Atnaujintas 2008 m. liepos 2 d.
Nr. 50
(1643)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Valdžia sąmoningai ignoruoja mokslininkų rekomendacijas

Akademikas Antanas Kudzys mano,
jog valdžia sąmoningai ignoruoja
mokslininkų rekomendacijas
Autoriaus nuotrauka

Interviu imti iš akademiko Antano Kudzio - didžiausias malonu­mas. Seniai buvau turėjęs tokį atvirą, drąsų, konkretų pašnekovą. Dės­tydamas savo politines, kultūrines, dvasines nuostatas „XXI amžiui", akademikas A. Kudzys nė sykio neužsiminė, esą galbūt kai kurių pa­vardžių, faktų ar situacijų nereikėtų skelbti laikraštyje, esą galbūt kai kuriuos momentus derėtų sušvelninti, padailinti. Šnekėdamasis su aka­demiku A. Kudziu buvau maloniai nustebintas, kai šis, garbaus am­žiaus sulaukęs mokslininkas, visą gyvenimą gilinęsis į tikimybių te­orijos paslaptis, kategoriškai paprašydavo: „šį faktą būtinai paminėk, šią pavardę būtinai įrašyk". Akademikas A. Kudzys nė sykio neištarė žodžių „galbūt nereikia, galbūt per aštru". Nors iš anksto buvome su­tarę, esą kalbėsimės tik apie politiką, atominę elektrinę, universitetus bei niekam tikusius premjerus, pokalbį netikėtai pradėjome nuo ... krepšinio. Mat akademikas A. Kudzys 1949-1955 - aisiais metais la­bai intensyviai žaidė krepšinį, buvo net Kauno „Žalgirio" ir Lietuvos krepšinio rinktinės narys. Krepšiniu jis domisi visą savo gyvenimą, tačiau rungtynių žiūrėti į sporto sales neina jau seniai. Kodėl?


Adolfas Damušis: nuo laisvės kovotojo iki visuomeninko

Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ

Adolfas Damušis
Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Šįmet minime 100-ąsias prof. Adolfo Damušio (1908 06 16 - 2003 02 27) gimimo Žemei, o taip pat ir 5-ąsias gimimo Dangui metines. Šios neeilinės Lietuvai asmenybės pager­bimui jau surengti trys renginiai (du Kaune ir vienas Vilniuje), kuriuose gvildenta plačiašakė profesoriaus veikla, prisiliesta priė jo bei jo žmo­nos p. Jadvygos - unikalaus šeimos dueto - dvasingų asmenybių. Nors jau penkeri metai nebeturime Adol­fo Damušio, o renginyje p. Jadvygą atstovavo dukra Gintė Damušytė, ta­čiau jautėme - profesorius Adolfas šalia mūsų, klauso mūsų kalbų, žvel­gia švelnia, geranoriška šypsena ir, kaip visada, pagarbiai su meile bei dėkingumu žvelgia į ponią Jadvygą ir į mus...


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija