| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Maisto krizė - Bažnyčios rūpestis Mindaugas BUIKA
Svarbūs Vatikano atstovų pastebėjimai Popiežiaus Benedikto XVI per Devintinių iškilmes išsakytas palinkėjimas, kad tie, kurie valgo Kristaus Duoną, neliktų abejingais tiems, kurie net mūsų dienomis stokoja kasdieninės duonos, paskatino sutelkti dėmesį į aprūpinimo maistu krizę pasaulyje. Kova su badu, palietusi beveik milijardą pasaulio gyventojų, tampa dar sunkesnė dėl maisto produktų kainų augimo. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, per praėjusius devynis mėnesius maisto produktų kainos išaugo 45 proc., o ryžių, kurie yra pagrindinis maisto produktas pusei planetos gyventojų, kaina nuo gruodžio mėnesio padidėjo net 83 proc. Ekspertai nustatė, kad šį augimą daugiausiai paskatino spartus energijos išteklių brangimas. Gegužės mėnesį Šventojo Sosto atstovai Jungtinių Tautų struktūrų rengtuose susitikimuose išsakė Bažnyčios nuostatą, kad tokioje situacijoje reikia darnios tarptautinės bendruomenės veiklos. Maisto krizė turi būti vertinama ne tik kainų augimu tarptautinėje maisto produktų rinkoje, bet ir fizine bei dvasine būsena tų, kurie nepajėgūs aprūpinti maistu savęs ir savo šeimų", - sakė Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Jungtinių Tautų Organizacijoje arkivyskupas Čelestinas Miljorė. Gegužės 16 dieną kalbėdamas Niujorke vykusioje JT Stabilaus vystymo komisijoje jis pabrėžė, kad susidariusią nepalankią padėtį maisto produktų gamyboje reikia sieti su poreikiu vystyti žemės ūkį per išmintingą žemės reformą, iri-gacijos sistemų tobulinimą ir apleistų žemdirbystės plotų įdirbimą. Tai svarbus ir neatidėliotinas uždavinys politikos veikėjams ir visai pilietinei visuomenei", kadangi nuo jos politikavimų ir efektyvių sprendimų priklauso žmonijos gebėjimas apsirūpinti maistu", kas nulemia ir pačią žmogaus egzistenciją. Sudarant žemės ūkio vystymo programas turi būti atsižvelgta tiek į poreikį sustabdyti kainų augumą, tiek ir į maisto produktų gamybos didinimą bei jų paskirstymą bado rūpestį keliančiuose pasaulio regionuose, ypač Afrikoje. Arkivyskupas Č. Miljorė priminė svarbų faktą, kad 70 proc. pasaulio vargšų gyvena tokiuose kaimuose, kur stinga maisto". Tai patvirtina nuostatą, kad kovojant su badu reikia rūpintis ne tik tais, kurie maisto produktus vartoja, bet ir tais, kurie juos gamina. Didesnė parama būtina smulkiems ūkininkams, kurie galėtų ne tik vietines bendruomenes aprūpinti maistu, bet ir įsijungti į platesnės apimties prekybos maisto produktais rinką. Tai būtų svarbus elementas atsiliepiant į nuolatinį badą kai kuriuose regionuose. Sudarant rėmimo programas žemdirbiams reikia atsižvelgti ne tik į gamtines, bet ir į kitas sąlygas, kad būtų išvengta ekonominio bei gamtosauginio ekstremizmo. Parama mažiems ūkiams Kadangi dabartinė maisto krizė kelia didelę grėsmę pažangai, visuomenė taip pat turi toliau neatidėliotinai dorotis su klimato kaita, žalingomis subsidijomis žemės ūkiui (šias subsidijas pajėgios teikti turtingos šalys, todėl neturtingų šalių žemdirbiai ir gamintojai atsiduria nelygiateisėje padėtyje - M. B.), gamtine aplinka ir žemės reformos poreikiu, - sakė arkivyskupas Č. Miljorė. - Didindami tarptautinį solidarumą ir stiprindami rūpinimąsi labiausiai pažeidžiamais mūsų visuomenėse nariais, mes galėsime užtikrinti, kad pažanga šiandien taptų pagrindu teisingesnei ir garantuotai ateičiai". Katalikų žinių agentūra (CNS) bei kitos tarptautinės bažnytinės ži- niasklaidos priemonės paskleidė Vatikano atstovo (Jungtinių Tautų struktūrose Europoje) arkivyskupo Silvano Tomazio susirūpinimo kupiną kalbą JT Žmogaus teisių taryboje. Gegužės 22 dieną kalbėdamas Ženevoje vykusioje tarybos sesijoje, skirtoje teisės į maistą" aptarimui, jis pasakė, kad maisto kainų augimas besivystančiose šalyse kelia grėsmę stabilumui ir skatina neatidėlioti tarptautinio veikimo. Jeigu kiekvienais metais po 4 mln. žmonių įsijungia į dabar pasaulyje badaujančių 854 milijonų gretas, tai rodo globalinės prekybos sistemos nepakankamą