Atnaujintas 2008 birželio 6 d.
Nr. 43
(1636)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Vis dar piktžolėmis apaugę dirvonai

Petras KATINAS

Šiaip taip sulaukėme saulėtos vasaros. Iš visų pusių pasipylė prognozės ir gąsdinimai, kad ir vėl viskas brangs. Pirmiausia dėl didžiulių šilumos kainų daugelis turės tenkintis pigiausiomis kruopomis ir makaronais, amžiams pamiršdami mėsos skonį, nes neįpirks netgi sovietinės nostalgijos apimtų „Samsono" biznierių produkcijos -„Tarybinių" dešrelių ar batonų. Todėl rekomenduojame „Samsono" vadovams prisiminti tikrąją sovietinę praeitį ir pradėti masiškai tiekti, pavyzdžiui, „tarybines kanopas" ar panašias atliekas, kuriomis buvo prekiaujama sovietinių laikų maisto produktų parduotuvėse. Būtų teisingiau ir suprantamiau. Tuo labiau kad valdžioje tebesėdi tie patys arba beveik tie patys, kurie dūsaudami prisimena tuos laikus. Nesvarbu, kad jie tų „tarybinių kanopų" nevalgė, o maistą pirko specialiose parduotuvėse ar bufetuose, bet puikiai žino, kas buvo pardavinėjama „tarybų" Lietuvos žmonėms, tai yra tai, kas likdavo nuo mėsos ešelonų, siųstų į Maskvą ar Leningradą.

Dėl kainų šuolio aukso gysla atsivėrė įvairaus plauko populistams. Pirmiausia paksistams bei panašiems. Netgi „socialiai orientuotų" vadinamųjų socialdemokratų Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkė Birutė Vėsaitė ėmė aiškinti, kad valstybė negali reguliuoti kainų, o ypač mažinti jų. Nieko nepadarysi - rinkos ekonomika. Kapitalizmas. Tiktai, aišku, nepridūrė, kad tas kapitalizmas Lietuvoje lygiai toks pat laukinis, kaip ir Rusijoje ar kitose NVS šalyse. Bet kitaip ir būti negali. Paradoksas, bet šiuos metus Sąjūdžio metais paskelbė ir jo įkūrimo 20-ąsias metines mini tie, kurie prieš 20 metų visiškai nenorėjo permainų, tuo labiau nepriklausomybės atkūrimo. Na, geriausiu atveju, deklaravo „suverenitetą SSRS sudėtyje". Netgi tokį plakatą buvo iškabinę prie „LTSR" LKP CK rūmų, pačiam pirmajam sekretoriui palaiminus. Jie jautė, o kai kurie ir žinojo, kad Sovietų Sąjungai ateina galas, nes net Lubiankos KGB generolai, įsisiūbavus M. Gorbačiovo „perestroi-kai", ėmė pervedinėti pinigus į užsienį, ten kūrė firmas ir kontoras ateičiai. Tiktai užkietėję dogmatikai leniniečiai-stalinistai viso to nematė. Tačiau net mūsų partinė nomenklatūra nesitikėjo, kad atkurtoji Lietuvos nepriklausomybė leis jiems visai lengvai „prichvatizuoti" faktiškai visą Lietuvos turtą. O tie, kurie jau Atgimimo metais ir po 20-ties metų sėdės šiltose ir gerai apmokamose kėdėse, vadovaus ne tik valstybei, bet ir teisėsaugai bei ekonomikai. Netgi valstybės saugumui. Ir ne tik vadovauja, bet ir bando susidoroti su jiems neįtinkančiais ar nenuperkamais žurnalistais. Geriausias to pavyzdys - Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus (ir seno KGB rezervisto, ir naujojo - neva mąstančio dešiniuoju smegenų pusrutuliu) pavaduotojo Dariaus Jurgelevičiaus kreipimasis į Vilniaus miesto 3-iosios apylinkės teismą reikalaujant nubausti žurnalistus Valdą Vasiliauską ir Rimantą Varnauską už jų publikacijas, pasirodžiusias po tragiškos VSD karininko patrioto Vytauto Pociūno žūties, apie paties D. Jurgelevičiaus vaidmenį išsiunčiant V Pociūną į Baltarusiją. Tiesiai į mirtį. Taip pat šis buvęs komjaunimo aktyvistas buvo labai nepatenkintas, kad minėti žurnalistai priminė jo publikaciją „Komjaunimo tiesoje" (1987 09 02), kurioje tada dar Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentas D. Jurgelevičius koneveikė tautinio mitingo prie Adomo Mickevičiaus paminklo dalyvius, išvadino tą mitingą antitarybine akcija, o mitingo dalyvius - Vakarų pakalikais. Beje, ir dabar dalis mūsų Seimo narių kartoja tuos pačius kaltinimus, dūsauja dėl nepakankamos pagarbos „Gazpromui", „Lukoilui" ar „Dujotekanai", keikia siunčiamus mūsų karius savanorius į Iraką ar Afganistaną parsidavimu Amerikai. Štai tas pats D. Jurgelevičius, reikalaudamas, kad teismas įpareigotų žurnalistus paneigti „teisybės neatitinkančią" informaciją, dar užsiprašė 100 tūkstančių litų moralinės žalos atlyginimui. Mat žurnalistas V. Vasiliauskas, rašydamas apie buvusio VSD generalinio direktoriaus Arvydo Pociaus, jo pavaduotojo D. Jurgelevičiaus bei „pilkojo kardinolo" Albino Januškos, dabar premjero G. Kirkilo patarėjo, ryšius su „Gazpromo" vietininkės „Dujoteka-nos" šefo Rimanto Stonio kompanija, retoriškai paklausė: „Ar ne tokie ir įsirašydavo į stribus?" Žinoma, vėliau į KGB rezervistus. Kai kas sako, kad nereikia kreipti dėmesio į tuos Atgimimo pradžioje komjaunimo aktyvistų rašytus pasipiktinimo laiškus į „Komjaunimo tiesą" ar „Tiesą", „Komunistą" bei panašius organus, jau nekalbant apie rajoninę spaudą, kuri, beje, ir po 20-ties metų neturi konkurentų ir sugebėjo tik pakeisti savo pavadinimus iš „Lenino keliu" ir panašių, bet iš esmės liko tokie patys. Kaip ir tie tada dar buvę komjaunuoliai, kurie visada liks tokie, kokie buvo. Tokie kaip neapykanta V. Landsbergiui besispjaudantis „liaudies rašytojas" V Petkevičius, keliantis į padanges stribus, tautos atmatas vadindamas liaudies gynėjais. Arba, pavyzdžiui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko J. Karoso samprotavimai, kaip svarbu draugauti su Rusija, nes už tą draugystę ji atsilygins pigia nafta ir dujomis. Tokių Seime yra ne vienas ir ne du.

