Atnaujintas 2008 m. birželio 11 d.
Nr. 44
(1637)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Negaliu tylėti

Noriu parašyti - gal bus lengviau. Balan­džio 11 dienos ankstų rytą girtas jaunuolis padarė žiaurią avariją - autobusų stotelėje užmušė moterį, važiavusią į darbą, taip pat buvo sunkiai sužalota jauna mergina. Tai mū­sų balsuotojų išrinkto Seimo abejingo, neat­sakingo darbo rezultatai. Žmonės dažnai ne­drįsta streikuoti, nors yra nepatenkinti. Džiaugiuosi, kad mokytojai rado jėgų ir stip­rybės streikuoti.

Seimūnai, ką gero padarėte Lietuvai ir jos žmonėms? Aš nusivyliau, nusivylė ir daugelis Lietuvos piliečių jūsų neatsakin­go darbo rezultatais. Jūs gaunat didelius atlygimus, įvairias priemokas, o darbo re­zultatų nematyti. Atlyginimus žadėjote kel­ti, bet nekeliate, o viskas brangsta, didžiu­lė infliacija. Kur ta gerovė, kurią žadėjo­te? Saldus menas netesėti pažadų, tiesa? Dažnai pateisinate tėvynės išdavikus, gob­šuolius, kuriems vis negana turtų, manipu­liuojate nekaltais Lietuvos žmonėmis. Jiems stengiatės padėti, ieškote įvairių, dažnai keistų pasiteisinimų: tai didelės par­tijos vadovas, tai verslininkas, kuris teršia mūsų pajūrio gražų kampelį. „Vargšas" verslininkas nežino, o gal nenori žinoti, kad žmogaus teisės ir demokratija turi ribas, kad nereikia tuo piktnaudžiauti.

Jūs, išrinktieji, turėtumėte būti pavyz­džiu. Tačiau ko galime iš jūsų pasimokyti? Gal kituose prezidento rinkimuose pasiū­lysite rinkti asmenis su padirbtais diplo­mais? Iš jūsų sprendimų galima daryti išva­dą, kad nebereikia mokslo (aukštasis moks­las Lietuvoje nevertinamas), pamirštate gar­bingą Lietuvos praeitį, jos kultūrą. Kažka­da buvę didingi paminklai griaunami, per­rašinėjama Lietuvos istorija...

Esu labai nusivylusi ir teismų, policijos darbais. Dirbau rinkimų agitatore, rinkimų komisijos nare, o vėliau rinkimuose buvau stebėtoja. Žinau tą darbą, pastebėjau trū­kumų, bandžiau rašyti aukštiems pareigū­nams, Seimui, laikraščiams. Bet jie negirdi, nes nenori girdėti. Tyla. Taip ratas užsida­ro... Ir vėl - nauji rinkimai, nauji pažadai, bet jokių rezultatų. O dar nori leisti balsuoti į Lietuvą darbams iš svetur atvežtiems žmo­nės, lyg neužtektų negarbingų papirkimų. O laikinai išvykusiems į užsienį lietuviams balsuoti neleidžiama.

Skaudu matyti, kaip laužoma priesaika, nors visiems matant viešai ir iškilmingai už­dėjęs ant Konstitucijos ranką prisiekė. Kur teisybė? Kada ji bus? Ne visus kaltinu - yra ir gerų žmonių, kurie, deja, negirdimi... Jiems su pagarba žemai lenkiu galvą. Su­prantu, kad jie gali pasijausti bejėgiai prieš keistą daugumą.

Kai Lietuva išsivadavo iš rusų okupaci­jos, nebuvo galo džiaugsmui, pajutus lais­vę, žmogaus vertę. Rodos, kad ir žmonės ge­resni, protingesni pasidarė... Dabar mane aplanko liūdnos mintys, matant, kad vie­na yra kalbama, o kita slaptai daro. Pradžioje labai džiaugiausi žiniasklaida, ro­dos, geri, reiklūs, teisingi žmonės. Dabar pa­mačiau - ir jie yra paperkami. Lietuviška liaudies patarlė sako, jog už pinigą ir vel­nias šoka... Žiniasklaida gali daug ką pada­ryti, bet kažin kodėl kartais daro į kitą pu­sę. Prabėgs greitai metai, reikės atsiskaityti Aukščiausiajam. Stenkitės, kad jūsų įmin­tos pėdos Lietuvos žemelėje būtų švarios.

Pergyvenau dvi rusų ir vieną vokiečių okupaciją. Teko daug pamatyti, patirti. Vo­kiečių okupacijos metu nelegaliai studija­vau Vilniaus universiteto Medicinos fakul­tete stomatologiją. Tada ten dirbo susipra­tę profesoriai, jiems esu nuoširdžiai dėkin­ga. Visą gyvenimą dirbau pagal savo spe­cialybę sąžiningai, darbą stengiausi atlikti gerai, nežiūrėdama, ar paprastas žmogelis, ar ponas... Sąžiningumo tikiuosi ir laukiu iš jūsų, mieli Seimo nariai.

Kodėl dirbę per rusų okupaciją žmonės bijo prisipažinti kolaboravę? Žinome, kaip sunku buvo laviruoti, kaip rusai elgėsi su žmonėmis, kuo buvo paverstas žmogus. Gar­bingas prisipažinimas ir ryšių nutraukimas yra didelis dalykas. Išdrįskite, prisipažinkite ir toliau dirbkite Lietuvos naudai ir jos gero­vei. Tuomet niekas jums nepriekaištaus.

Norėčiau pamatyti Lietuvą, pakylančią iš duobės, žmones vieningus, suprantančius vie­nas kitą, mylinčius Lietuvą, branginančius pra­eitį, duodančius Lietuvai, o ne vien imančius iš jos. Juk kaip šauksi, taip ir atsilieps. Liaudies išmintis byloja, kad žuvis genda nuo galvos.

Artėjant rinkimams, raginu Jus, Lietuvos piliečiai, atidžiai stebėkite renkamų asmenų darbą, netikėkite gražiais pažadais, nepasi­duokite papirkimams, nes mes turime teisę išsakyti savo nuomonę. Gražūs poelgiai kur kas iškalbingesni už gražius žodžius.

Kazimiera ŽIŪKAITĖ-ČIAPIENĖ

Klaipėda

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija