Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

APIE „KNAIPIŲ" ELEKTORATĄ IR ŠVIESIĄ PRAEITĮ

Petras KATINAS

Šią vasarą žiniasklaidoje pasi­rodė pranešimų apie ne­įprastą gandrų elgesį - jie išmeta iš lizdų savo jauniklius gandriukus, nes nebegali jų išmaitinti. Pasigir­do pranašysčių, jog toks gandrų el­gesys reiškia, kad Lietuvos laukia blogi metai. Tačiau tas aišku ir be pranašysčių. To „blogymečio" su­lauksime jau netrukus - kai prasi­dės šildymo sezonas. Daugeliui teks ne tik smarkiai paplo­ninti pinigines, bet ir iš­vis likti be cento kišenė­je. Ypač pensininkams, kurių varganų pensijėlių gali nepakakti netgi su­mokėti už šilumą. Val­džia ir vartotojus neva ginanti Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tiktai skėsčioja rankomis ir tvirtina, jog nieko čia nepadarysi, viskas brangsta ne dienomis, o va­landomis. Monopolininkai šilumos tiekėjai kalba lygiai tą patį ir dar aiš­kina, kad jiems tektų bankrutuoti, jei bent 50 proc. nepadidintų šilumos kainų. Vos ne balanos gadynė sugrįž­tų. Tiesą sakant, po tokio pabrangi­mo ne vienas gali balanos imtis. Aiš­ku, brangioji Vyriausybė (kaip visa­da prieš rinkimus) ėmė dosniai žars­tyti pašalpas ir pašalpėles. Pasak vie­no ekonomisto, ne Vyriausybė, o kažkokia šalpos organizacija.

Anądien vienas ūkininkas nuo Šalčininkų aimanavo, kad visas braškių derlius eina šuniui ant uodegos, nes negali pasisamdy­ti braškių rinkėjų. Niekas neina skinti braškių, nors ūkininkas mo­ka po l litą už priskintą kilogramą ir dar sočiai maitina. Nesvarbu, kad tame rajone didelė bedarbystė -daugelis jau seniai atprato nuo bet kokio darbo. Vienintelis užsiėmi­mas - nuo pat ankstyvo ryto buriuo­tis prie vietinių barų, krautuvių bei „knaipių". Gaudamas 700 litų be­darbio pašalpą toks „bedarbis" iš­tisas dienas prasėdi prie alaus „bambaliais" nukrauto stalo. O jei­gu dar sugyventinė turi porą ar tris vaikučius ir gauna pašalpą, tai gy­venk ir žvenk. Todėl jau niekas ne­sistebi, kad ištisos gyvenvietės tam­pa tikrais „bomžynais", o ūkininkai neranda norinčių dirbti. Bet valdžia ir partija žino, ką daro. Tie pašalpų gavėjai rinkimų dieną balsuos už va­dinamuosius socialdemokratus, šlo­vins „geradarę" draugę Viliją, iki rin­kimų vadovausiančią net dviems mi­nisterijoms - socialinei ir sveikatos apsaugos. Mat apsukruolis daktaras iš Marijampolės taip nuvadovavo sveikatos apsaugai, kad net pats premjeras, ilgai mūru stovėjęs už „rūpintojėlį", kad ir nenoromis bu­vo priverstas atsisakyti jo paslaugų.

Be brangymečio šėlsmo, per metus net dvigubai sumažė­jusio užsienio investicijų srauto, mūsų valstybę užgriuvo dar viena bėda. „Didysis kaimynas" tiesiog įsiuto, kai Seimas uždraudė naudoti sovietinę simboliką. Iš Maskvos ne­dviprasmiškai pagrūmota, kad Lie­tuvai toks „fašistinis" išpuolis labai brangiai kainuos. Tad niekas negali garantuoti, kad „Druzbos" naftotie­kio krano užsukimas tebus tik maž­možis, palyginus su tuo, ką iškrės Maskva. Tuo labiau kad sėdime Ru­sijos energetinių monstrų kišenėje. Tiesiog pašiurpino Rusijos informa­cijos agentūrų naujienos ir komen­tarai apie Rusijos ir Europos Sąjun­gos lyderių susitikimą Chanty Man-sijske. Teigiama, kad net pats Eu­ropos Komisijos pirmininkas Žozė Manuelis Barozas esą sutiko su Ru-sijos prezidento D. Medvedevo nuomone dėl blogos rusų teisių pa­dėties Latvijoje ir Estijoje ir net pri­tarė nuomonei, kad Lietuva siekia pasinaudoti Europos Sąjungos so­lidarumu siekdama savo interesų. Rusijos Valstybės Dūmos atsto­vai tiesiog iškeikė į Maskvą atvyku­sią Lietuvos Seimo delegaciją už so­vietinės simbolikos uždraudimą ir pagrasino netrukus pateiksiantys svarstyti Dūmoje pareiškimą dėl Rusijos ir Lietuvos santykių. Koks bus tas pareiškimas - aišku net ne­paskelbus. Būsime jau galutinai įvertinti kaip fašistai. Beje, prane­šimuose iš Maskvos primenama, kad Lietuvoje artėja rinkimai, ir lei­džiama suprasti, kad naujoji valdžia atšauks „fašistinio" Seimo sprendi­mą ir vėl gerbs bei mylės sovietinę simboliką. Aišku, tokios imperinin-kų viltys turi pagrindo. Pakanka pa­siklausyti paksistų radijo „Laisvoji banga" paistalų ir skelbiamų planų, kaip jie valdys Lietuvą po rinkimų. Kyla klausimas, kam prireikė siūly­ti įkurti kažkokį Rusijos ir Lietuvos bendradarbiavimo forumą ir netgi transliuoti Lietuvoje laidą „Su mei­le Rusijai", o Rusijoje - „Su meile Lietuvai". Tai, žinoma, iš fantasti­kos srities - Maskva tokių laidų nie­kada netransliuos. Nebent valdžion po spalio rinkimų atsisėstų paksi-ninkai, „darbiečiai" su „valstiečiais" ar A. Paulausko grupelė bei Algir­do Paleckio „Frontas".