Dideliu teisės žinovu besidedantis Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas socdemas Julius Sabataus-kas ir jo vadinamoji speciali darbo grupė jau parengė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma maksimaliai sušvelninti neseniai įsigaliojusias bausmes, kurios padeda tramdyti girtus vairuotojus ir kelių chuliganus. J. Sabatauskui ir jo bičiuliams kažkodėl nepatinka, kad avarijų ir žuvusiųjų Lietuvos keliuose ir gatvėse skaičius įsigaliojus atsakomybę sugriežtinusioms įstatymo pataisoms ėmė mažėti. Areštinėse nuo sausio mėnesio atsidūrė ne dešimtys, o šimtai neblaivių vairuotojų, o aikšteles užpildė iš jų paimti automobiliai. Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo departamento darbuotojai griebėsi už galvų išgirdę apie J. Sabatausko specialios darbo grupės, kuriai už triūsą buvo išmokėta per 40 tūkst. litų, sprendimą sušvelninti iki minimumo bausmes „kelių ereliams". Švelninamos bausmės ir už chuliganišką vairavimą be vairuotojo pažymėjimo bei už girtų vairuotojų sukeltas avarijas. J. Sabatauskui karštai pritaria jo kolega Vladimiras Ore-chovas, pats po sovietinės armijos dienos šventimo įkliuvęs girtas prie vairo. Pasak jo, griežtas įstatymas yra... sovietinis (!) Nes svarbiausia, anot V. Orechovo, ne bausmės, bet žmonių mąstymas, kurį galima pakeisti tik kompleksiškai. Panašiai mąstė ir buvęs STT vadas, dabar VSD generalinis direktorius P. Malakauskas, siūlęs kyšininkams, sukčiams, korupcionieriams ir panašiems skaityti paskaitas, dalyti brošiūras ir lankstinukus. Aišku, J. Sabatauskas, kaip ir jo partiniai viršininkai, rengiasi būsimiesiems rinkimams. Dabar kelių siaubūnai, be abejonės, atiduos savo balsus už draugą Julių.

