Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Pėsčiomis su kryžiumi iš Lurdo į Šiluvą

Kazimieras DOBKEVIČIUS

Kryžių iš Lurdo į Šiluvą nešantys maldininkai Briuselyje su Europos parlamento narės Laimos Andrikienės padėjėja Rūta Staniulyte (centre) prie ES parlamento rūmų

Vienuolyno „Šventumo judėjimas" koplyčioje šv. Mišias prancūzų ir lietuvių kalbomis aukojo kunigas Kazimieras Ambrasas, SJ, su latviu kunigu Pjeru

Uteniškiai vairuotojai (iš kairės)Audrius Rakauskas ir Antanas Vaitkevičius visus sveikus parvežė namo Autoriaus nuotraukos

Pagrindinės grupės susitikimas Briuselio Ukkel miesto dalyje su rėmimo grupe iš Gargždų ir Klaipėdos prie Šv. Pauliaus bažnyčios

Gargždų religinės bendruomenės narys Aleksandras Skuodas daug prisidėjo prie Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios statybos darbų ir sulaukęs 82 metų yra ku­pinas idėjų. Šiemet sužinojęs, kad yra ren­giamas žygis pėsčiomis su kryžiumi iš Lur­do į Šiluvą, ėmėsi organizuoti rėmimo gru­pę vykti į Belgiją, jos sostinę Briuselį ir pa­sitikti pagrindinę grupę bei kartu panešti kryžių Briuselio gatvėmis. Tai jo pastan­gomis buvo suorganizuota piligrimų grupė iš Gargždų, Klaipėdos ir Joniškio. Grupės sudėtyje - Stasys ir Adelija Radžiai, Kovo 11-osios signataras Jonas Laučius, Petras Pamerneckas, Ramunė Šileikaitė, Rima Dė-ringienė, Birutė Žiedelytė, jaunimas iš Klai­pėdos Jurgita Jaselskytė, Henrikas Stalmo-kas, joniškiečiai Janina Šimaitienė, Sofija Žiogienė, Andra Kibartaitė.

Birželio 20 dieną Gargždų bažnyčioje iš­klausę šv. Mišias, kurias aukojo keturi kuni­gai, ir gavę asmeninį palaiminimą maldinin­kai per Lenkiją, Vokietiją, Olandiją ir Belgi­ją vyko Briuselio link.

Vėlyvą birželio 20 dienos pavakarę prie keliauninkų prisijungė ir šių eilučių autorius. Prieš pat vidurnaktį mūsų grupė kirto Len­kijos valstybės sieną ir visą birželio 21-osios naktį, rytą ir popietę, kalbėdama rožinio mal­dą, keliavo Vokietijos link. Zielona Gura vai­vadijos teritorijoje kertame sieną. Vokietijos keliai - pasaka. Keturios, trys kelio juostos viena kryptimi, o kelio paviršius lygus tary­tum ežero paviršius. Važiuojame aplenkda­mi didžiuosius miestus, išvengdami kamščių. Hanoverio srityje, prie Vietso miestelio, kempinge sustojame nakvynei.

Miegame kaip užmušti. Keliamės 6 val. 30 min., papusryčiaujame ir vėl tęsiame ke­lionę. Iki Briuselio liko 500 kilometrų. Su­stojame tik degalinėse pasipildyti kuro atsar­gų. Kertame Olandijos sieną - vokiškus už­rašus keičia olandiški, o netrukus ir belgiški. Briuselio pietiniame rajone Ukkel 17 valan­dą numatyta susitikti su kryžių nešančia gru­pe. Briuselis - didelis miestas, turįs bemaž milijoną gyventojų.

Apie 15 valandą pasiekiame Briuselio priemiestį Ukkel, o netrukus ir Šv. Pauliaus gotišką bažnyčią. Prie jos pusvalandžiu anks­čiau atvyko pagrindinė kryžių nešanti grupė. Šypsosi nepavargstantis grupės vadovas Gin­taras Naudžiūnas. Matau kaunietį Antaną Kulvietį, plungiškį Vygantą Pronckų ir nau­joką iš Alantos (Molėtų r.) Raimundą Zim-ką. Garždietis Aleksandras Skuodas, kaip rė­mimo grupės vadovas, kreipėsi į kryžiaus žygio narius dėkodamas už tai, kad Dievo Apvaizda pasirinko pačius ištvermingiausius, pasišventusius žmones, kurie nežiūrint ar lie­tus, ar vėjas, ar maudžia nuvargusias kojas su lietuviška religine giesme jau įveikė treč­dalį kelio - apie 1200 kilometrų. Tegu ir to­liau Dievas sergsti jus visus nuo negalavimų, ligų ir nuovargio, sakė Aleksandras.