funkcionavimą", - sakė arkivyskupas S. Tomazis. Jis pažymėjo, kad pasaulinė bado problema tampa prioritetine tarp tokių problemų, kaip sveikatos apsauga ir švietimas, kariniai konfliktai, nekontroliuojama migracija, gamtos nykimas, epidemijos ir terorizmas. Vatikano atstovas pastebėjo, kad daugeliui šeimų industrinėse Vakarų valstybėse, kur maisto produktams gyventojai išleidžia mažiau nei 20 proc. savo pajamų, šis kainų augimas neatrodo toks grėsmingas. Tačiau didėjančios kainos kelia pavojų daugiau kaip milijardo žmonių gyvenimui, gyvenančių neturtingose šalyse, kurie maistui yra priversti išleisti beveik visos dienos uždarbio pajamas (o jos yra ne didesnės kaip l doleris)", - aiškino arkivyskupas. Kitas reikšmingas faktas, kurį patvirtina daugelis tyrimų, kad dabartinę krizę lemia ne maisto produktų stygius, bet negalėjimas jų įsigyti dėl įvairių priežasčių, įskaitant ir finansines. Maisto krizei išspręsti nėra būtinos struktūrinės permainos ar revoliucijos", kaip kartais bando tvirtinti ideologiniai ekstremistai. Tiesiog reikia pripažinti, kad dabartinė žemės ūkio produkcijos prekybos liberalizacija yra naudinga tik stambiajam verslui ir neigiamai veikia smulkiuosius ūkius, kurie tebėra aprūpinimo maistu pagrindas besivystančiose šalyse. Į tai privalu atsižvelgti teikiant investicijas žemės ūkio ir kaimiškųjų regionų vystymui ir stengiantis apsaugoti individualios nuosavybės teises. Taip pat reikia stengtis uždrausti spekuliaciją maisto produktų kainomis ir atsisakyti neteisingų subsidijų žemės ūkio gamybai, kurios naudingos aiškų pranašumą turinčiai JAV ir Europos Sąjungos žemdirbystei bei pramonei. Kad mažieji ūkiai išvengtų kliūčių integruojantis į rinką, arkivyskupas S. Tomazis užsiminė apie tradicinių kooperacinių struktūrų vystymo svarbą. Taip pat reikia toliau aiškinti, kad teisę į maistą" turėtų visi žmonės ir ugdyti visuomenę taip, kad jų mentaliteto centru taptų žmogus kaip asmuo, o ne ekonominis pelnas". Biodegalų gamybos kontroversijos Minėtos maisto krizės akivaizdoje Vatikanas įsijungė ir į diskusiją dėl vadinamųjų biodegalų gaminimo, čia įžvelgdamas šios problemos moralinius aspektus. Mat didėjant maisto kainoms ir nemažė-jant pasaulyje badaujančių žmonių, iš maistinių kultūrų vis daugiau gaminama energetinių produktų: etanolio (iš grūdų) ir dyzelino (iš augalinio aliejaus). Vašingtono Tarptautinio maisto politikos studijų instituto duomenimis, vien tik šiais metais apie 30 proc. JAV grūdų produkcijos bus sunaudojama etanolio gamybai. Europos Sąjunga balandžio mėnesį taip pat patvirtino siekį iki 2020 metų 10 proc. automobilinio kuro gaminti iš javų derliaus. Ekspertai tvirtina, kad būtent biodegalų gamybos augimas yra vienas iš faktorių, didinančių ir maisto produktų kainą. To paties instituto tyrinėtojas Siva Msangis katalikų žinių agentūrai (CNS) pasakė, kad nuo 2000 iki 2006 metų biodegalų gamyba nulėmė 25-33 proc. padidėjusias maisto produktų kainas. Instituto ataskaitoje nurodoma, kad jeigu biodegalų gamyba pasiliks tokiame, kaip dabar yra lygyje, tai javų grūdų kainos išaugs dar 26 proc., o aliejinių kultūrų -18 proc. Padvigubinus biodegalų gamybą, javų grūdų kainos pašoktų 72 proc., o aliejinių kultūrų - 44 proc. Atsižvelgdamas į šią tendenciją, Didžiosios Britanijos premjeras Gordonas Braunas buvo priverstas pareikšti, kad jo vyriausybė, siekdama išvengti tokio spartaus maisto produktų kainų augimo, privalės keisti biodegalų gamybos didinimo planus. Šventojo Sosto atstovas Jungtinių Tautų struktūroje monsinjoras Renatas Valantė, balandžio viduryje Brazilijoje surengtoje FAO konferencijoje kalbėjo, kad biodegalų gamyba neturi mažinti žemės ūkio produkcijos gamybos, skirtos maisto pramonei. Nors pripažino, kad biodegalų gamyba iš žemės ūkio produktų gali apsaugoti gamtinę aplinką ir biologinę įvairovę". (O taip pat sumažinti priklausomybę nuo politiškai nestabilių naftos ga- vybos regionų -M. B.). Kita vertus, ši tendencija yra atsakinga už be-precedentinį kainų augimą, kurio nebuvo dar prieš dešimtmetį, ir vis intensyvesnę