Tiesa, įvyko tam tikras posūkis socdemų planuose, kai pats A. Brazauskas atsisakė kelti savo kandidatūrą būsimuose Seimo rinkimuose. Užtat premjeras G. Kirkilas jau pareiškė, kad būsiąs įrašytas pirmuoju partiniame sąraše. Antruoju tikriausiai bus C. Juršėnas. Vienmandatėse apygardose šie „amžinai gyvieji" savo kandidatūrų nekels. Esą labai užimti tiesioginiu darbu. Abu buvę LKP CK partiniai instruktoriai aiškiai bijo, kad vienmandatėse gali gėdingai pralaimėti. Kam ta rizika, jeigu yra partiniai sąrašai. Užtat pirmose socdemų sąrašo eilutėse puikuosis A. Brazausko žmonos Kristinos vardas. Žiūrėk ir perims partijos vairą atėjus metui. Juk darbo patirtis su buvusia nomenklatūra, kad ir bufete, tikrai didelė.

Be kelių chuliganų pamaloninimo, brangioji Vyriausybė, matyt, norėdama mažinti socialinę atskirtį, nusprendė dosniai pamaloninti vargstančiuosius. O tais varguoliais, pasirodo, yra... teisėjai! Jiems pasiūlyta dvigubai pakelti algas ir dar primokėti vadinamąjį tryliktą atlyginimą. Tokiai iniciatyvai komjaunuoliškai pritarė Konstitucinis Teismas. Už tai, kad teisėjų gyvenimas pavirstų rojumi, labai rūpinosi „darbo žmonių ir pensininkų motinėlė" socialinių reikalų ir darbo ministrė draugė Vilija Blinkevičiūtė. Galima palyginti kai kurių teismų dabartinius „elgetiškus" atlyginimus su būsimaisiais. Apylinkių teismų teisėjų dabartinė alga nuo 4165 litų išaugs iki 6958. Apygardų teismų - nuo 5145 iki 8428 litų, Aukščiausiojo Teismo -nuo 7105 iki 9408, o Konstitucinio Teismo -nuo 7595 net iki 14381 litų. Štai koks rūpestis, koks dosnumas!

Tai dar, žinoma, ne viskas. Juk ne veltui į Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovybę išrinktas žurnalistas A. Siau-rusevičius jau susilaukė valdančiojo klano ovacijų, o gal ir saldžių dotacijų iš atskirų ministerijų. Jis paaiškins tautai viską - taip, kaip lieps visokie Januškos ir „valstybininkai". Pradžia jau padaryta - uždarytos Dariaus Kuolio laidos „Tarp Rytų ir Vakarų" ir „Sankirtos". Aišku, D. Kuolio išgujimo nepakaks. Pasak atsistatydinusio vos dvi savaites išbuvusio LRT tarybos pirmininku Valentino Milak-nio, valymas LRT tikriausiai bus tęsiamas. Ypač po to, kai A. Siaurusevičiui į pagalbą paskirtas G. Ilgūnas, naujas socdemų talentas -jis vadovaus LRT tarybai. Tad kuo gi A. Siau-rusevičius blogesnis, pavyzdžiui, už tokius „LTSR" LRT vadovus Kuolelį ar Januitį? Nebent tik tuo, kad dar neparašė atsiminimų apie savo nuveiktus gerus darbus Lietuvai...

Taigi, visuomeninis transliuotojas jau sutvarkytas. Pašalinus D. Kuolį LRT kadrams aiškiai leista suprasti, kad nevalia prasižioti apie kažkokias nacionalines ar moralines vertybes, o tuo labiau suabejoti visokiais „Leo" ir tais, kurie besidėdami premjerais ir ministrais, sėdi to „Leo" kišenėje. O balsuotojai bus nuteikti kaip reikia - tai yra balsuoti už tuos pačius. Nesvarbu kokius. Koks gi skirtumas, kaip bus pasidalinti portfeliai, jeigu jau dabar išrikiuota „šventųjų" eilė: G. Kirkilas, Č. Juršėnas, R. Paksas, V. Uspaskichas, K. Prunskienė, A. Paulauskas. Na, ir dar vienas kitas. O kas kokią karūnėlę užsidės, visai nesvarbu. Jas padalins tas pats „Leo" ar „Ma-xima". Žinoma, dar ir Maskvai patarus.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija