Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Apie išgydytas ir neišgydytas ligas

Linas ŠALNA

Rusijoje vyksta neįprasti įvykiai: lyg sukiršintas ir dūzgiantis bičių avilys nepasitenkinimą reiškia politikai, atėję iš sovietinių laikų, ir jaunimas, auklėjamas rusiškojo nacionalizmo idėjomis. Kas gi tokio tragiško atsitiko, kad kai kam atrodo, jog pasaulis griūva... Nieko nepaprasto neatsitiko. Tik Lietuva - viena iš maždaug 200 pasaulio valstybių, paskelbė, kad jos teritorijoje (būtent jos, o ne Rusijos) uždraudžiami dviejų buvusig okupančių politiniai simboliai. Tos buvusios valstybės - tai nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga.

Nuo kada nepriklausoma, suvereni valstybė turi atsiklausti kitų valstybių, ką ji gali ar turi priimti? Nuo kada kita valstybė gali reguliuoti nepriklausomos valstybės įstatymus? Bet reikalas čia - kitas. Mat, negerai, kad pasaulio visuomenė sužino, jos Lietuva ilgą laiką - beveik pusšimtj metų buvo okupuota Rusijos, arba, kaip ji anksčiau buvo vadinama, Tarybų (Sovietų) Sąjungos.

Trumpai peržvelgsime Įvykius, susijusius su Rusijos pykčio prieš Lietuvą protrūkiu.

Birželio viduryje Lietuvos Seimas priėmė jau veikusio Susirinkimų Įstatymo pataisas, kur nurodė, kad uždraudžia susirinkimus, kuriuose demonstruojami nacių ar sovietų simboliai. Įstatymo pataisos buvo priimtos TS-LKD frakcijos narės Vilijos Aleknaitės-Abramikienės siūlymu. Įstatymas buvo pa­pildytas draudimu rengti tautos susirinkimus, kuriuose būtų demonstruojami nacistinės Vokietijos, SSRS arba LSSR herbas, vėliava, ženklas, uniforma su šiais simboliais, vėliava su nacistine svasti­ka, SS ženklu, sovietiniu kūju ir pjautuvu arba raudona penkiakampe žvaigžde. Susirinkimuose taip pat uždrausta atlikti nacistinės Vokietijos, SSRS arba LSSR himną, demonstruoti už Lietuvos gyven­tojų represijas atsakingų Vokietijos nacionalsocialistų arba SSRS komunistų partijos vadovų - nacių diktatoriaus Adolfo Hitlerio, Sovietų Sąjungos Komunistų partijos vado Josifo Stalino - bei kitų na­cių ir sovietų komunistų partijos lyderių atvaizdus. (Beje, parlamentarai kažkodėl nesutiko, kad na­cių ir sovietų simboliai būtų draudžiami ir partijų simbolikoje.) Taigi buvo padaryta paprasčiausia tai, ką realiai jau seniai darė Lietuva kaip valstybė ir ką Įstatymiškai seniai reikėjo padaryti.

Aišku, iškart Lietuva susilaukė reakcijos iš „draugiškos" valstybės pusės. Pareiškimai pylėsi vienas po kito. Rusijos Federacijos Tarybos vadovas Sergejus Mironovas suverenios ir nepriklausomos Lietu­vos veiksmus pavadino „marazmu", o užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Nesterovas -bandymu paniekinti žuvusių kovoje su fašizmu žmonių atminimą. Išbarti buvo liepos pabaigoje Mask­voje viešėję Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) nariai - socialdemokratas Justinas Karosas, so-cialliberalas Vaclavas Stankevičius ir konservatorius Audronius Ažubalis, bandę rusams kolegoms pa­aiškinti Lietuvos politikų ir pareigūnų žingsnius. Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas jiems pareiškė, kad Dūmos plenarinio posėdžio darbotvarkėje greitai dėl to atsiras pareiškimo dėl Lietuvos ir Rusijos santykių projektas. Pareiškimo priėmimo išvakarėse Dūmos vicepirmininkas Olegas Morozovas Lietuvos Įstatymo pataisas Įvertino kaip absurdišką ir Įžeidžianti da­lyką - esą tai Įžeidžia žmones, kurie su šiais simboliais Įveikė fašizmą, atminimą. Prieš tokį Lietuvos parlamento sprendimą prie Lietuvos ambasados protestavo kelios dešimtys rusų aktyvistų. O užvakar, trečiadieni, Rusijos Valstybės Dūma priėmė pareiškimą, kad yra pasipiktinusi sovietinių simbolių už­draudimu susirinkimuose, reikalavimu atlyginti okupacijos žalą, Lietuvos veto Briuselio ir Maskvos de­ryboms, diskusijomis dėl galimo priešraketinės gynybos (PRG) skydo elementų dislokavimo Lietuvoje (kas tikrai yra paneigta). Tai esą gali paskatinti Rusijos kariuomenės grupuotės stiprinimą ir moderniza­vimą Kaliningrado srityje. Pareiškime „su nerimu" pabrėžiama, kad Lietuvos valdžia, „pasiduodama antirusiškas nuotaikas Lietuvos visuomenėįe skleidžiančių asmenų Įtakai" ir „specifiškai suprantamus" NATO interesus laikydama svarbesniais už pasaulinį saugumą bei bendrus Europos uždavinius, savo „neatsakingais veiksmais" gali sukelti pavojų Europos saugumui ir stabilumui.