Turėjome viltį, kad Šv. Pauliaus bažnyčios religinė bendruomenė ar klebonas pasitiks maldininkus su kryžiumi. Deja, niekas neat­ėjo, o bažnyčios durys liko uždarytos. Prie bažnyčios nusifotografavome, o paskui be­veik dešimt kilometrų iki moterų vienuoly­no „Šventumo judėjimas", kuriame mums paskirta nakvynė, pakaitomis kelias valandas nešėme kryžių. Kryžių įnešę į vienuolyno koplyčią pasimeldėme. Vėliau vienuolyno so­de, senų eglių paūksmėje, susėdę ant žolės dalijamės įspūdžiais su kunigu tėvu Kazimie­ru Ambrasu, SJ. Tėvas Kazimieras sakė, kad kryžių neša apie trisdešimt žmonių. Ačiū Lie­tuvos krašto apsaugos ministerijai, kuri at­siuntė keturis karininkus ir septynetą karių, kad sustiprintų pagrindinę grupę. Kad tai nė­ra lengvas pasivaikščiojimas - įsitikino mi­nėti kariškiai. Kai kas ir kojas prisitrynė, ta­čiau nepasidavė ir toliau tęsė žygį.

Vienuolyno vadovybė vakariene pavaiši­no pagrindinę ir rėmimo grupę. Tą naktį visi karališkai išsimiegojo vienuolyno celėse. Pir­madienį kėlėmės anksti ryte ir rinkomės vie­nuolyno koplyčioje dalyvauti šv. Mišiose, ku­rias prancūzų kalba aukojo tėvas Kazimie­ras, SJ, ir jau seniai čia besidarbuojantis eme­ritas kunigas latvis Pjeras.

Šv. Mišių aukoje dalyvavo ir vienuolyno seserys iš Indijos, Filipinų. Tėvas Kazimie­ras šv. Mišių pabaigoje visus palaimino ir vie­nuolynui įteikė Šiluvos Švč. M. Marijos pa­veikslo kopiją.

Gintaras Naudžiūnas, šios kelionės orga­nizatorius, sakė, kad neišdildomą įspūdį pa­liko nesuskaičiuojamos Prancūzijos bažny­čios ir bažnytėlės, nepaprasto grožio maži miesteliai. Paryžiuje žavėjo Jėzaus Širdies bažnyčia. Jau dvidešimt metų vyksta nenu­trūkstanti ištisą parą Švč. Sakramento ado­racija Mili parapijoje prieš Paryžių. Gaila, ar­timiau bendrauti trukdė silpnas prancūzų kalbos mokėjimas. Teko pakentėti ir šaltą, žvarbų vėją, ir lietų. Tai sunkus išbandymas, nes nuo šlapios avalynės dažnai kenčia ko­jos. Ačiū Dievui, kol kas viskas klostosi sklan­džiai.

Tėvas Kazimieras, SJ, sakė, kad kartais būna smulkių nesusipratimų ieškant nakvy­nės, tačiau grupės nariai - užgrūdinti maldi­ninkai: juos tenkina ir miegas ant grindų.

Atėjo laikas iš vienuolyno nešti kryžių iki ES Parlamento, o vėliau prie kiek atokiau esančios Briuselio katalikų katedros bazili­kos. Tik išėjus iš vienuolyno džiugiais šūksniais ir sveikinimais palydėjo netoliese buvę darželinukai, tačiau centrinėmis miesto gat­vėmis nešamas kryžius nesukėlė didesnio miestiečių susidomėjimo.

Galiausiai pasiekėme Europos Sąjungos parlamento rūmus, kurio prieigos buvo už­tvertos metalinėmis tvoromis. Mat prieš mū­sų atvykimą, birželio 21 dieną, Europos vals­tybių atstovai blokavo ES būstinę protestuo­dami prieš kuro kainų augimą, žemas žemės ūkio produktų supirkimo kainas. Nors prieš savaitę visiems Lietuvos atstovams ES par­lamente buvo išsiųstos žinutės, kad birželio 23 dieną prie ES būstinės atvyks maldinin­kai, nešini kryžiumi, tačiau Lietuvos parla­mentarai nepasinaudojo galimybe susitikti su šio žygio dalyviais. O juk tai buvo puiki gali­mybė pagarsinti Lietuvą Europoje. Puiki pro­ga paremti žygį moraliai liko neišnaudota. Tik ES parlamento narės Laimos Andrikie­nės padėjėja Rūta Staniulytė atėjo susitikti su maldininkais ir įsiamžino prie ES parla­mento. Stebina ir tai, kad kitų šalių parla­mentarai (o jų čia vaikščiojo itin daug) bei spaudos atstovai nepasiteiravo, iš kur mes esame ir kur einame, jokio dėmesio nekrei­pė ir parlamento apsauga. Ponia Rūta rado galimybę parodyti ES parlamento darbo sa­les ir kiekvienam rėmimo grupės nariui įteikti ES suvenyrų krepšelį.

