Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

JAV politikos horizonte - nauja žvaigždė

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Demokratų kandidatas į JAV prezidento postą Barakas Obama

Jungtinėse Amerikos valstijose ilgai trukusią kovą dėl Demokratų partijos kandidato į prezidento pos­tą laimėjo Barakas Obama. Ilgoje kovoje jis nugalėjo senatorę Hilari Klinton ir tapo pirmuoju juodao­džiu pretendentu į JAV prezidento postą. 1988 metais kitas garsus juo­daodis politikas D. Džeksonas bu­vo priartėjęs prie rinkimų į JAV prezidento postą finišo tiesiosios, bet galutinėje kovoje dėl teisės at­stovauti Demokratų partijai pralai­mėjo M. Dukakiui. Ilgai trukusio­je kovoje B. Obama nugalėjo mi­nimaliu skirtumu. Lapkričio mėne­sį vyksiančiuose rinkimuose jam teks varžytis su Respublikonų par­tijos kandidatu Džonu Makeinu. Birželio 7 dieną Hilari Klinton pri­pažino savo pralaimėjimą ir pa­sveikino Obama su pergale. Ji pa­kvietė savo šalininkus palaikyti Ba­rako Obamos kandidatūrą, kuris, jos nuomone, pasižymi ryžtu ir li­beralizmu. Savo ruožtu B. Obama padėkojo H. Klinton už garbingą kovą, pagyrė ją už atkaklumą ir ryžtingą bei išradingą rinkimų kampaniją.

Barakas Obama savo politinę karjerą pradėjo 1996 metais. Tuo­met jis dalyvavo rinkimuose į Ilino­jaus valstijos Senatą. Šie rinkimai jam buvo sėkmingi, jis tapo valsti­jos Senato nariu. Obamos politinė­je karjeroje lemiami buvo 2004 me­tai: tų metų rudenį jis dalyvavo rin­kimuose į JAV Senatą ir tapo sena­toriumi. Nors darbo Senate pradžia buvo sunki, bet jau po metų B. Oba­ma buvo vertinamas kaip įžvalgus ir valingas politikas, dažnai pateikian­tis vertingus pasiūlymus, aktyviai da­lyvaujantis priimant įvairius įstaty­mus, bendradarbiaujantis ir su poli­tiniais oponentais. 2006 metais išleis­ta B. Obamos autobiografinė knyga „Vilties ryžtas" ilgą laiką buvo po­puliariausių knygų sąraše. 2007 me­tų vasario mėnesį politikas paskel­bė apie savo pasiryžimą dalyvauti JAV prezidento rinkimų kampanijo­je. B. Obama remia didelė dalis žy­mių Demokratų partijos veikėjų, tarp jų ir buvę jo politiniai varžovai B. Rusas ir D. Troteris.

B. Obama gimė 1961 metais amerikietės Anos Sotero ir studento iš Kenijos Barako Obamos šeimoje. Motina kilusi iš mišrios airių ir pran­cūzų šeimos. Kai jam suėjo dveji me­tai, tėvai išsiskyrė. Po metų jo motina ištekėjo už Indonezijos verslininko ir naujai susikūrusi šeima išvyko į Indo­neziją. Nuo dvylikos metų būsimasis politikas gyveno Havajuose pas sene­lius. Baigęs mokyklą jis įstojo į Kolumbijos universitetą, jį baigęs įstojo į Harvardo universitetą ir jį sėkmin­gai baigė. Pats Barakas Obama daž­nai prisimena 1995 metais mirusią sa­vo motiną, atsiliepia apie ją su pagar­ba. Ana Sotero daug ko, ir užsienio kalbų, mokė sūnų papildomai. Be to, būtent motina turėjo didelę įtaką jo pasaulėžiūrai, įkvėpė būsimajam po­litikui pasitikėjimą savimi. Ji vaikui dažnai liepdavo klausytis Martino Liuterio Kingo garso įrašų.

Paskutinius kelis mėnesius tarp Hilari Klinton ir Barako Obamos vyko atkakli kova. Obama pasiekė pergales Merilendo, Rod Ailendo ir Niu Džersio valstijose. Hilari Klinton užtikrintai laimėjo Ohajo, Teksaso ir Delavero valstijose. Dar gegužės viduryje nebuvo aišku, kas laimės šioje įnirtingoje kovoje, nors persvara krypo Obamos naudai.

Svarstant apie rudens rinkimus, keliamos versijos ir apie tai, kurie JAV sluoksniai daugiau palaiko B. Obama, kurie D. Makeiną. Res­publikonų partijos kandidatą, kaip manoma, daugiau palaiko baltųjų kilmės vidurinės klasės atstovai iš šiaurinių ir pietvakarinių valstijų, nemaža dalis labiau išsilavinusių lo-tynoamerikiečių kilmės JAV pilie­čių. Obama remia nemažai darbi­ninkų JAV didmiesčiuose. Keliamas ir įdomus klausimas - ar dauguma afroamerikiečių palaikys Barako Obamos kandidatūrą? Kai kurie juodaodžiai laiko Obama „netikru juodaodžiu", nes jis augo baltųjų įtakoje ir net vadina jį išpuikusiu in­telektualu, nutolusiu nuo paprastų juodaodžių problemų, ir abejoja jo nuoširdumu. Jungtinėse Amerikos Valstijose vyresnės kartos žmonės dar patys prisimena XX amžiaus septintajame dešimtmetyje vykusią juodaodžių amerikiečių kovą už ly­gias teises. Šiai nesmurtinei kovai vadovavo pastorius Martinas Liute­ris Kingas. Galų gale juodaodžių aktyvistams pavyko pasiekti esmi­nių permainų ir net JAV pietinėse valstijose palaipsniui atsisakyta iki tol vyravusios akivaizdžios juodųjų diskriminacijos.

Pretendentai į JAV prezidento postą jau dabar dažnai pasisako už­sienio politikos klausimais. Džonas Makeinas neseniai pareiškė, kad jis remia idėją JAV ambasadą Izraely­je grąžinti į Jeruzalę. Anot jo, am­basada turi reziduoti Izraelio sosti­nėje, nepaisant to, kad čia yra di­desnis terorizmo pavojus nei sau­gesniame Tel-Avive. D. Makeinas gegužės viduryje kritiškai atsiliepė apie Rusijos politinę kryptį ir Krem­liaus pastangas slopinti opoziciją bei nepriklausomą žiniasklaidą. B. Obama ne kartą pasisakė prieš JAV politiką Irake, kuri, pasak jo, yra neefektyvi. Obamos nuomone, Irake padarytos stambios taktinės klaidos, dėl kurių vis giliau klimps­tama į smurto liūną. Respublikonų partijos viduje vyrauja susitelkimas, tuo tarpu Demokratų partijos gre­tose jaučiamas susiskaldymas ir ne­tikrumas. Pasak kai kurių šios par­tijos lyderių, tikimasi, kad iki ru­dens prieštaravimus pavyks sušvel­ninti. Kaip teigia įtakingas Demok­ratų partijos politikas D. Liberma-nas, partijoje jau kuris laikas jau­čiami vidiniai prieštaravimai, stin­ga naujų idėjų, tačiau atėjo laikas atsisakyti tuščių ambicijų ir intrigų politikos ir kartu spręsti įvairias problemas, stiprinti partijos įtaką. Pagrindinė rinkimų kampanija pra­sidės rugsėjo mėnesį - tikimasi at­kaklios ir įdomios kovos tarp D. Makeino ir B. Obamos.

© 2008 „XXI amžius“