Liepos 1-ąją prezidentas Valdas Adamkus pasirašė sovietinę simboliką draudžiantį Įstatymą. Bet pasi­rašė po tam tikrų Įvykių - pieš Lietuvą buvo įvykdyta vadinamoji kibernetinė ataka. Pats išpuolių antplūdis buvo savaitgalį. Ryšių reguliavimo tarnybos specialistai patvirtino, kad ši kibernetinė ataka prieš Lietuvą yra panaši į pernai vykdytą Estijoje. Didžiausias nuostolis - sekmadieni vakare „įsilaužta" į įmonės „Hos-tex" serverius. Juose saugomų tinklalapių pirmieji puslapiai kelioms valandoms buvo pakeisti į vaizdą su sovietine simbolika bei necenzūriniu tekstu rusų kalba. („Hostex" serveriuose saugomi LSDP ir Tėvynės sąjungos Tautininkų frakcijos tinklalapiai. Čia taip pat yra VTEK, Radijo ir televizijos komisijos, Vertybinių popierių komisijos tinklalapiai.) Iš viso nulaužti du „Hostex" serveriai, kuriuose saugomi 288 puslapiai.

Specialistai šias atakas vadina „žvalgyba mūšiu". Kibernetinėmis atakomis siekta aptikti pažeidžia­mas Lietuvos interneto vietas. Dar praėjusią savaitę buvo pranešta, kad dideles kibernetines atakas prieš Baltijos šalis ketina rengti Rusijos „programišiai". Esą juos papiktino rusakalbių padėtis Baltijos šalyse ir komunistinių simbolių draudimas. Raginimai „pulti" Lietuvą, Latviją ir Estiją žaibo greičiu plito Rusijos interneto forumuose. Atakų rengėjai panaudojo vadinamuosius kompiuterius-zombius, kurie dažniausiai buvo pasirenkami tik konkrečiai akcijai. Dažniausiai kibernetiniai nusikaltėliai bandė pažeis­ti tuos tinklalapius, kuriuose esama didžiausių saugumo spragų - dauguma atakų buvo surengtos iš užsienio valstybių. Lietuvos atveju - per Prancūzijoje ir Švedijoje, galbūt ir kitose valstybėse esančius serverius. Rusijos spectarnybos naudojasi sovietmečio patirtimi: visa dezinformacija pateikiama per užsienio šalis, jų spaudą, ar, kaip šiuo atveju, per minėtose šalyse esančius serverius.

Kodėl Rusija, kai kurie jos piliečiai, specialiosios tarnybos ar vadinamoji rusų diaspora (sutelktos etni­nės grupės) užsienio šalyse kišasi į nepriklausomos valstybės gyvenimą, netgi kenkia jos ekonomikai? Pasirodo, permainos Rusiją nelabai pakeitė - Rusai dar tebeminta sovietine kultūra, ją perduoda jaunajai kartai. Kai kurie rusai su nostalgija prisimena anuos laikus, mielai žiūri tarybinių laikų filmus, susitikę tebesidalina prisiminimais apie pionierišką vaikystę. Per pirmąjj dešimtmeti po sovietinės imperijos su­griuvimo Rusijoje pasirodo ir daug knygų, aukštinančių Staliną bei jo laikus. Nors kartais tose knygose ir demaskuojami bolševikų nusikaltimai, daugumos koncepcijų autoriai remiasi rusų didžiavalstybiniu šovi­nizmu. Netgi kai kurie buvę rusų disidentai dabar tapo aršiais nacionalistais, siekiančiais iškelti buvusios imperijos „gerąsias" puses. Visada visur pagerbiami „didžiojo tėvynės karo" veteranai, visur rodomos jų karinės uniformos, ordinai... Rusams, kuriuos slegia šiandieninis chaosas, stresas, nežinomybė dėl ryt­dienos, tie laikai asocijuojasi su gyvenimu be socialinių rūpesčių. Tokios idėjos palankiai priimamos Rusi­jos jaunimo, kuris, skatinamas V. Putino, įkūrė organizaciją „Naši". „Našistai" dažniausiai ir organizuoja probolševikinius, nacionalistinius Rusijos istorinių sukakčių ir įvykių minėjimus, susiėjimus. Nacionalisti­nių idėjų, besiremiančių jau lyg ir atsisakytu komunizmu, gausu naujuose interneto tinklalapiuose, skir­tuose gyvenimui SSRS apdainuoti. Šių dienų 30-mečiams atrodo, kad SSRS buvo vos ne ideali valsty­bė savo didybe, karine galia, pergalėmis sporte, taip pat stabilumu, ramybe bei laimingu gyvenimu. Ta­čiau iš tiesų tikroji politika niekam nerūpi. Rūpi tik verslas ir... nesugriaunama didžiosios valstybės galia.

Vokietija nuo nacizmo ligos seniai išsigydė. Seniai atsiskaitė su aukų patirtomis kančiomis, mokė­dama įvairias kompensacijas. Ji aiškiai pasuko tautos ir valstybės atstatymo keliu, kuris jos žmonėms suteikė materialinę ir moralinę gerovę. Tačiau Rusija nuo komunizmo ligos dar nepasveiko. Ji galvoja, kad buvusios okupuotos valstybės tebepriklauso jai - jei jau ne politiškai, tai bent ekonomiškai, jeigu ne ekonomiškai, tai bent ideologiškai. Bet laiko dvasia keičiasi. Tai turi suprasti Rusijos vadovai. Tai turi suprasti ir didžioji rusų tauta.

© 2008 „XXI amžius“