Su malda, nešini kryžiumi tęsėme žygį Briuselio katalikų katedros bazilikos link. Stabtelėję trumpam prie Belgijos karališkųjų rūmų, saulės kepinami ėjome pačiu Briuse­lio centru. Dar valandėlė kelio ir mes stovi­me prie didingos katedros laiptų. Nėra gali­mybės ją nufotografuoti visu didingumu iš­orėje - trukdo kaimyniniai pastatai. Ir vėl mūsų niekas nepasitiko - nei šventovės va­dovybė, nei tikinčiųjų bendruomenės nariai. Kažkaip keista ir tiek. Aplink ir viduje pilna turistų. Įnešame kryžių katedros vidun prie altoriaus. Paguldome. Suklupę meldžiamės. Virš mūsų šone - įspūdingo dydžio vargonai. Po maldos žvalgomės po katedros vidų. Di­dingi vitražai, šventųjų skulptūros, daili sa­kykla, koplyčios. Neilgai trukę išeiname su kryžiumi išorėn prie katedros nusifotogra­fuoti. Toliau judame autobuso stovėjimo aikš­telės link. Tai pagrindinės grupės transporto priemonė, kuria vežamas maistas, drabužiai, patalynė, palapinė. Čia nutariama pietauti. Išradingos šeimininkės pagamino pietums šaltibarščių. Dalijamės įspūdžiais. Tėvas Ka­zimieras visiems rėmimo grupės nariams į-teikia padėkos raštus už dalyvavimą kryžiaus nešime Briuselio miesto gatvėmis. Atėjo at­sisveikinimo su pagrindine grupe momentas. Sugiedoję „Marija, Marija..." vieni kitiems linkime stiprybės, sveikatos, sėkmės įveikti likusią didžią kelionės dalį. Kažkaip liūdna, graudu, jog reikia skirtis. Jau ir parduotuves uždarė. Nebėra kur nusipirkti kokį suvenyrą iš Belgijos. Tačiau mūsų krūtines puošia Ši­luvos Švč. M.Marijos atvirukai, kuriuos mums ant kaklo užkabino Gintaras Naudžiū­nas - tai brangiau nei bet koks suvenyras.

Vėl kertame Olandiją, įvažiuojame į Vo­kietiją ir rytą Lenkijos Torzymo miestelyje apsistojame poilsiui. Joninės - birželio 24 diena. Pasveikiname grupės Joną ir Janiną, o vakare miestelio Šv. Kryžiaus bažnyčioje dalyvaujame bendrose šv. Mišiose su lenkų religine bendruomene. Bažnyčios klebonas kun. Edvardas Ružanskis papasakojo savo parapijiečiams apie lietuvių pėsčiomis neša­mą kryžių iš Lurdo į Šiluvą ir pridūrė, jog taip gražu regėti lenkus ir lietuvius suartėju-sius maldoje ir gyvenime per šv. Mišių auką Šv. Jono Krikštytojo dieną. Lietuviai sugie­dojo keletą lietuviškų giesmių ir gavę palai­minimą grįžo namo.

Rėmimo grupė nuoširdžiai dėkoja Klai­pėdos rajono savivaldybės administracijai (direktorius Česlovas Banevičius), Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios klebonui, kanauninkui Jonui Paulauskui, Gargždų si­likatinių gaminių „Mida" direktoriui Jonui Dromantui, Garždų parapijos Šeimos cen­trui (vadovė Adelija Radžienė), UAB „Do-vilra" vadovams P. Stoškui ir M. Šulaičiui ir visiems kitiems aukotojams ir rėmėjams.

Dėkojame ir Utenos firmos „Saudrida" vairuotojams Audriui Rakauskui ir Antanui Vaitkevičiui, kurie rūpinosi, kad mūsų kelio­nė būtų sklandi ir saugi.

© 2008 „XXI amžius“