Ką norėti, kad Kremliaus val­domos Rusijos televizijos pasakytų bent kokį geresnį ar ob­jektyvesnį žodį apie Lietuvą, jeigu net Lietuvoje rusų savaitraščiai, ku­riuos leidžia mūsų valstybės pilie­tybę turintys žmonės, ta meile nė iš tolo nepasižymi. Štai savaitraštis „Obzor" net keliuose numeriuose per kelis puslapius išspausdino pub­likaciją „Kaip tai buvo iš tiesų". Jo­je rašoma, kad Lietuvos politikai esą manipuliuoja istorija ir stalini­nių represijų temą iškėlė į neregė­tas aukštumas. Įdomiausia tai, kad straipsnyje pateikiami duomenys ir skaičiai apie tai, kaip vargo ir skur­do Lietuvos ūkininkai ir darbinin­kai 1931-1939 metais. Viskas lygiai taip pat, kaip skelbdavo ir Lietuvos „TSR" istorikai bei visokie „liaudies rašytojai". Pasirodo, straipsnio autorius tuos duomenis nurašė iš apkvailinto bolševiko Vinco Micke­vičiaus-Kapsuko knygos „Buržuazi­nė Lietuva". Tą knygiūkštę 1961 metais išleido SSKP CK filialas -„LTSR" partijos istorijos institutas prie LKP CK marksizmo-leninizmo instituto. Redakcijos žodyje pabrė­žiama, kad „šis veikalas užima svar­bią vietą V. Kapsuko kūryboje ir marksistinės lietuvių literatūros lo­byne. Aistringo partiečio-moksli-ninko ir publicisto plunksna V. Kapsu­kas nupiešia ryškų „nepriklausomos" Lietuvos gyvenimo paveikslą, atsklei­džia žiaurų darbo žmonių išnaudoji­mą, jų begalinį skur­dą ir vargą..." Kam rusų savaitraščiui prireikė tokios pub­likacijos apie Lietu­vos „skurdą ir vargą" - nesunku su­prasti. Vis tie artėjantys rinkimai! Pagaliau apjuodinant „buržuazinę" prieškario Lietuvą norima įteigti Lietuvos rusams, kad atkurtoji ne­priklausomybė niekam verta, nes einama „diktatoriaus" A. Smetonos keliu.

Bet ką ten slapti ir atviri Lie­tuvos priešai! Štai buvęs ak­tyvus Sąjūdžio veikėjas, garsusis „žaliasis" Zigmas Vaišvila kartu su keliais kitais buvusiais sąjūdininkais „liaudies poetais ir rašytojais" pa­sirašė reikalavimą kreiptis į Konsti­tucinį Teismą, kad parlamentarai, pritarę ES Lisabonos sutarčiai, pa­žeidė Konstituciją ir neva apribojo Lietuvos suverenitetą. Dar daugiau, vėl pradėjęs aktyviai reikštis Z. Vaišvila išdėstė, kad seimūnai, pritardami Lisabonos sutarčiai, su­laužė priesaiką, suardė suverenite­tą, neatsižvelgdami į tautos valią. Z. Vaišvilai pritaria buvęs Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys rašytojas Vytautas Bubnys. Anot jo, kadaise šokome pagal Maskvos dūdelę, o dabar pagal Briuselio. „Tik dar iš­tikimiau", - pabrėžė šis „žmonių sielų inžinierius". Sunku suprasti, kaip dabartinėje situacijoje, kai bu­vę šeimininkai iš Rytų muša karo būgnus, nesuvokiama, kad mūsų narystė ES, nepaisant kai kurių bendrijos šalių prezidentų ir prem­jerų pataikavimo Maskvai, vis dėl­to yra kone vienintelė užuovėja nuo pavojingų skersvėjų.

Todėl tokie bei panašūs pa­reiškimai faktiškai yra šoki­nėjimas pagal Maskvos muziką. An­tra vertus, tie veikėjai, puolantys Li­sabonos sutarties ratifikavimą, kaž­kodėl kaip ugnies bijo naujojo Są­jūdžio. Negi nemato (ar specialiai užmerkia akis į neregėtą korupci­jos kūną) valdininkų savivalės mas­to - gražiausių Lietuvos kampelių niokojimo, akiplėšiškų statybų pa­jūrio zonoje, nuvorišų užvaldytų Trakų... Todėl kad ir kaip baigtųsi rinkimai, kad ir kokia valdžia atsi­sėstų, kad ir kaip pasidalintų port­feliais, tai valdžiai atiteks SSKP sek­retorių ir instruktorių, turinčių par­tinių mokyklų diplomus, paliktas nepavydėtinas palikimas.

© 2008 „XXI amžius“