Atnaujintas 2008 m. birželio 11 d.
Nr. 44
(1637)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Regimantui Adomaičiui - naujas vaidmuo

Dar nepraėjo nė metai, kai Vitos Morkū­nienės („Kauno diena", 2007 10 26) kalbintas garsus aktorius Regimantas Adomaitis teigė: „Buvome naivūs - porevoliucinis periodas tę­siasi. Toji brutali, pragmatiška jėga mus ne tik nustūmė į visuomenės pakraštį - netgi pradė­jome tarnauti jai. Ir meno žmonės neretai su­viliojami. Žiūrėkite, kas šiandien dedasi tele­vizijose? Ar daug jose kultūros? Kas jas val­do? Pinigai, pinigai, pinigai... Nieko, kas rei­kalauja bent kiek susikaupimo, dvasinių pa­stangų - tik mergelės, dainelės, dešimtukai, šimtukai. Tik baltos šypsenos ir ilgos kojos. Sako, žmonės šito nori. Netiesa, tai tie, kurie valdo, šito nori. Jie visko nori greit, jie įpratę greitai galvoti, greitai veikti ir greitai vartoti. Visa kita - nesvarbu. Visa tai įsiveržė į mūsų gyvenimą lyg nepastebint. O gal ir pastebint, gal net tyliai, pasyviai stebint ir tikintis, kad tai praeis". Taip pat aktorius teigė žinąs, jog šiandien Lietuvai reikia antro sąjūdžio - kul­tūrinio, dvasinio atgimimo.

Kas gi nutiko anam pašnekovui, kad jis, mi­nint Sąjūdžio 20-ies metų jubiliejų, iš Seimo tri­būnos tvirtina, kad Sąjūdis jau atliko savo misi­ją ir siūlo jį palikti istorikams? Galėtume ir ne­atkreipti dėmesio į R. Adomaičio „persikūniji­mą" pagal aktoriaus priedermę: šiandien jis gali vaidinti kunigą, ryt - aršų ateistą, šiandien -partizaną, ryt - stribą, šiandien - Sąjūdžio ska­tintoją, ryt -jo marintoją. Tačiau...

Kai pasigirdo, kad Lietuvos Sąjūdis būsimuo­se Seimo rinkimuose gali kelti savo kandidatus vienmandatėse apygardose, kai kam tas labai ne­patiko. Staiga prireikė garsiai pasakyti, kad Są­jūdžio nebereikia. Jei tai pasakytų, tarkim, Jus­tinas Karosas ar net pats Algirdas Mykolas Bra­zauskas, žmonės iškart susivoktų kurlink kalba krypsta. Tai turėjo ištarti ne politikas, ne sėkmin­gu verslu garsėjantis, o visuomenei gerai pažįs­tamas, įvairiausius vaidmenis gebantis atlikti žmogus. Labai panašu, kad režisieriai tokiam vaidmeniui ir parinko Regimantą Adomaitį.

Ir štai televizija, radijas, laikraščiai rodo, skelbia ir įkyriai skalambija: „Adomaitis pa­sakė - Sąjūdis nebereikalingas!" R. Adomai­tis, aukščiau minimame laikraštyje apgailes­tavęs, kad pragmatiška jėga meno žmones nu­stūmė į visuomenės pakraštį, kad neretai jie suviliojami, regis, pats susiviliojo. Neetatinis aktorius, per neapdairumą pakliuvęs į partinį spektaklį, galėtų iš jo pasitraukti. Tik žiūrovų, klausytojų ir skaitytojų už dviveidiškumui pri-lygusį elgesį turėtų viešai atsiprašyti.

Algimantas ZOLUBAS Vilnius

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija