Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Memuarai
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Bažnyčios ir kultūros vienovė, arba Klojimo teatrai Aukštaičių žemėje

Darius PECKUS.

teatrologijos magistras

Tarp žiūrovų - Seimo narys Edmundas Pupinis ir Tauragnų klebonas kun. Bronius Šlapelis

Lietuvos teatrinei kultūrai Katalikų Bažnyčios vadovai ir eiliniai darbininkai - kunigai daug davė remdami ir ugdyda­mi klojiminio teatro veiklą nuo XIX a. iki pat šių dienų. Klai­pėdos universiteto docentas dr. Petras Bielskis savo knygo­je „Lietuvos klojimo teatras" (1999), tyrinėdamas lietuvių kaimiškojo teatro genezę ir Katalikų Bažnyčios vaidmenį tai daro net trijuose skyriuose. „Lietuvybė kaip pagrindinė vertybinė kategorija nulemia ir mūsų Katalikų Bažnyčios ide­ologiją bei veiklos formas. Lie­tuvos Katalikų Bažnyčia tuo ir savita, kad krikščionybės idė­jas praturtino lietuvių tautine patirtimi", - rašoma knygoje (p. 118). Vilniaus jėzuitų aka­demija davė teatrui drama­turgų mokyklą, kuri plito ir įsi­tvirtino Lietuvos bažnytinio teatro dėka. Kultūros mitu virto Panemunėlio klebono kun. Jono Katelės gyvenimas. Jis slapta mokė savo parapiją lietuviško rašto ir visą spaudos draudimo laikmetį išlaikė slaptą klojimo teatrą, kuriam pjeses rašė pats Vaižgantas. Pirmosios nepriklausomybės laikais kiekviena parapija tu­rėjo savą kluono teatrą, kur vaidinimai vykdavo metinių atlaidų metu.