dirvos kultūrizaciją, kas ją smarkiai nualino. Globaliniu atžvilgiu, nors biodegalų gamybos plėtra atnešė tam tikrą naudą ūkininkams, tačiau sukėlė neigiamas pasekmes skurdo prasme tose pasaulio dalyse, kurios yra priklausomos nuo maisto produktų importo bei dirvos konservacijos. Todėl išsivysčiusios šalys ypač atsakingai turi užtikrinti teisės į maistą" garantijas ir nemažinti produkcijos kiekio, skirto maisto gamybai, nie kokybiškai, nei kiekybiškai, sakė monsinjoras R. Valente. (Šis paraginimas pirmiausia yra skirtas tokioms šalims, kaip Brazilija, kur iš cukranendrių vis daugiau gaminama etanolio ir mažinami plotai, skirti maistinei sojai auginti bei galvijams ganyti. Baiminamasi, kad plečiant etanolinių" cukranendrių laukus, naikinamos džiunglės Amazonės baseine.) Alkano pamaitinimas -moralinė pareiga Popiežius Benediktas XVI per jau trejus metus trunkantį pontifikatą ne kartą yra kalbėjęs apie būtinybę spręsti globalines bado problemas, pabrėždamas jog tai nėra tik loginis ar ekonominis sprendimas, bet ir visų moralinė pareiga. Savo kreipimesi Pasaulinės maisto dienos proga (ji kasmet minima spalio 16-ają). Šventasis Tėvas dar kartą patvirtino, kad visi žmones turi lygias teises į sveiką maistą ir pakankamą jo kiekį ir kad tik žmogaus egoizmas, o ne gamtinės sąlygos lemia bado fenomeną. Minėtą kreipimąsi Benediktas XVI adresavo Pasaulinės maisto dienos minėjimo organizatoriui, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos generaliniam sekretoriui Žakui Diufui. Su šia organizacija, kurios būstinė yra Romoje, Šventasis Sostas palaiko glaudžius santykius. Šiemet minimas 60-metis, nuo to laiko, kai 1948 metų lapkričio 25 dieną FAO suteikė Vatikanui nuolatinio stebėtojo" statusą su teise dalyvauti organizacijos veikloje. Kartu bažnyčiai suteikė ir galimybę įgyvendinti savo misiją rūpinantis pasaulio alkanųjų pamaitinimu". Praėjusios Pasaulinės maisto dienos tema buvo labai simbolinė - Teisė į maistą", taip ją susiejant su šiemet plačiai pasaulyje minimomis Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos priėmimo 60-osioms metinėmis. Šis sutapimas padeda mums aptarti teisės į maistą svarbą, kadangi ji yra kitų teisių, pirmiausia fundamentalios teisės į gyvybę, laiminga išdava", - pažymėjo kreipimesi popiežius Benediktas XVI. Apgailėtina, kad nepaisant pažangos įtvirtinant pagrindines žmogaus teises, badaujančių skaičius pasaulyje beveik nesumažėjo. Anot Šventojo Tėvo, taip yra todėl, kad kovoje su globaliniu badu viską lemia ekonominiai svertai, užmirštant etinio dėmens prioritetą. Tas prioritetas yra susijęs su žmonėms būdingais užuojautos ir solidarumo sentimentais, kurie skatina vienus su kitais dalintis ne tik materialiniais dalykais, bet ir meile, ko visiems mums reikia, - aiškino Benediktas XVI. - Iš tikrųjų, mes duodame pernelyg mažai, jeigu duodame tik medžiaginius daiktus". Kartu jis pabrėžė, kad bado panaikinimo ir žmonių aprūpinimos sveiku maistu tikslų turi būti siekiama tokiais metodais, kurie leistų įsisavinti žemdirbystės plotus su pagarba kūrinijos paveldui. Taigi mokslo ir technologijos pasiekimus reikia panaudoti atsižvelgiant į gamtos ciklus ir ritmus, gerai pažįstamus kaimiškųjų sričių gyventojams". Taip pat siekiant ekonominio ūkininkavimo nepažeisti tradicinės čiabuvių bendruomenių praktikos" žemdirbystėje, nes taip gali iškilti pavojus susiformavusiam jų gyvenimo būdui, šei-mai ir bendrajai gerovei. Šventasis Tėvas kreipimesi teigė, kad pirmosiomis aukomis" bado tragedijoje tampa vaikai. Dėl nepakankamo maitinimosi dažnai sutrinka ir sulėtėja jų fizinė bei mentalinė branda. Kaip rodo daugelis pavyzdžių, badaujantys vaikai yra priversti sunkiai dirbti ar net įsijungti į kariaujančias grupes vien tik tam, kad gautų šiek tiek maisto", -reiškė susirūpinimą Popiežius. Jis taip pat paragino sustiprinti vaikų, ypač neturtingųjų, maitinimą mokyklose. Tokiu būdu pagerėtų ne tik jų auklėjimas bei mokymas, bet kartu būtų skatinamas ir jų viltingas požiūris į ateitį.
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |