiniais, dengtas emale, su averse pavaizduotu jotvingių riteriu ir viršuje apvainikuotas karūna. Ordino herbas vaizduoja šarvuotą raitelį, turintį aukso spalvos skydą su raudona penkialape rože.

Ordino šūkis: „In adversitate etiam gloriosi“ (Kovojantiems – garbė). 1940 metais Ordino veikla sovietų valdžios buvo uždrausta.

Pusė amžiaus sovietinės okupacijos metų ištrynė iš žmonių atminties žinias apie Jotvingių ordiną. Apie jį mažai žinojo ir istorikai. Kaune 2003 metais seno namo palėpėje atsitiktinai buvo surastas dokumentų ryšulėlis ir insignijos apie Jotvingių kryžiaus riterių ordiną, pragulėję čia virš 60 metų. Įvertinus ordino kilnius tikslus ir siekiant puoselėti senąsias jo tradicijas 2003 m. gruodžio 9 dieną paskelbta Jotvingių kryžiaus riterių ordino atkūrimo deklaracija, priimti įstatai ir statutas. 2004 m. rugpjūčio 25 dieną Ordinas įregistruotas kaip juridinis asmuo asociacijos teisėmis. Ordino buveinė – Kražiai, M. K. Sarbievijaus g. 45. Ordino tikslai: senųjų tradicijų tęsimas, Lietuvos praeities atminimo išsaugojimas, leidinių leidimas, riteriškumo, meilės tėvynei bei brolybės propagavimas, nusipelniusių Lietuvos mokslui, kultūrai, švietimui, menui, sportui piliečių apdovanojimas bei šių sričių mecenatystė. Šiuo metu yra 25 ordino nariai. Dalis jų yra bajoriškos kilmės, dalis – iškilūs visuomenės, kultūros bei mokslo žmonės. Tarp apdovanotųjų Rolandas Malaiška UAB „Sanostal“ generalinis direktorius, Leonidas Lebedinskis – Bachman įmonės „Kermi“ pardavimų vadovas Vokietijoje ir kiti. Jų pagalba Lietuvai skaičiuojama stambiomis pinigų sumomis. Jiems suteiktas ordinas „Už nuopelnus“. Jotvingių ordinui vadovauja magistras dr. Artūras Rūkas-Daujotis. Jotvingių ordino veikloje aktyviai dalyvauja Pasaulio lietuvių kultūros centro direktorius Valdas Kubilius ir kiti nariai.

Minint Lietuvos vardo paminėjimo istorijos šaltiniuose tūkstantmetį, atkurtasis Jotvingių kryžiaus riterių ordinas, švenčiantis savo įkūrimo 520 metų jubiliejų, taps sudėtine Lietuvos vardo paminėjimo mozaikos dalimi.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija