Atnaujintas 2008 birželio 6 d.
Nr. 43
(1636)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Maldingas Eucharistijos priėmimas

Šventosios Komunijos priėmimas
atsiklaupus liudija
išskirtinę pagarbą
Eucharistijoje esančiam Jėzui

Popiežius Komuniją suteikė tikintiesiems klūpint

Neseniai iškilmingai celebruota Švenčiausiojo Kristaus Kūno ir Kraujo liturginė šventė ir artėjantis Tarptautinis eucharistijos kongresas paskatino aptarti pagarbos Švč. Sakramentui reiškimo būdus, o ypač priimant šventąją Komuniją. Tarptautinė katalikų žiniasklai-da atkreipė dėmesį, kad po daugelio metų pertraukos per praėjusias popiežiaus Benedikto XVI aukotas Devintinių šv. Mišias tikintieji priėmė šventąją Komuniją iš Šventojo Tėvo rankų į burną ne stovėdami, bet klūpodami. Vatikano atstovai sakė, kad šis įvykis gegužės 22 dienos pamaldose prie Laterano Šv. Jono bazilikos nereiškia nuolatinio pasikeitimo Popiežiaus vadovaujamoje liturgijoje. Tokiu žingsniu tik norėta pabrėžti Corpus Christi šventės iškilmingumą ir sąsajas su praeities šv. Mišių praktika.

Tose Devintinių pamaldose Benediktui XVI ruošiantis dalinti Komuniją, du tvarkdariai padėjo klaupyklą priešais altorių ant bazilikos laiptų. Parinkti komunikantai - pasauliečiai, vienuolės, seminaristai kunigai ir berniukai bei mergaitės, neseniai priėmę Pirmąją Komuniją Romos parapijose, - visi ją priėmė klūpėdami. Tai jau tam tikra naujiena, kadangi pastaruoju metu tapo įprasta, kad ir per pontifikalines šv. Mišias iš Šventojo Tėvo rankų Komunija buvo priimama stovint. Dauguma komunikantų ją priimdavo į burną, o kai kurie ir į ištiestas rankas, kaip dabar paplitę Vakaruose.

Atsakydamas į Jungtinių Amerikos Valstijų katalikų žinių agentūros CNS paklausimą dėl tokių pasikeitimų, Popiežiaus liturginių ceremonijų vadovas monsinjoras Gvidas Marinis sakė, kad sprendimas buvo „specialiai adaptuotas Corpus Domini šventei", o kaip bus toliau - „pamatysime". Dievo kulto ir sakramentų kongregacijos sekretorius arkivyskupas Albertas Malkolnas Randžitas Patabendidžas Donas tai pačiai žinių agentūrai teigė, kad kolkas Vatikane, „nevyksta diskusijos" apie reikalavimą priimti šv. Komuniją iš Popiežiaus klūpant ir į burną, o ne į rankas. Jis taip pat aiškino, kad nėra rengiami nauji normatyvai, kurie pakeistų Vatikano 1969 metų sprendimą, pagal kurį vietiniai vyskupai gali leisti tikintiesiems priimti Eucharistiją stovint ir į rankas.

„Tačiau į Šventojo Tėvo poelgį" gegužės 22 dienos šv. Mišiose „turi būti atsižvelgta", - sakė arkivyskupas A. Randžitas. Šventąją Komuniją priimant atsiklaupus „labiau pabrėžiamas Viešpaties, kurį priimame Eucharistijoje, adoravimo faktas. Devintinės tam „yra ypatinga proga", kadangi šioje šventėje dėmesys sutelkiamas į Jėzų, kuris tikrai yra Eucharistijoje. „Aš turiu viltį, kad ši praktika bus skleidžiama", - aiškino iš Šri Lankos kilęs arkivyskupas A. Randžitas, kuris jau anksčiau ne kartą yra išreiškęs nuomonę apie grįžimą prie senųjų liturginių tradicijų, įskaitant Eucharistijos priėmimą atsiklaupus.

Pagarbos liudijimo evangelizacinė reikšmė

Plačiai nuskambėjo jo įžanga parašyta žymaus vokiečių misionieriaus Karagandos (Kazachstano) augziliaro vyskupo Atanazijaus Šneiderio knygai, kurioje teigiama, jog atėjo laikas Katalikų Bažnyčiai peržiūrėti sprendimą, leidžiantį tikintiesiems priimti Komuniją į rankas. Vyskupo A. Šneiderio knygą „Dominus est: vyskupo iš Vidurinės Azijos apmąstymai apie Eucharis-tiją" sausio mėnesį italų kalba išleido Vatikano leidykla. Ištrauka iš naujosios knygos buvo publikuojama Vatikano laikraštyje „L’Osserva-tore Romano". Minėtoje knygos įžangoje arkivyskupas A. Randži-das priminė, kad „Eucharistija, perkeista duona ir vynas į Kristaus kūną - Dievą tarp mūsų - turi būti priimama su reikiamu dievobaimingumu ir nuolankiu pagarbinimu".

CNS pateiktoje apžvalgoje teigiama, jog arkivyskupas A. Randži-das pabrėžtinai nurodė, kad Vatikano II Susirinkime nebuvo autorizuota Komunijos priėmimo į rankas praktika. Ji buvo savavališkai pradėta „kai kuriuose sferose su atitinkamu piktnaudžiavimu bei skubotumu ir tik vėliau leista Vatikano. Liturgijos ekspertai ir teologai, kurie rėmė šį pasikeitimą, teigė, kad tai atitinka ankstyvosios Bažnyčios praktiką ir Evangelijoje atpasakotas Paskutinės vakarienės apeigas. „Jeigu galima priimti tiesiog į burną, tai galima priimti ir į ranką, kadangi ir šis kūno organas vienodai reikšmingas", - rašė arkivyskupas A. Randžidas. Tačiau jis pastebėjo, kad Komunijos priėmimo į rankas praktikos pradžia sutapo su laipsnišku pagarbos šv. Ostijai mažėjimu. „Aš manau, jog atėjo laikas iš naujo įvertinti šią naują praktiką, ją peržiūrėti ir, jeigu pasirodys būtina, jos atsisakyti", - tvirtino arkivyskupas A. Randžidas. Šie svarstymai labai aktualūs, kadangi reikia padėti tikintiesiems atnaujinti gyvą tikėjimą realiu Kristaus buvimu Eucharistijoje ir jį apginti pavojingų Bažnyčios gyvenimo ir mokymo iškraipymų akivaizdoje. Juk vis dažniau pasitaiko, kad šv. Mišių celeb-ravimas vyksta „paviršutiniškai", jame trūksta „tikro susitelkimo" ir „aiškiai regimų pagarbos ženklų". Vyskupas A. Šneideris savo minėtos knygos pagrindu laikraštyje „L’Osservatore Romano" publikuotame straipsnyje pabrėžia šventosios Komunijos pagarbaus priėmimo evangelizacinę reikšmę. Jeigu atvykę netikintieji matytų tokį pagarbinimo aktą, jie taip pat „parpuolę pašlovintų Dievą ir išpažintų, jog Dievas iš tiesų yra jumyse" (l Kor 14, 25), rašė Karagandos augziliaras vyskupas, cituodamas Pirmąjį laišką Korintiečiams. Straipsnyje apžvelgęs ankstyvosios Bažnyčios teologų raštus apie Eucharistijos priėmimą, hierarchas daro išvadą, kad pasauliečių šventosios Komunijos priėmimo į burną praktika buvo vyraujanti nuo VI amžiaus.

Ne pasirinkimo teisė, bet santykis su Viešpačiu

Vatikano laikraštyje publikuotas straipsnis „Kaip globojamas kūdikis rankose tos, kuri jį maitina", taip pavadintas neatsitiktinai. Vyskupas A. Šneideris pažymi, jog kaip kūdikis atveria burną, kad priimtų maistą iš motinos, taip ir katalikai turi atverti burnas Jėzaus maisto priėmimui". Patristikos epochoje iš tikrųjų Kristaus maitinimas savuoju Kūnu ir Krauju šventojoje Komunijoje buvo lyginamos su kūdikio maitinimu motinos krūtimi. Taip ypatingu būdu buvo suvokiamas Eucharistijos slėpinio didingumas.

Kartu su pagarbos išreiškimu priimant Komuniją atsiklaupus, jos priėmimas į burną taip pat leidžia išvengti rūpesčio, kad žmonės Kristaus kūną gali paimti į nešvarias rankas arba Ostijos dalelės būtų išmestos, tokiu būdu leidžiant atsirasti abejonei, ar žmonės tikrai tiki į šį sakramentą. „Ar ne geriau atitiktų giliąją tikrovę ir tiesą apie konsekruotą duoną, jeigu ir šiandien tikintieji ją priimtų parpuolę ant kelių ir atvėrę burnas, kaip pranašas priėmė Dievo Žodį, ir leistųsi būti maitinami kaip kūdikiai?" - klausė vyskupas A. Šneideris.

Apie savo knygą „Dominus Est" vėliau duotame interviu inter-netinei televizijai gloria.tv vyskupas A. Šneideris pabrėžė, kad toks sugrįžimas prie ankstesnių tradicijų turi sustiprinti sąmoningą Eucharistinės aukos sakralumo supratimą tiek tarp pasauliečių, tiek ir tarp dvasininkų. „Juk mes esame sudaryti iš kūno ir sielos, - sakė ganytojas. - Todėl Kristaus pašlovinime ir adoracijoje šiuo momentu (Komunijos priėmimu) dalyvauja ir kūnas. Tokia yra abipusė išorinio ženklo ir vidinio nusistatymo sąveika".

Taigi, čia kalbama ne apie „pasirinkimo teisę", bet apie santykį su pačiu Viešpačiu. „Todėl mes negalime likti abejingi, ypač aš, kaip vyskupas, ir sakyti „viskas gerai". Ne viskas gerai. Jeigu mes tikrai mylime savo Viešpatį, tai turime sustiprinti šį momentą, kad jis taptų dar šventesnis ir būtų ugdomas kaip išorinės adoracijos ženklas, o kartu ir tikėjimo ugdymas" - aiškino vyskupas A. Šneideris. Priminęs, kaip pagarbiai yra sutinkami ir priimami valstybių prezidentai ir karaliai, jis pabrėžė, kad su dar didesniu atsidavimu turi būti priimamas tas, kuris yra Karalių Karalius. „Tai ne paprasto ritualo klausimas - tai tikėjimo ir mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus meilės klausimas", - sakė vyskupas A. Šneideris.

Parengė Mindaugas BUIKA

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija